aA
Noras padėti žmonėms mokytojų šeimoje užaugusią Sigutę Norkienę atvedė į mediciną, tačiau gyvenime ją pasivijo ir tėvų profesija – šiuo metu ji ne tik dirba gydytoja, bet ir dėsto Klaipėdos universitete. „Dabar sakyčiau, kad atradau savo vietą“, – šypsosi Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardo ženkleliu prieš keletą metų apdovanota medikė, prisimindama savo įdomų profesinį kelią.
Sigutė Norkienė
Sigutė Norkienė
© Vakarų ekspresas

Patirti teko nemažai – išbandyti įvairias medicinos kryptis ir net dirbti gydytoja prekybiniuose laivuose.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kardiologė S. Norkienė dirba net 37 metus. „Gal nerašykite tų metų, taip baisiai skamba“, – pokalbio metu kvatojo pašnekovė. Tačiau paskui prisipažino, kad būtent sukaupta patirtis ir įgūdžiai darbe metams bėgant išsklaido visas baimes.

Kaip jūs atėjote į mediciną? Galbūt pasekėte tėvų pavyzdžiu?

Mano tėvai Telšiuose buvo mokytojai, ne medikai. Turėjau tokį draugą, kuris mirė būdamas dešimtoje klasėje. Mokyklą baigiau aukso medaliu ir stojau į mediciną Kaune, nes labai tikėjau, kad visus išgydysiu, kad atrasiu vaistus, kurie visiems padės. Konkursas buvo 18 žmonių į vieną vietą. Man pasiūlė stoti į sustiprintą grupę, reikėjo laikyti ilgą testą. Surinko labai stiprią grupę, daugelis ir dabar dirba medicinoje, yra pasiekę aukštus postus.

Tokių kaip aš, kurie dirba paprastą gydytojo darbą, beveik neliko. Man patinka gydyti ligonius, visą gyvenimą dirbu stacionare. Niekada nesigailėjau, kad pasirinkau mediciną. Nelabai ir įsivaizduoju, kuo dar galėčiau būti. Na, nebent teisininke, nes turiu gerą liežuvį (juokiasi). Abu mano vaikai teisininkai, nė vienas nesirinko medicinos. Šeimoje medikai dar yra vyro brolis su žmona.

Kodėl būtent kardiologija?

Iš pradžių norėjau būti ginekologe. Nuo trečio kurso pradėjau dirbti Kauno klinikose slaugytoja. Trejus metus dirbau ir supratau, kad ginekologija nėra mano sritis. Dar man siūlė endokrinologiją, bet man tai buvo ne prie širdies. Kelias vasaras Telšiuose savanoriškai dirbau greitojoje, nes norėjau „pasimatuoti“ šitą profesiją. Supratau, kad greitoji yra supersunkus darbas. Tapau kardiologe. Baigus universitetą reikėjo dirbti pagal paskyrimą, bet nenorėjau į kaimus, o pasilikti Vilniuje ar Kaune buvo neįmanoma misija. Norėjau į Telšius, bet ten reikėjo tik vaikų gydytojų ir greitosios gydytojų. Sugalvojau tapti laivo gydytoja.

Sigutė Norkienė
Sigutė Norkienė
© Vakarų ekspresas

Kodėl?

Galvojau, kad paplaukiosiu, anglų kalbą išmoksiu ir, kai norėsiu, išeisiu. Dalies norėjusių į jūrą neišleido saugumas. Man pavyko ir dvejus metus buvau laivo daktarė.

Bet aš buvau kranto žmogus, net nežinojau, koks gyvenimas laive.

Kaip atrodė darbas laive?

