Keičiantis metų laikams ar net žmogui senstant, keičiasi ir traumos. Ortopedijos traumatologijos centrui pradėjus vadovauti jaunam ortopedui traumatologui Martynui Stančikui bei prie kolektyvo prisijungus puikiam specialistui Juozui Klumbiui pastebimai sumažėjo eilės prie skubiosios pagalbos apžiūrų kabineto ortopedų traumatologų konsultacijoms. Eilės sutrumpėjo nuo trijų mėnesių iki savaitės, tačiau traumų nesumažėjo.
Apie traumas, kurios žmones atveda į Ortopedijos traumatologijos centrą, galimybes jų išvengti, o nepavykus – pasveikti, kalbamės su laikinai centro vadovo pareigas einančiu gydytoju ortopedu traumatologu Martynu Stančiku:
– Ar ankstyvo pavasario laikotarpio traumos skiriasi nuo vėlesnio pavasario bei kitų metų laikų traumų?
– Stebėdami skyriaus pacientus akivaizdžiai matome, kad su metų laikais keičiasi traumų pobūdis. Visai neseniai už lango dar buvo ir sniego, ir ledo, tad dažnas į ligoninę atvykęs pacientas buvo susižalojęs paslydęs gatvėje ar ant ledo. Šiuo metu skyriuje gydomas dar ne vienas slidumo traumą patyręs pacientas. Slidumo traumoms labai svarbu tai, kaip žmogus griuvo. Dažniausiai krentama ištiesus ranką, todėl dažniausios traumos – riešo raiščio sužalojimas, riešo raiščio patempimas, riešo kaulų lūžiai, neretai įvyksta žastikaulio viršutinės dalies lūžiai, išnyra žastikauliai. Griūvant nukenčia ir kojos, kurių traumos taip pat dažniausiai susijusios su paslydimais. Pirmiausia nukenčia čiurnos – labai dažni čiurnos raiščių patempimai, kulkšnies lūžiai, kuriuos neretai tenka operuoti. Taip pat dažnos kelio sąnario traumos: sumušimai, raiščių patempimai. Paslydus vyresnio amžiaus žmonėms dažnai įvyksta šlaunikaulio viršutinės dalies lūžimai, dėl ko prireikia rimtos medikų pagalbos. Atšilimo ir tikrojo pavasario traumatologai visada laukia su nerimu, nes su juo traumų nemažėja. Pavasarį, o vėliau – ir vasarą, daugiau laiko leidžiama lauke, tai ir traumų pobūdis keičiasi. Dažnos traumos įvyksta važiuojant paspirtukais, dviračiais. Traumos, įvykusios krentant su paspirtukais, ypač važiuojant dideliu greičiu, yra sudėtingesnės, nei paslydus slidžiame kelyje. Neretai įvyksta skeveldriniai kaulų lūžiai, atviri galūnių lūžimai. Gydymas tokių traumų taip pat sudėtingesnis.
– Kiek užtrunka traumų gydymas?
– Priklauso nuo to, kokios vietos trauma gydoma. Kulkšnies ar riešo kaulo lūžio gijimui užtenka kelių mėnesių, didesnių kaulų lūžimai gyja pusmetį ar net metus.
– Kaip atskirti rimtos traumos simptomus?
– Sužalota vieta visada tinsta, neretai būna sunku pajudinti galūnę, jaučiamas aštrus skausmas judesių metu, galima pastebėti deformaciją traumos vietoje. Ypač sudėtingais atvejais gali būti ir per odą išlindęs kaulas.
– Kuo žmonės rizikuoja, jei nepakankamai įvertina traumos sudėtingumą ir laiku nesikreipia pagalbos?
