Kaip pasakojo pašnekovas, atšilus žemei jau galima išsikasti šaknų – kiaulpienių, varnalėšų, trūkažolių, didžiojo debesylo. Jas reikia nuplauti po tekančiu vandeniu, supjaustyti centrimetro dydžio gabaliukais ir džiovinti 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiovinus sumalti, o gautus miltelius suberti į karštą vandenį ir gerti tikrą vitaminų arbatą.
Be šaknų jau galima ieškoti ir kiaulpienių lapelių, garšvų.
„Jos dar mažytės, neišsiskleidusios, bet sakoma, kad pačios skaniausios, galima valgyti su visu koteliu. Pagal mokslą daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų yra tada, kai augalas pilnai susiformavęs. Bet iš tiesų jaunas garšvas ir kiaulpienių lapelius galima dėti į maistą, jie nekartūs.
Galima taip pat naudoti ir dilgėlę, kol ji dar mažytė, galima imti ją visą, po to imame tik viršūnės lapus. Suaugusių augalų dažniausiai renkame viršutinius arba vidurinius lapus, nes apatiniai jau būna atidirbę savo darbą“, – priminė žolininkas.
Po truputį mus kviečia ir pumpurai. Dr. M. Lasinskas sako, kad ypač naudingi – juodųjų serbentų pumpurai.
„Kiekvieną kartą juose atrandu kažką gero. Nuo vaikystės susiduriu su alergija, neseniai su ja vėl susidūriau. Pasirodo, juodųjų serbentų ūgliai ir pumpurai labai padeda nuo alergijos, turi priešuždegiminį poveikį. Jie gali netgi prilygti stipriems prieuždegiminiams vaistams, kurie skiriami esant sąnarių skausmams“, – pasakojo dr. M. Lasinskas.
Serbentų pumpuruose ir ūgliuose taip pat gausu vitaminų, mikroelementų, polifenolių. Tačiau kyla klausimas, ką juos surinkus daryti?
Žolininkas pasakoja, kad ūglius galima tiesiog sukramtyti, dėti į salotas, žaliuosius kokteilius. Jų užtenka saujos per dieną. Jei jie vartojami kaip vaistai, kiekis turi būti didesnis, apie 20 gramų per dieną padalinant lygiomis dalimis.
Labai naudingi ir serbentų lapai, bet šių dar reikia palaukti. Pasak pašnekovo, iš serbentų lapų verdama skani ir naudinga arbata.
„Išgėrus arbatą visada rekomenduoju sukramtyti ir nuosėdas, likusias augalo dalis. Tai duoda didesnę naudą, nes vanduo pasiima ne visas medžiagas, kai kurios lieka augale“, – kalbėjo dr. M. Lasinskas.
Jei nesinori nei arbatos, nei šiaip suvalgyti, galima susidžiovinti ir pasidaryti miltelius.
„Miltelius galima išmaišyti su puse stiklinės vandens, būtų gerai dar įdėti medaus ar kokio riebalo, kanapių, linų sėmenų aliejaus. Tokį gėrimą išgerti prieš pietus likus pusvalandžiui, ar prieš vakarienę. Taip bus didžiausia nauda, nes gausite tas medžiagas, kurios tirpsta vandenyje, ir tas, kurios tirpsta riebaluose“, – kalbėjo pašnekovas.
„Kačiukai“ – ne tik stalo papuošimui
Prieš Velykas stalo papuošimams dažnai skinami vadinamieji „kačiukai“. Pasirodo, jie naudingi ne tik kaip stalo papuošimas, tačiau ir kaip aspirino pakaitalas.
„Baltajame gluosnyje yra salicilino, virstančio į salicilo rūgštį. Iš jo ir buvo pradėtas gaminti aspirinas. Kai žmonės negali vartoti aspirino, nes skrandyje atsiranda opos, padidėja kraujavimas ir panašiai, siūloma pabandyti baltojo gluosnio žievės, pumpurų, lapų“, – kalbėjo dr. M. Lasinskas.
Šiai augalų šeimai priklauso ir daugiau augalų – galite rinkti blindės, žilvičių, karklų „kačiukus“. Mat visi jie turi salicilo rūgšties.
„Taip pat jau atsiranda šliaužiančioji tramažolė, kuri gerina plaučių veiklą, ypač, jei kamuoja peršalimas, sloga, gerklės skausmas. Greitai turėtų atsirasti tamsioji ir vaistinė plautės, kuri padeda plaučiams“, – sakė žolininkas.
Verta išeiti pasižvalgyti ir į savo daržą – jame jau turėtumėte rasti žliūgės, kurią galima dėti į įvairius žaliuosius kokteilius ir taip padėti savo žarnynui.
„Yra ir šalpusniai, jų žiedus galima sumaišyti su šliaužiančiosios tramažolės žole, plautės žole, juodųjų serbentų ūgliais. Bus labai skani arbata, padės atsikosėti, pagerins plaučių veiklą.
Daug kam pavasarį pasireiškia alergijos, nuo jų gali padėti ne tik jau paminėti juodųjų serbentų ūgliai ir pumpurai, bet ir mažoji plūdena. Ji labai gerai veikia kaip priešalerginiai vaistai. Tik ją reikia pažinti, todėl geriau pirkti iš žolininkų“, – patarė dr. M. Lasinskas.
Priminė, kaip reikia vartoti vaistažoles
Tam, kad vaistažolės padėtų, reikia jas vartoti teisingai. Žolininkas primena, kad per dieną išgerti vienas – du puodeliai vaistažolių arbatos yra atsigėrimui, trys – keturi sveikatai pagerinti.
Jei atvejis nėra ūmus, gerti vaistažolių arbatą reikėtų 7 dienas, o po jų daryti 3 dienų pertrauką. Jei pertraukų daryti nepavyksta, reikėtų gerti skirtingų augalų arbatas.
Pertraukos reikalingos tam, kad organizmas nepriprastų ir vėliau netektų didinti dozių.
„Žolelių mišinį, pavyzdžiui, gamindavau „Šalin gripą“ arbatą – šeivamedžių, liepų žiedai, čiobreliai, šalavijų lapai, galima gerti 21 dieną. Dažnai tiek nė neprireikia, užtenka savaitės, bet jei liga užsitęsia, galima gerti ir 21 dieną, tada daryti 7 dienų pertrauką“, – kalbėjo žolininkas.
Gerti arbatą reikėtų nevalgius, valandą ar pusvalandį iki maisto ar valandą po valgio.