Dirbau prekybiniame laivyne. Prieš išplaukdama dar pasimokiau odontologijos. Laive teko traukti dantis, dėti gipsus. Kartą moteris pradėjo skųstis skausmu, kuris rodo tulžies pūslės akmenligę. Laivas tuo metu ėjo Kylio kanalu, tai tolygu autostradai sausumoje. Kapitonui pasakiau, kad moteriai reikia pagalbos. Visi laivai traukėsi į šonus ir mums sukūrė „žalią“ koridorių. Kylyje buvo iškviestas vokiečių daktaras, perdavėme moterį operuoti, o po kelių dienų mums tą moterį sugrąžino. Buvo, kad skambindavo iš kitų laivų gydytojai pasitarti, kaip elgtis. Laimė, kad studijų metais dirbau ligoninėje ir turėjau patirties. Atsimenu, kartu plaukiojo Bronislavo Vyšniausko brolis Sigitas, jam reikėjo traukti dantį.

Aš, stengdamasi, kad neskaudėtų, prileidau tiek vaistų, kad jam dvi dienas skruostas buvo užtirpęs.

Laivuose išmokau ir supratau, kas yra epidemiologinė situacija. Ateidavo inspekcijos tikrinti, buvo geležinė tvarka.

Man buvo keistas nurodymas laive palikti atviras duris, jei su kuo nors kalbėdavausi ar gerdavau arbatą. Naktimis dėl saugumo liepdavo užsirakinti duris, bet to niekada nedarydavau. Ten buvo kitokios, jūros taisyklės, kurių aš, kranto žmogus, nesuprasdavau.

Aplankėte daug šalių, gal kas nors iš kelionių įsiminė?

Buvome Kuboje, mėnesį stovėjome Šiaurės Korėjoje, lankėmės Naujojoje Gvinėjoje. Šiaurės Korėjoje mus buvo nuvedę į parduotuvę, kur buvo visokių užpilų nuo visų ligų. Bocmanas nusipirkęs atsigėrė, sako: „Nieko nepajutau“. Ragavome austres, kurių iki tol nebuvau nei mačiusi, nei girdėjusi. Prie Afrikos krantų laivuose reikėdavo budėti naktimis, nes vietiniai bandydavo virvėmis lipti į laivus.

Sigutė Norkienė
Sigutė Norkienė
© Vakarų ekspresas

Lankydamiesi Kuboje visi norėjom parsivežti tų didelių kriauklių. Turėjau paplyšusią kepurę, nunešiotas basutes, kepurę su snapeliu, akiniai irgi buvo nenauji, bet tuos daiktus kažkaip išmainiau į kriaukles, kurias ir dabar turiu. Tuo metu niekas kriauklių išvežimo nekontroliavo. Kubos gyventojai labai norėdavo ūkinio muilo, odekolono.

Plaukiojau laivais iki nėštumo.

Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

Pasirinkau dirbti Klaipėdoje, nes netoli Telšių, kur gyveno mano tėvai, dabar ten jų kapai, tebegyvena viena sesuo, kita – Klaipėdoje.

Sakau, kad gyvenu auksiniame trikampyje – mano namai Tauralaukyje, dirbu Jūrininkų ligoninėje ir Klaipėdos universitete.

Grįžusi namo sėdu ant dviračio ir, numynusi 8 kilometrus, esu prie jūros. Kur dar yra tokios galimybės?

Disertaciją apsigynėte vėliau, jau pradėjusi dirbti ligoninėje. Apie ką buvo jūsų darbas?

Jau dirbau Jūrininkų ligoninėje, kai su dviem mažais vaikais eksternu per pusantrų metų parašiau disertaciją Vilniaus universitete. Vaikai man irgi padėjo, tai, galima sakyti, rašiau ne viena. Dirbau Jūrininkų centre, ateidavo jūreiviai, tirdavau jų sveikatą. Darbas buvo apie jūrininkų sveikatą, rizikos veiksnius. Teko dirbti intensyviai, nemačiau, ar žiema, ar vasara. Mobilizavausi, rašydavau naktimis.

Kokių turite pomėgių, kaip pailsite? Galbūt keliaujate, sportuojate, skaitote?

