Net 60 proc. pacientų turi padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolį
Gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis LNK Žinioms pasakoja, kad klaidinga galvoti, jog širdies, kraujagyslių ligos, infarktas nutinka tik senatvėje, o jauniems žmonėms tai negresia. Vis dažniau suserga žmonės, vos perkopę 40 metų ribą. Neretai jiems širdies liga pasireiškia miokardo infarktu.
To priežastis – ilgą laiką buvęs nesveikas gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, aukštas spaudimas ir cholesterolis.
„Ką matome, tai kad matuojant pas šeimos gydytoją kraujospūdį ir cholesterolį, net 60 proc. turi juos virš normos“, – sakė R. Šerpytis.
Jei pirmos eilės giminaičiai sirgo miokardo infarktu, rizika susirgti širdies liga yra daug didesnė. Be to, neretai susergama panašiu metu, kaip susirgo ir artimas giminaitis.
„Iš praktikos matome, kad jei šeimoje yra širdies ligų, pavyzdžiui, senelis susirgo 70 metų, tėtis susirgo jau šešiasdešimt kelerių metų, tai per šeimą su genais liga keliauja anksčiau“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak gydytojo, net jei šeimoje daug širdies ligų, nereikėtų nuleisti rankų ir galvoti, kad ir mes būtinai sirgsime. Tiesa, visiškai išvengti gali nepavykti, tačiau atitolinti tikrai galima. Visų pirma, reikia žinoti savo sveikatos skaičius. Svarbu periodiškai nepamiršti tikrinti spaudimo – jis turėtų būti iki 140/90 mmol/L. Taip pat, koks yra cholesterolis. Maža rizikos grupė, kai blogasis cholesterolis yra iki 3 mmol/L. Dar vienas rodiklis – gliukozė.
Didelė bėda, pasak gydytojo, kad šie tylieji „kenkėjai“ yra per dideli, tačiau jokių simptomų, kuriuos jaustų žmogus, nesukelia. Visgi ilgainiui jie daro didelę žalą ir ligos pasireiškia daug anksčiau.
„Valgyk tai, ką valgytų tavo močiutė“
R. Šerpyčio teigimu, dabar jauni žmonės toli gražu nebevalgo to, ką valgydavo seneliai. Daug daugiau pagaminto maisto perkame iš parduotuvių ar restoranų, o natūralių neperdirbtų produktų šaldytuvuose vis mažiau.
„Kaip tik, jei valgytume tai, ką valgo mūsų seneliai, būtų žymiai geriau. Valgyk tai, ką valgytų tavo močiutė“, – sakė pašnekovas.
Didžioji dalis lietuvių, pasak gydytojo, savo sveikata rūpinasi tik tada, kai prasideda problemos. Vyrus dažnai „atvaro“ žmonos, nes jie patys neretai į įvairius simptomus numoja ranka. Dėl aukšto spaudimo, didelio cholesterolio ar padidėjusios gliukozės kai kurie, net ir žinodami savo rodiklius, išvis nekreipia dėmesio. O tai, pasak R. Šerpyčio, itin blogai.
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau nei vyrai.
„Vyrai dažniau turi negerų įpročių – nesaugo savęs, vartoja daug alkoholio, rūko. Dėl to greičiau pasireiškia lėtinės ligos, taip pat jie dažniau miršta nuo traumų“, – pasakojo pašnekovas.
Prisideda ir genetiniai bei hormoniniai pokyčiai. Testosteronas sąlygoja tai, kad arterinis spaudimas yra didesnis ir anksčiau prasideda aterosklerozė. Tuo metu moterys dažniausiai suserga 10 metų vėliau nei vyrai, tačiau jų simptomai gali būti nebūtinai tipiniai.
Ar pastovite ant vienos kojos 10 sekundžių?
„Norint išsaugoti sveikatą, be savo rodiklių žinojimo, labai svarbu gerinti savo mitybą, nepersivalgyti, judėti. Vidutinio intensyvumo veiklos turėtų būti apie 300 minučių per savaitę, didelio intensyvumo – 150 minučių per savaitę. Virš 65 metų žmogus bent du kartus per savaitę turi gauti fizinės veiklos“, – patarė gydytojas kardiologas.
Gydytojas parodė paprastą pratimą, kaip galima greitai patikrinti savo sveikatos būklę. Reikėtų atsistoti ant vienos kojos ir pastovėti bent 10 sekundžių.
Jei pavyksta tai padaryti, tikimybė, kad gyvensite dar 7 metus, yra labai didelė.
Visą LNK pokalbį galite žiūrėti čia:
