Naujausi tyrimai rodo, jog milijardus mūsų ląstelių geriausiai išvalo ir atjaunina šis trejetas: aerobiniai pratimai, protarpinis badavimas arba kalorijų apribojimas, kurkuminas ir resveratrolis. Lietuvos sporto universiteto profesorius Albertas Skurvydas apie kiekvieną jų papasakojo plačiau.
– Kas yra aerobiniai pratimai?
– Aerobinius pratimus mes atliekame tokiu intensyvumu, kad dar galime susikalbėti su kitu žmogumi, mums nepritrūksta oro. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas lėtu tempu, plaukiojimas, važiavimas dviračiu. Taip pat – darbas sode, kai dirbame keletą valandų ir nepritrūkstame oro. Lėtas, nedidelio fizinio intensyvumo krūvis, kurio metu širdies susitraukimo dažnis – apie 120 kartų per minutę. Energija, kalbant moksliškai, yra gaminama deguoniniu būdu. Atliekant aerobinius pratimus, nėra jokios deguonies skolos, jos mums užtenka. Vaizdžiai tariant, mums užtenka deguonies, kuris reikalingas energijos gamybai. Žodis „aerobinis“ reiškia deguonis.
– Kaip aerobiniai pratimai veikia mūsų kūną?
– Energiją gaminame aerobiniu būdu. Atliekant tokius pratimus, labai gerai treniruojamos mitochondrijos. Jos sugeba deginti riebalus ir angliavandenius, pagaminti žmogaus kūnui būtina ernergiją – ATP. Taip pat pagerėja kapiliarų skaičius aplink ląsteles, pavyzdžiui, raumenines. Stiprėja imuninė sistema. Pradeda veikti fagocitozė – ląstelių išvalymas, kai jose suyra baltymai. Žmogaus ląstelėse baltymai kiekvieną akimirką yra „statomi“, dalis jų suyra. Norint „statyti“ kitus baltymus, kad nervinė ar raumeninė ląstelė būtų sveika, pirmiausia reikia ją išvalyti. Tokią funkciją atlieka fagocitozė. Ji veikia, kai atliekame fizinius pratimus, ypač aerobinius. Labai svarbu, jog žmogaus ląstelės išsivalytų. Viena iš senėjimo teorijų – senstančios ląstelės savęs nesugeba išvalyti. Tik gerai „valomos“ ląstelės geba ilgai gyventi.
– Protarpinis badavimas – kas tai ir koks jo poveikis mūsų kūnui? Kaip to reikėtų laikytis?
– Poveikis analogiškas, kaip ir aerobinių fizinių pratimų. Protarpinis badavimas aktyvuoja mitochondrijas, aerobinius energijos gamybos būdus ir fagocitozę. Aerobiniai fiziniai pratimai ir protarpinis badavimas – pagrindiniai dalykai, kurie skatina ląstelės atsinaujinimą vykstant fagocitozei. Tai – itin svarbus dalykas. Jeigu ląstelėje yra labai daug maisto medžiagų, baltymų, visa tai trukdo jai tinkamai funkcionuoti. Vienas populiariausių protarpinio badavimo būdų – du kartus per savaitę, po 16 val., įtraukiant ir naktinį miegą – badauti. Tuomet ląstelėje sumažėja kalorijos, maisto medžiagos, geriau vyksta valymo procesas, ji gali atsinaujinti, „statyti“ naujas struktūras. Protarpinis badavimas, kaip ir fiziniai pratimai, labai gerai kovoja prieš ląstelių ir viso organizmo senėjimo procesus.
– Kurkumino, kaip daugelis žino, daugiausiai yra ciberžolėje. Kaip jūs rekomenduotumėte kurkuminą vartoti?
– Norint, jog kurkuminas būtų geriau įsisavinamas, jį reikėtų vartoti su pipirais. Rytų šalyse šį prieskonį vartoja jau nuo seno. Tai stimuliuoja aerobinius procesus, ląstelės atsinaujinimą, suaktyvinant fagocitozę. Svarbiausia, jog kurkuminas būtų vartojamas sistemingai.
– Koks kurkumino poveikis žmogaus kūnui?