Į kalnus nevažiuoju. Turiu slides, žiemą po darbo vakare prie namo pasidarau vėžes ir šliuožiu pirmyn atgal su šuniu. Man patinka. Kaimynai kartą galvojo, kad kažkoks vaikas ten. Dar kepurė su bumbulu, sūnaus kombinezoną apsirengusi... Žiemą man labai trūksta veiklos, nes aš sergu dviračiu. Kai rašiau disertaciją, pareidavau iš ligoninės, o visos mintys tik apie ligonius. Tai sėsdavau ant dviračio ir mindavau į Melnragę, Girulius, Šventąją, Palangą.

Dabar dviračiu važiuoju pas dukrą aplankyti anūko. Kartais ir su vyru važiuojam. Patinka dviračių taku palei upę minti iki Meridiano, paskui nukeliauti iki perkėlos, nusipirkti rūkytos žuvies ir važiuoti namo. Grįžtu laimingiausias žmogus.

Mokydamasi mokykloje baigiau krepšinio mokyklą Telšiuose, net buvau Telšių rinktinėje. Dabar juokas ima. Kai kurias susitinku ponias, jos atsimena, kad žaidžiau krepšinį, sako, kad buvome dvi mažos, bet pasiutusios (juokiasi). Priimu kaip komplimentą, kad nesu labai pasikeitusi.

Dar vienas hobis yra fotografija, darydavau skaidres. Jas skenavau, dariau fotoalbumus – nuotraukos iš laivų, vaikai, giminės. Rašiau tarsi giminės istoriją su nuotraukomis. Darbo buvo labai daug, įdėjau labai daug širdies, reikėjo surinkti gausybę informacijos. Dabar noriu padaryti albumą anūkui Pranui, bet vis nerandu tam laiko.

Dar noriu padaryti mudviejų su vyru albumą. Lapkritį bus 35 metai, kaip esame susituokę. Įdomiausia, kad mes su vyru buvome kaimynai nuo 5 metų, kieme pešdavomės.

Būsima anyta sakydavo: „Dabar pešatės, paskui ženysitės“. Priminė mums per vestuves.
Suvedė likimas, nes jis paskui ateidavo į universiteto bendrabutį aplankyti savo brolio ir užeidavo „pas kaimynę“. Paaiškėjo, kad vaikščiojo turėdamas tikslą.

Keletą metų dirbate ir Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėja.

Šiek tiek abejojau, ar sugebėsiu vadovauti. Dabar sakyčiau, kad atradau savo vietą, nes man patinka akademinė bendruomenė ir šitas darbas. Dirbu ir kardiologe ligoninėje, ir čia, universitete. Džiaugiuosi, kad susirenka gausios grupės studentų, nes sveikatos specialistų reikia vis daugiau. Nešuosi į paskaitas visokius plakatus, prietaisus, einam su studentais į ligoninę, kad jie gautų kuo daugiau žinių. Kaip universiteto atstovė esu kviečiama dirbti Studijų kokybės vertinimo centro darbo grupėse, skaitau paskaitas sveikatos biuruose, Trečiojo amžiaus universitetuose Vakarų Lietuvoje.

Kokia yra mūsų visuomenės sveikata, apie kurią kalbate studentams?

Žmonės, ypač jauni, daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, domisi sveika gyvensena. Nebevalgo bet ko, daugiau juda. Kai atvažiavau į Klaipėdą, nebuvo tiek dviračių, pėsčiųjų takų, o dabar savaitgalį jau ramiai nepravažiuosi dviračiu, nes dviratininkų jau daugybė.

Anksčiau buvo daug žmonių, patekusių į ligoninę, kurių labai didelis spaudimas, bet jie buvo negydyti. Dabar žmonės daugiau ar mažiau būna gydyti, kaip mes sakome, sugaudyti, žmonės profilaktiškai matuojasi spaudimą, prižiūri mitybą. Protingėjame.

