Dabar jos svoris nesiekia 66 kg. Buvusi aptakių formų koledžo studentė nutarė kardinaliai pasikeisti ir vien pakoregavusi valgymo įpročius bei pradėjusi sportuoti numetė net 27 kg. Ji mielai pasidalijo savo lieknėjimo istorija.
Lūžio taškas
Labiausiai svorio kitimą, tikriausiai, pastebėjau, kai mokiausi koledže. Buvau girdėjusi, kad pirmaisiais studijų metais dažnas priauga svorio, bet nemaniau, kad taip nutiks ir man. Tačiau iki pirmųjų Kalėdų atostogų jau buvau pastebimai pastambėjusi.
Studijų koledže metais buvau stambiausia iš visų savo draugių. Bet antsvoris man netrukdė užsiimti įvairia veikla ir dalyvauti visuose studentiškuose renginiuose. Stengiausi visada elgtis drąsiai ir plačiai šypsotis. Tokia taktika buvo tarsi skydas, apsaugantis labiau pažeidžiamus asmenybes aspektus.
Apie tai, kad reikia atsikratyti nereikalingų kilogramų, pradėjau galvoti praėjus metams po koledžo baigimo. Koledže tikrai puikiai sekėsi manipuliuoti pasiteisinimu, kad esu pernelyg užimta ir visiškai neturiu laiko rūpintis sveikata bei svoriu. Buvo lengva pasakyti „Neturiu laiko“ – juk lankiau paskaitas, mokiausi, susitikinėjau su draugais, dalyvavau renginiuose ir t. t. Taigi, laiko sportui tada, savaime suprantama, nebūčiau radusi.
Lūžio momentas atėjo jau baigus koledžą. Buvo pavasaris. Aš ieškojau darbo. Vieną dieną užlipau ant svarstyklių ir išvydau skaičių, didesnį nei 90. Būtent tada pasakiau sau: „Sarah, DABAR tikrai metas. Negali būti jokių pasiteisinimų – privalai pasirūpinti sveikata.“ Jau tą pačią popietę naršiau internetą, stengdamasi išsiaiškinti, kas galėtų man padėti.
Pokyčiai
Tą dieną, kai svarstyklių rodyklė sustojo ties tolesne nei 90-ies padala, išslinkau iš namų ir nukiūtinau į vadinamųjų svorio stebėtojų susitikimą. Niekam apie šį žygį neprasitariau. Per pirmą susitikimą gavome informacijos. Iš karto po jo patraukiau į parduotuvę – juk turėjau įsigyti sveikų produktų. Supratusi, kokių turiu užmačių, mama pakišo mintį apie galimybę dalyvauti moksliniame svorio kontrolės tyrime – mat toks tyrimas buvo atliekamas ligoninėje, kurioje pati dirbo. Nutariau pasinaudoti šia galimybe. Prisiekiu, tai protingiausias mano kada nors priimtas sprendimas.
Kartu su mama pradėjome lankyti 12-os savaičių mokslinio tyrimo kursą. Per jį daug sužinojome ne tik apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, bet ir apie efektyvią kovą su stresu, sveiko maisto gaminimą ir kt. Kasdien suvalgomą maistą turėdavome registruoti specialiame žurnale. Jame fiksuodavome ir sportui skirtą laiką. Žinoma, ir svorį.
Iš pradžių tik šiek tiek pakeitėme namie ruošiamus patiekalus, pvz., vietoj batono rinkdavomės visagrūdę kviečių duoną, mėsą kepdavome ant grotelių arba orkaitėje, o ne aliejuje ant keptuvės, stengdavomės suvartoti daugiau vaisių ir daržovių, rinkdavomės mažai riebalų turinčius pieno produktus ir užkandžius, stengdavomės išgerti kuo daugiau vandens ir kuo mažiau saldintų gėrimų ir t. t.
Fizinį aktyvumą mums atstodavo vaikščiojimas. Aplink mūsų rajoną susidaro virš pusantro kilometro, taigi, po vakarienės apsukdavome kelis ratus. Kartą eidama viena nutariau kiek pabėgėti. Gerai prisimenu, kad neužilgo turėjau sustoti, nes uždusau. Apsidairiau, norėdama įsitikinti, kad nieks nematė gėdingo mano sportinio „pasiekimo“. Tačiau, turiu pasakyti, noro jis iš manęs neatėmė. Atvirkščiai – kitą dieną ryžausi nubėgti daugiau. Kas vakarą įveikdavau vis ilgesnį atstumą. Galop galėjau apibėgti visą ratą. Štai taip pamėgau bėgimą.
Pamažu bėgimas ir mitybos pokyčiai leido džiaugtis vis tvirtesniu ir sveikesniu kūnu, kol galiausiai atsikračiau beveik 30 kilogramų. Net juokinga, kai aplinkiniai nuoširdžiai stebėjosi, kad galiu tiek numesti - esą kur tiek riebalų ant manęs tilpo.
Dabar mano diena visada prasideda nuo 30-40 minučių kardio pratimų, sveikų pusryčių ir geros nuotaikos.
Tad pagrindinis mano patarimas, norintiems pokyčių - jei jau kyla abejonių, pradėkite dabar. Nepasitenkinimas savo išvaizda, nors to ir nepripažįstame sau, griaužia mus iš vidaus. Be to, labai gera taktika yra kuo rečiau valgyti ne namie - ten negalite kontroliuoti riebių padažų gausos, nežinote, kaip buvo ruošta mėsa. Kad ir ką gamintumėtės namie, tai veikiausiai bus sveikiau už skubius pietus restorane. Ir pigiau. Įpratau visai savaitei apsipirkti vienu ypu ir iš anksto planuoti, ką gaminsiu. Tikrai padeda.
