Darykite kiaulpienių kavą, ieškokite dilgėlių
Paskubėti ieškoti reikia įvairių šaknų – kiaulpienės, varnalėšos, trūkažolės. O ką suradus su jomis daryti? Žolininkas atsako – jas paruošti nesunku: iš pradžių švariai nuplauname, nulupame žievę, supjaustome nedideliais gabalėliais, maždaug centimetro dydžio, tada sudžioviname šiltoje vietoje, ant krosnies ar džiovykloje – geriausia, 40-60 laipsnių karštyje.
„Tokios šaknelės labai gerai veikia kūną po žiemos, kai valgėme daugiau sunkaus maisto ir žarnynas po žiemos aptingęs, jos padeda pagerinti žarnyno, kepenų veiklą“, – sakė knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius.
Jas taip pat galima skrudinti. Žolininkas juokauja, kad viskas šiais laikais, kas yra skrudinama, vadinama kava.
„Tad jas taip pat galima paskrudinti, gausite kakavą, o paskrudinus smarkiau, gausite kavą. Kiaulpienių šaknų, trūkažolės ar kitaip cikorijos kavą“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu galima rasti ir kiaulpienių lapelių, kuriuos galima dėti į salotas kartu su dilgėle ir garšva. Tiesa, pastarojo augalo dar nėra labai daug, bet vieną kitą rasti galite.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktoranto, kiaulpienė, dilgėlė ir garšva yra nuostabiausia trijulė, kuri papildys organizmą daugybe reikalingų medžiagų.
„Taip pat galima rasti ir įvairių pumpurėlių. Man labai patinka juodųjų serbentų pumpurai. Nuskabote nuo krūmo, įdedate į burną ir kramtote. Kol dar nėra uogų, jie vietoje jų. Vėliau bus galima naudoti serbentų lapus, o kol kas – pumpurus“, – sako M. Lasinskas.
Žinoma, nereikia pamiršti kačiukų – karklo, gluosnio, blindės. Juos žolininkas pataria tiesiog pakramtyti arba, jei kankina koks nors uždegimas, skausmas, galima pasidaryti arbatos. Tereikia užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu, uždengti ir palikti 10 minučių.
„Labai gerai vaikams, padeda nuo peršalimo ir šiek tiek nuramina nervus. 5 kačiukai puodelyje ir geriame 3 kartus per dieną“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Lasinskas ragina nepamiršti dilgėlės, kurioje yra daugybė vitaminų.
„Tai nuostabus augalas. Kol kas ji ir ne taip badosi, galima rinkti be pirštinių. O gal aš tiesiog pripratęs... Bet iš tiesų, rinkite dilgėles, kramtykite, džiovinkite, valgykite“, – sako žolininkas.
Puikiai tinka į žaliuosius kokteilius
Galima ir spygliuočių pumpurus panaudoti – pavyzdžiui, pušies, eglės, kadagio, iš kurių galima pasidaryti arbatos. Tokia arbata, pasak žolininko, iš organizmo turėtų padėti išvaryti peršalimą ar gripą.
„Arba galima įsidėti į burną ir pakramtyti, dezinfekcija iškart įvyksta, gerklei padeda. Pakramtykit ir pamatysit – geriau už bet kokią kramtomąją gumą. Galite pakramtyti ir išspjauti, galite ir nuryti, įdėti į kokteilį“, – pasakojo M. Lasinskas.
Beje, pavasarinės žolelės puikiai tinka į žaliuosius kokteilius. Pasak pašnekovo, į kokteilį galima įmesti garšvą, kiaulpienę ar kokį juodojo serbento pumpurą.
Neilgai trukus galėsime ieškoti ir tramažolės, kurią galima naudoti arbatai.
„Mačiau jau ir vieną kitą šalpusnį, kol kas yra tik žiedai, vėliau atsiras ir lapai. Žiedai geltonos spalvos, tai reiškia, kad šalpusnis padeda virškinimui, kepenų veiklai, taip pat paleidžia kosulį. Šalpusnio arbatą reikėtų gerti maždaug savaitę“, – patarė M. Lasinskas.
Žolininkas pabrėžia – jokių būdu negalima šalpusnio vartoti didžiuliais kiekiais ir be pertraukų.
Geriausia vaistažoles vartoti po 5 gramus per dieną 7 dienas, o tada padaryti 3 dienų pertrauką. Tai 1-2 valgomieji šaukštai. Darant žolelių mišinį, galima gerti ir 21 dieną, nes koncentracija jau nebus tokia didelė.
Kovojant su nuovargiu padės pasivaikščiojimas miške
Pavasarį dauguma jaučiamės nusilpę, pavargę, pikti. Marius Lasinksas pataria neužmiršti išeiti pasivaikščioti. Žinoma, karantino metu tai galima daryti tik ten, kur nėra kitų žmonių.
„Išeikite į mišką, išvažiuokite į užmiestį. Dabar net į madą ateina miško maudynės. Tą mūsų senoliai jau žinojo prieš šimtą metų, tik dabar žmonės tai pavadino miško terapija, miško maudynėmis. Svarbu kuo dažniau eiti į mišką, kur yra medžių“, – sako M. Lasinskas.
Pasak pašnekovo, po žiemos visi būname pavargę, nes daug laiko praleidžiame patalpose, kur yra mažiau gryno oro.
Būtent dėl to pavasarį reikia ieškoti gryno oro šaltinių. Miške, pasak žolininko, oras švaresnis kelis šimtus kartų nei mieste. Be to, jame gausu eterinių aliejų.
„Žinoma, labai svarbu išsimiegoti, laiku eiti į lovą, nedėti po pagalve telefono. Dabar su telefonais neišsiskiriame, atrodo, kad su jais gyvename ir dar po pagalvėmis pasidedame. Labai svarbu režimas, kartais reikia išjungti telefonus, vaikščioti lauke, busti kartu su gamta ir žiūrėti, kaip viskas skleidžiasi. Tikrai, ir nuotaika bus geresnė, ir jėgų daugiau bus“, – pataria M. Lasinskas.
Delfi primena, kad siaučiant koronavirusui, rizikos grupėje esantiems asmenims (senjorams ir turitiems lėtinių ligų) eiti iš namų yra griežtai nerekomenduojama. Tie, kurie nepriklauso rizikos grupei, iš namų gali eiti į tokias vietas, kuriose nebūtų artimo kontakto su kitais asmenimis. Viešose vietose negalima būriuotis daugiau nei 2 asmenims. Saugokite save ir kitus!