Cukraligė buvo tarsi keiksmažodis, dabar vis dar žmonės cukraus vartoja per daug. Norėčiau, kad visas pasaulis nedėtų to cukraus visur, net į silkę. Bet tai yra verslas. Valgyti reikia kuo neskaniau, nes taip yra sveikiau. Sveikai maitintis reikia daug valios jėgų. Kartais su vyru juokaujame, kad valgome kaip baudžiauninkai.

Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(147 žmonės įvertino)
4.0476

Medikė išvardijo didžiausius odos priešus: apie dalį jų nė nesusimąstome (16)

Sveika, skaisti ir graži oda yra kiekvieno žmogaus siekiamybė. Įvairių ligų atsiradimui...

Eva Tombak metė sau iššūkį: potyris tikrai vertas naujo dublio (66)

Rašytoja, srautinio rašymo ir jogos mokytoja Eva Tombak moka stebinti. Kažkada ji pradėjo leisti...

Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį į populiarią dietą: tai naudinga tik labai mažai grupei žmonių (54)

Sveikas maitinimasis yra vienas iš svarbiausių išorinių faktorių, veikiančių mūsų...

Kineziterapeutas parodė 4 pratimus viršutinei kūno daliai – jie išvaduos nuo skausmų pečių srityje (15)

Skausmai pečių srityje yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių. „Gijos klinikų“...

Patarė, ką daryti, kad kraujospūdis nebūtų didelis ir neprireiktų vaistų (27)

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra...

Top naujienos

„Pražioti burną ir kalbėtis“ raginęs Schilleris: patyrę senbuviai neleis šiai komandai sulūžti (95)

Nauja Nigelio Hayeso šukuosena ketvirtadienį buvo įdomesnė nei jo komandos žaidimas tris...

Lietuvio atradimai Norvegijoje nustebino net vietinius: užfiksuoti vaizdai masina atvykti ir nemėgstančius šaltų kraštų (101)

Turbūt sutiksite, kad per karantiną lietuviai juda kur kas mažiau – riboja ne tik namų sienos,...

„Žalgirio“ nesėkmių serija Eurolygoje tęsiasi – pralaimėjo penktą kartą iš eilės (510)

Nesėkmių seriją Eurolygoje išgyvenančiam Kauno „Žalgiriui“ (5/6) ketvirtadienį nepavyko jos...

Į Lietuvą atkeliauja švelniai žiemiški orai: kai kur gali iškristi sniegas (5)

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietvakarinė dalis. Su smarkoku šiaurės vakarų vėju į...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (728)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Trenerių dvikovą Kaune įvertinęs Pascualis: Gudaitis – vienas mėgstamiausių mano žaidėjų (6)

Sankt Peterburgo „Zenit“ šiame Eurolygos sezone dar nė karto namo negrįžo tuščiomis....

Vis daugiau vaikų kamuoja šis sutrikimas: pasekmės – daug liūdnesnės nei galima įsivaizduoti (16)

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį viršsvorį turinčių ar nutukimu sergančių vaikų gretos...

Dobrovolska papasakojo, apie ką kalbėjo su Nausėda: buvo labai įdomu mato būdą atpiginti notarų ir antstolių paslaugas (511)

Kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska sako turinti aiškią viziją, ką reikėtų...

Seksas po 50-ties: patarimai, kurie padės iki senatvės mėgautis intymiais santykiais (109)

Kad ir kiek mus bandytų įtikinti, kad lekiantis laikas tai tik skaičiai dokumente, o patirtis yra...

Specialistė išvardijo tinkamiausius žaislus 0-1 metų vaikams: neapsigaukite su populiariausiais mamų pirkiniais (8)

Artėjant didžiosioms metų šventėms, tėvai, seneliai, dėdės ir tetos šluoja nuo parduotuvių...

|Maža didelių žinių kaina