DELFI TV Gyvai – pokalbis apie tai, kaip laiku atpažinti savo sveikatos problemas. Diskusijos svečiai – prof. Rimantas Stukas, gydytoja Daiva Makaravičienė ir vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Asta Valatkevičienė.
Opiausia problema – kaip išvengti streso
„Jei žmogų viskas erzina, jis negali susikaupti, negali išsimiegoti ar atsipalaiduoti, o miegas pasidaro labai trumpas – reikia susimąstyti, nes tai rodo centrinės nervų sistemos sudirgimą“, – sakė šeimos gydytoja D. Makaravičienė.
Pasak jos, būtent šie, atrodo, nekalti simptomai, iš tiesų gali peraugti į rimtesnes ligas, pavyzdžiui nerimą ir depresiją. Atlikus įprastas profilaktines programas ar atėjus pas savo šeimos gydytoją, pasidarius kraujo tyrimus ir pamačius, kad yra padidėjusi gliukozė ar cholersterolis, taip pat reikia rimtai susimąstyti.
„Pacientai tikrai gaus patarimus, ką daryti ir kaip keisti gyvenseną. Tokie ženklai mums parodo, kad reikia sustoti ir leisti sau pailsėti. Anksčiau sakydavome, kad reikia miegoti 8 valandas, dabar sakome, kad nors 7 ar 6,5 val būtų gerai. Tačiau, kai ateina pacientai ir pasako, kad jie miega po 3-4 valandas – tai yra labai blogai, žmogus per tiek laiko niekaip negali pailsėti“, – pasakojo D. Makaravičienė.
Anot gydytojos, pati didžiausia problema ir opiausias klausimas šiais laikais yra – kaip išvengti streso. Ji pataria: reikėtų išmokti sustoti, dirbti tik tam tikrą laiką, skirti pakankamai laiko poilsiui.
„Dabar darbas dažniausiai neribojamas. Todėl turėtų būti laikas, kada žmogus dirba, o kada ilsisi. Reikia susitvarkyti mitybą, užsiimti kažkuo, kas malonu žmogui, pavyzdžiui, muzika, šokiais, sportu.
Sunkiausia, bet svarbiausia, išmokti darbe susikurti tokią nuotaiką, kad būtų kuo mažiau streso ir įtampos“, – patarė gydytoja.
Pavasarį labiausiai trūksta vitamino C, jį nesunku gauti iš maisto, jei reikia, galima rinktis ir papildus, taip pat trūksta mineralų, kalio, kalcio, magnio, vitamino D.
Gydytoja teigia, kad vitaminai gali padėti didelio streso ir užimtumo metu, tačiau iš pradžių siūlo valgyti kuo daugiau natūralių produktų, daržovių. Vis dėlto ne visi žmonės juos gerai įsisavina, tad be papildų apsieiti gali ir nepavykti.
Lietuviai savo sveikatą vertina vidutiniškai
„Inicijavome apklausą apie lietuvių sveikatą, kurios metu paklausėme, kaip jie jaučiasi dabar. 10 balų sistemoje, daugiau nei 40 proc. mūsų apklaustųjų pasakė, kad savo sveikatą vertina 5-7 balais. Tai nėra visai blogai, tačiau nėra ir gerai. Tik kas 11 Lietuvos gyventojas savo sveikatą įvertina puikiai. Taip pat paklausėme, kas, jų manymu, yra didžiausias turtas. Nemaža dalis gyventojų atsakė, kad sveikata, tačiau tai labai priklausė nuo amžiaus“, – pasakojo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Asta Valatkevičienė.
Pavyzdžiui, kas dešimtas jaunuolis iki 29 metų įvardijo, kad didžiausias jų turtas yra darbas. Tačiau miesto ir kaimo rezultatai taip pat skyrėsi.
„Įdomu buvo, kaip skiriasi miesto ir kaimo rezultatai. Vilniuje net 24 proc. savo didžiausiu turtu laiko nekilnojamąjį turtą. Pastebėjome, kad sveikata pradeda rūpėti tik tada, kai žmogus tampa vyresnis ir užklumpa įvairios sveikatos bėdos. Tačiau kasdienybėje, mityboje, darbo ir laisvalaikio derinime, lietuviai apie tai dažniausiai nemąsto. Tada sugalvojome padaryti testą, kurį žmonės gali atlikti „Eurovaistinėje“ arba internete ir taip pasitikrinti, kokia jų sveikata“, – sakė A. Valatkevičienė.
Kai žmogus atlieka testą ir gauną rezultatą, reikia susimąstyti apie priežastis, kodėl taip atsitiko. Jei tai išsiaiškinsime, tikriausiai iškart galėsime patys sau padėti, sako R. Stukas. Pasak jo, jei per mažai miegame ar per mažai geriame vandens, netvarkingai maitinamės – galime labai greitai tai pakeisti. Vis dėlto ne visas priežastis žmogus pats galės atrasti, tokiu atveju jau reikės specialisto pagalbos.
„Dabar lyg ir džiaugiamės, kad viskas yra kompiuterizuota, visuomenė vis veiklesnė, viskas vyksta labai greitai, tačiau tai išsekina žmogų, darbo dienos pabaigoje jį gali pradėti viskas erzinti, jis tiesiog tampa nedarbingu“, – pasakojo prof. R. Stukas.
Profesorius pataria, kiek galima daugiau būti fiziškai aktyviems, judėti. Tada žmogus bus darnesnis pats su savimi, tai padės jam susidoroti su stresu.
„Žinoma, ne ką mažiau svarbi sveika mityba. Deja, Lietuvoje daržovių vartojimas mažėja. Ankstyvą pavasarį bus lapinių daržovių, bet kol jų nėra, turime ropių, burokų, raugintų kopūstų. Nereikia egzotikos, viską turime čia. Ropė, beje, yra tradicinis lietuvių valgis, kol neturėjome bulvių, valgydavome ropes. Pasistenkime grįžti atgal, juk net pasaką turime, kai lietuviai rovė ropę“, – kalbėjo R. Stukas.
Jau daug metų lietuvius labiausiai kankina širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat peršalimo, onkologinės ligos. Nėra puiki ir lietuvių nervų sistema. Širdies ir kraujagyslių ligoms didžiausią įtaką daro nesveika gyvensena, stresas, įtampa. Pasak profesoriaus, 50 proc. mūsų sveikata priklauso nuo mūsų mitybos, fizinio aktyvumo, tinkamos gyvensenos.