– Kai po rimtos traumos žmogus delsia kreiptis į gydymo įstaigą ir atvyksta po keleto dienų, nustačius lūžį, kurį reikia operuoti, tenka atidėti operaciją – prarandamas laikas. Neretai reikia laukti ir iki dviejų savaičių, kol atliekama operacija. Laukiant ir delsiant kyla didelė rizika įvairioms komplikacijoms. Esant atviram lūžiui viena iš dažniausių komplikacijų yra kaulo infekcija, kuri vėliau gali varginti žmogų visą likusį gyvenimą.
– Ar yra tikimybė, kad trauma gali pasikartoti toje pačioje vietoje, kur, pavyzdžiui, jau buvo lūžęs kaulas?
– Įmanoma, kad gali lūžti ta pati traumos vieta, bet sugijęs kaulas lieka toks pat, kaip sveikas kaulas, Retai įvyksta traumos toje pačioje vietoje.
– Ar būna, kad lūžusi vieta sugyja savaime?
– Pasitaiko tokių atvejų, tai priklauso nuo lūžio tipo. Taip nutinka, kai lūžimas būna visiškai be kaulų poslinkio. Jeigu žmogus labai saugoja sužalotą galūnę: neremia, nejudina, tai teoriškai įmanoma, kad kaulas sugis savaime.
– Dažnai žmonės klausia, kuo geriau imobilizuoti lūžusią galūnę – langete ar įtvaru?
– Įtvarai yra patogesni, bet, įvykus traumai, pradiniame etape rekomenduojama dėti gipso langetę, nes būna sutinę audiniai. Jei pradiniame etape uždėsi įtvarą, atslūgus patinimui, įtvaras jau bus per didelis. Prie tam tiktų traumų, pavyzdžiui, atstačius riešo kaulo lūžį, nerekomenduojama nuiminėti gipso langetės. Dedant įtvarą tokiu atveju galima pabloginti situaciją. Nuėmus įtvarą arba gipsio langetę buvusi imobilizuota vieta būna sustingusi, yra ribota funkcija ir žmogui būtina kreiptis į reabilitacijos įstaigą ir tęsti reabilitacinį gydymą. Jam turi būti skirta fizioterapija, kineziterapija, kurie padėtų atstatyti pažeistos galūnės judesius.
– Kaip sumažinti traumų riziką?
– Visų pirma kiekvienas žmogus turėtų įvertinti savo fizines galimybes užsiimant aktyvia fizine veikla – sportuojant ar nusprendus atlikti sunkų fizinį darbą. Nesportuojančiam žmogui traumą patirti kur kas lengviau, nes jo ir koordinacija, ir reakcija bus prastesnė, nei aktyviai sportuojančio. Jei nusprendėte pradėti sportuoti po ilgos pertraukos, pradėkite nuo nedidelio fizinio krūvio- pradžioje paprastų tempimo pratimų, ilgesnių pasivaikščiojimų gamtoje, važiavimo dviračiu. Kaip pastebime, neretai sulaukiame pacientų, kurie po ilgo sėdėjimo prie televizoriaus tamsiais žiemos vakarais, pagerėjus orui nusprendžia pažaisti futbolą, krepšinį ir patenka pas traumatologus plyšus Achilo sausgyslei ar čiurnos raiščiams. Pasitaiko ir sudėtingesnių traumų. Kitas kraštutinumas – nuo per didelės fizinės veiklos, iki iš vis fizinio krūvio nebuvimo, ypač vyresnio amžiaus žmonės neretai patiria traumas dėl sutrikusios koordinacijos ar sulėtėjusios reakcijos vien dėl to, kad yra fiziškai neaktyvūs, jiems užtenka paslysti ar, staigiau atsistojus ir apsvaigus galvai, pargriūti lygioje vietoje, kad patirtų sudėtingas traumas. Todėl fizinis krūvis yra būtinas, tik reikia jį prisitaikyti pagal savo sveikatos būklę. Daug traumuotų pacientų sulaukiame, kurie užsiima aktyvia veikla pavartoję alkoholio, kas tarpusavyje nesuderinama.
– Ačiū už pokalbį.