– Labai panašus, kaip ir aerobinių fizinių pratimų, protarpinio badavimo. Jis stimuliuoja fagocitozę, ląstelės išvalymą. Žmogaus kūnas sudarytas iš milijardų ląstelių. Nesvarbu, tai raumeninės, ar nervinės ląstelės, jos vistiek turi atsinaujinti. Norint tai padaryti, reikia išvalyti visų ląstelių senąsias struktūras. Mūsų kūnas geriau atsinaujina, atjaunėja, jeigu vartojame kurkuminą.
– Kaip dažnai reikėtų vartoti kurkuminą, kokiu kiekiu?
– Tikslaus kiekio įvardinti negaliu. Žinau, kad jį reikia vartoti su įvairiais prieskoniais, kaip ir minėjau anksčiau, pavyzdžiui, pipirais. Manau, kad jį vartoti reikia visuomet. Per mažos dozės neveikia, optimalios veikia gerai, per didelės dozės gali pakenkti. Kurkuminą svarbiausia vartoti sistemingai, su maistu, porą kartų per dieną.
– Kuo blogai per didelės kurkumino dozės?
– Mokslininkai tyrinėja tokius atvejus, kai patiriamas stresas ar per didelis fizinis krūvis, organizme per daug tam tikrų maisto medžiagų. Kai vartojame per mažai kurkumino, tuomet jis neskatina fagocitozės. Tinkamas kiekis stimuliuoja geriausiai, per didelis – suaktyvina aerobinius procesus, sulėtėja ląstelės „statybos“ procesai. Mums reikia išlaikyti balansą tarp ląstelės išvalymo ir naujų struktūrų atstatymo. Per dideli kiekiai neleidžia palaikyti balanso ir ląstelių atsinaujinimo procesas gerai nebevyksta.
– Kur kas mažiau žinomas yra resveratrolis. Papasakokite, prašau, kas tai yra? Ar yra jo natūraliai maiste?
– Resveratrolis yra cheminė medžiaga, kuri, panašiai kaip ir kurkuminas, stimuliuoja ląstelių aerobinius procesus, skatina ląstelių atsinaujinimą, suaktyvinant fagocitozę. Vartojantiems resveratrolį, sumažėja tikimybė nutukti. Resveratrolis randamas tokiuose vaisiuose, kaip vynuogės, jų žievelėse. Jau nuo seno žinoma, kad iš raudonų vynuogių žievelių pagamintame vyne yra labai daug resveratrolio. Saikingai vartojant jis yra puikus vaistas nuo daugybės lėtinių ligų. Pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto. Raudonas vynas stimuliuoja energijos gamybos būdus iš riebalų. Resveratrolio galima nusipirkti vaistinėje ir vartoti kaip maisto papildą. Poveikis bus toks pats, kaip ir saikingai geriant raudoną vyną, pagamintą iš raudonų vynuogių žievelių.
– Šie būdai yra pagrindiniai, o ar yra dar kokių?
– Be fizinių pratimų, kalorijų apribojimų, yra ir trečias būdas – maisto medžiagos. Aš paminėjau tik kurkuminą ir resveratrolį, bet taip pat yra raugerškis. Jo poveikis toks pats, kaip kurkumino ir resveratrolio. Ląstelių atsinaujinimui tinka ir žalia arbata, kava bei grybai. Tai pagrindinės maisto medžiagos, kurios valo mūsų ląsteles, stimuliuoja fagocitozę.
– Kodėl žmonėms reikia valyti savo kūno ląsteles? Kas nutiks, jeigu tai nebus daroma?
– Ląstelė tiesiog pasens ir žus. Įsivaizduokite, jeigu gyventumėte kambaryje, į jį atsineštumėte daugybę daiktų ir jų neišneštumėte, tai vieną dieną neįeitumėte į kambarį, reikėtų išsikelti kitur, kambarys būtų užimtas. Ląstelės užsiteršia ir žūva, kai vartojame per daug baltymų, angliavandenių ar riebalų. Sulėtėja jos išsivalymas, fagocitozė. Ląstelė tampa nebefunkcionali, kūnas pradeda greičiau senti. Pasireiškia įvairios lėtinės ligos, pavyzdžiui, nutukimas, diabetas, neurodegeneracinės ligos. Norėdami gyventi ilgiau, turime laikytis visų anksčiau įvardytų punktų. Tai pagrindiniai dalykai, padedantys kovoti prieš senėjimą. Norėdami, kad ląstelė lėčiau pasentų, mes ilgiau gyventume – štai kodėl turime tai daryti.
