Visi žinome, kad fizinis aktyvumas yra siejamas su mažesne širdies ligų, insulto, antrojo tipo diabeto, osteoporozės ir net protinės funkcijos nykimo rizika. Tačiau iki šiol turėjome daug neatsakytų klausimų. Ar gali būti per vėlu būti fiziškai aktyviems? Koks yra fizinio aktyvumo vaidmuo, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, neužsiimančius vidutinio sunkumo ar sunkia fizine veikla? Ir, trečia, koks yra ryšys tarp fizinio aktyvumo ir būsimos širdies nepakankamumo rizikos, ypač atsižvelgiant į didelę širdies nepakankamumo naštą tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Minėti trys moksliniai tyrimai padeda į šiuos klausimus atsakyti. Du iš jų buvo paskelbti žurnale „JAMA Network Open“, o trečiasis – „JACC Heart Failure“. Pirmąjį mokslinį tyrimą atliko mokslininkai iš Nacionalinių sveikatos institutų ir pelno nesiekiančios organizacijos AARP. Jame dalyvavo 3 tūkst. 50–71 metų žmonių. Jų buvo klausiama apie jų fizinį aktyvumą viso gyvenimo metu: paauglystėje, įkopus į trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį ir tarp 40 ir 61 metų.
Nustatyta, kad asmenims, kurie pasidarė fiziškai aktyvūs tarp 40 ir 61 metų amžiaus, nors nebuvo fiziškai aktyvūs ankstesniu savo gyvenimo laikotarpiu, mirties nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei mirties nuo bet kokios priežasties rizika buvo lygiai taip pat 30–40 proc. mažesnė, kaip ir asmenų, kurie buvo fiziškai aktyvūs visą savo gyvenimą. Tai reiškia, kad niekada nėra per vėlu tapti fiziškai aktyviu net ir sulaukus 40–61 metų amžiaus.
Antrasis tyrimas, atliktas vykdant iniciatyvą „Women's Health Initiative“, buvo akselometrinė studija, kurios metu buvo vertinama mažo intensyvumo veikla (mažiau nei trys metaboliniai ekvivalentai), tokia kaip kasdienis gyvenimas, namų ruošos darbai, darbas sode ir kitokia panaši veikla.
Mokslininkai nustatė, kad moterims, kurios tuo metu jau buvo įkopusios į aštuntą dešimtį, buvo mažesnė koronarinės širdies ligos ir visų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Lyginant moteris, kurios užsiėmė tokia lengva fizine veikla, su to nedariusiomis, kiekviena papildoma lengvo intensyvumo fizinės veiklos valanda koronarinės širdies ligos riziką sumažindavo 14 proc., o visų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika sumažėdavo 8 proc.
Trečiasis tyrimas, taip pat atliktas vykdant iniciatyvą „Women's Health Initiative“, sutelkė dėmesį į vaikščiojimo ir vidutinio intensyvumo fizinės veiklos ryšį su širdies nepakankamumo rizika. Šio tyrimo metu reguliariai vaikščiojusioms ar užsiėmusioms vidutinio intensyvumo fizine veikla moterims buvo maždaug 30 proc. mažesnė širdies nepakankamumo rizika.
Tai buvo stebimieji tyrimai ir gali būti tam tikrų likutinių kartu veikiančių veiksnių ar atvirkštinis priežastinis ryšys, nors ir buvo labai stengiamasi atsižvelgti į negalavimus, gebėjimą vaikščioti ir būti aktyviu, kitokio tipo fizinę veiklą ir kitus gyvensenos veiksnius, tačiau rezultatai išliko tokie patys ir pakoreguotose analizėse. Randomizuoti tyrimai yra svarbūs, ir kai kurie parodė fizinio aktyvumo svarbą.
Šiuo metu vyksta dar viena randomizuotas „Women's Health Initiative“ tyrimas dėl didesnio fizinio aktyvumo vyresnėms moterims skatinimo ir bendros naudos ir rizikos pusiausvyros.
Nepaisant to, jau dabar pakanka tvirtų ir įtikinamų įrodymų, kad fizinė veikla yra labai artima „stebuklingai piliulei, galinčiai užtikrinti puikią sveikatą, todėl svarbu skatinti pacientus būti fiziškai aktyvius.
