Kaip natūraliai koreguoti cholesterolio kiekį: produktai, kurie padės sumažinti blogąjį ir apsaugos gerąjį

Ne visas cholesterolis blogas

„Visame pasaulyje ir, žinoma, Lietuvoje, yra daugybė žmonių, kurie kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Vienas iš labai rimtų rizikos veiksnių yra cholesterolis“, – sakė Lietuvos sporto universiteto (LSU) lektorius, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Tačiau apie jį galima kalbėti iš dviejų labai svarbių pusių, sako pašnekovas. Visų pirma, egzistuoja gerasis ir blogasis cholesterolis.

„Todėl, kalbėdamas apie maisto produktus, kurie gali mažinti cholesterolio kiekį, akcentuosiu tik tuos, kurie padės jums sumažinti blogąjį ir kiek įmanoma labiau apsaugos gerąjį. Tokiam procesui vykti naudingos yra maistinės skaidulos, pavyzdžiui, tinka grikiai, įvairios avižų košės. Taip pat ir salotos, kurių sudėtyje – daug kopūstų“, – pasakojo A. Sujeta.

© Shutterstock

Būtent šios medžiagos, keliaudamos per mūsų organizmą, pašalina ne tik toksinus, kuriuos nušluoja kaip šluota, bet sumažina ir tulžies kiekį, taip veikdamos cholesterolį.

„Yra daug mokslinių straipsnių, kuriuose kalbama, kad būtent skaidulų gausus maistas padeda kovoti su tokiomis ligomis kaip padidėjęs kraujo spaudimas. Taip pat padeda vaisiai, uogos, kurios turi vitaminų, polifenolių ir gerina mūsų kraujo kokybę“, – sakė LSU lektorius.

Reikia nepamiršti gerųjų riebalų, pavyzdžiui, avokadų, mat jie gali padidinti gerąjį cholesterolį. Labai svarbu yra ir kokybiškos žuvys, pavyzdžiui, lašišos.

Avokadas

© Shutterstock

Priežasčių – daugybė

Kaip anksčiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas rašė DELFI, žmonės labai dažnai klausia, iš kur jų kūne atsirado cholesterolio.

Pasak jo, priežasčių daug – dieta, riebūs gyvūninės kilmės produktai, o ypač – subproduktai, pvz., odelės, pirktinis faršas, mėsos pusfabrikačiai, dešros. Taip pat įtakos turi ir genetika bei stresas – veikiant adrenalinui, jo gamyba didėja.

Cholesterolis ypač pavojingas jau pažeistoms kraujagyslėms: jis prie jų limpa ir siaurina spindį tose vietose, kuriose dėl aukšto spaudimo, rūkymo, cukraligės ar streso atsirado pažeidimų. Kiekvienas iš išvardytų „pažeidėjų“ taip pat nėra vienintelė insultų ir infarktų priežastis, kaip ir nėra cholesterolis, bet kartu jie veikia stipriau ir greičiau.

Skaitykite daugiau – „Gydytojas Morozovas: 4 gajūs mitai apie cholesterolį ir ko dar apie jį nežinojote“

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 55,4 proc., visų mirusiųjų. Palyginkime: nuo piktybinių navikų – 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.