Tačiau mes nė akimirkai nesusimąstome, kad ne iš televizoriaus ekranų ar kompiuterių esame informuojami, o dėl žmogui suteiktų pojūčių – lytėjimo, regos ir klausos, kurių dėka galime susikalbėti, bendrauti ir viską stebėti, fiksuoti. Apie tai, kodėl žmogui svarbi klausa ir kaip tinkamai ja rūpintis kalbamės su VšĮ Kėdainių konsultacinės poliklinikos ir ligoninės otorinolaringologe – ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Gražina Sinkevičiene.
Klausa – socialinės integracijos dalis
Pasak gydytojos G. Sinkevičienės, klausa priklauso pagrindiniams žmogaus pojūčiams, kaip ir rega, lytėjimas ir yra socialinės integracijos dalis.
„Manau, kad pirminiam žmogui garsas suteikdavo informacijos apie gręsiantį pavojų, ir dabar lygiai taip pat – juk norint pereiti gatvę tenka ne tik matyti, bet ir išgirsti artėjantį automobilį. Bet apskritai klausa yra socialinės integracijos dalis. Ji svarbi ne tik suvokti pasaulį, bet ir žmogaus vystymuisi. Tai iliustruoti būtų galima taip – jeigu gimus kurčiam vaikui, o taip atsitinka, nebūtų taikomos modernios priemonės klausai atstatyti, atsiliktų vaiko psichinis vystymasis. Vadinasi, visos žmogaus funkcijos yra susijusios – klausa vysto ir žmogaus psichiką, o socialiniai įgūdžiai – tai bendravimas tarp žmonių, galėjimas atlikti tam tikrus darbus, muzikos klausymasis, informacijos suvokimas“, – pasakojo G. Sinkevičienė.
Gydytojos nuomone, žmogaus ausys klausai tėra padėjėjos – padeda pagauti garsą.
„Garsas yra fizikinis terminas – tai yra energijos forma, kurią sukelia bet kuris virpantis daiktas. Tas virpesys gali būti ir dažnesnis, ir lėtesnis. Tie virpesiai sudaro garso bangą, o ausis tą garso bangą pagauna, praveda iki smegenų ir ten paverčia į elektrinį virpesį, dėl ko žmogaus smegenys suvokia, kad jisai yra ir apdoroja tą informaciją“, – kaip žmogų pasiekia garsai pasakojo gydytoja.
Kas trukdo žmogui girdėti
„Jeigu išorinėje ausyje atsiranda kamštis, kuris yra dažniausiai pasitaikanti žmonių bėda, jį reikia pašalinti. Tačiau tik ne krapštuku – daugybė žmonių naudoja krapštukus, nors jie veikia kaip stūmoklis, kuris nešvarumus nustumia iki būgnelio. Jis užsikemša ir yra užblokuojamas. Visus šviečiame, kad to daryti nereikėtų. Geriau užsukti pas gydytojus išplauti ar išsivalyti ausis.
O visos kitos ligos gali būti ir uždegiminės, ir visokių išorinių veiksnių paveiktos, pavyzdžiui, didelio garso. Dėl didelio triukšmo gali nukentėti klausa ir nebus suvokiama, kas ką sako. Taip patys sau, dažniausiai – jaunimas, kenkia garsiai klausydamiesi muzikos per grotuvus, dalyvaudami triukšmingos muzikos koncertuose. Garsas turi amplitudę, kuri nusako intensyvumą ir yra matuojama decibelais, turi garso bangos ilgį, matuojamą hercais, kas nusako apie garso dažnį. Jeigu tai per intensyvus garsas, klausai gali kliudyti visokie aplinkos suvokimo pakenkimai. Tačiau tie suvokimo pakenkimai gali būti ir nepriklausomi nuo žmogaus. Labai daug lemia genetika. Yra paveldimumas – polinkis į sumažėjusią klausą, kuri dažniausiai pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms“, – apie klausos sutrikimus pasakojo G. Sinkevičienė.
Kada girdime gerai, o kada – blogai
Gydytojos G. Sinkevičienės teigimu, klausa matuojama atliekant audiometrijos tyrimą, kuris nustato, kada klausa yra gera ar bloga.
„Klausai patikrinti yra nustatytas nulinis slenkstis. Garso intensyvumas matuojamas decibelais, o dažnis – hercais. Yra nulinis susitarimo lygis, kada yra normali klausa. Žmogui atsiradus pojūčiui, kada jis sunkiai supranta arba negirdi ir turi perklausti, ausyje atsiranda ūžesys, kuris jam trukdo suvokti garsus, reikėtų klausą pasitikrinti. Jeigu gydytojas ras kažkokių nukrypimų, pasakys.
Kartais žmogaus polinkis yra genetinis, dėl kurio silpsta klausa. Tuomet gydytojai klausos prastėjimą gali tik pristabdyti, pasekti arba rekomenduoti klausos aparatą. Bet tai reikėtų spręsti gydytojams, o žmogus, kuris jaučia diskomfortą, tikrai turėtų susirūpinti savo klausa. Kelias toks: gyventojas kreipiasi į šeimos gydytoją, kuris išrašo siuntimą pas specialistą, o jau specialistai atlieka įvairius tyrimus klausai patikrinti“, – pasakojo G. Sinkevičienė.
Kompensuoja klausos aparatus
Pasak gydytojos, gyventojams reikia žinoti, kad valdžia teikia dėmesį klausos sutrikimams ir kompensuoja klausos aparatus.
„Žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, vieną kartą per penkerius metus gali įsigyti nemokamą klausos aparatą. Klausos aparatas parenkamas priklausomai nuo asmens klausos netekimo laipsnio. Kompensuojami klausos aparatai nėra patys geriausi, brangiausi, nes sudėtingiausiais ligos atvejais aparatas privalo būti skaitmeninis ir stipresnis negu kompensuojamasis, tačiau tai vis tiek neprigirdinčiajam yra didžiulė pagalba.
Taip pat asmuo, norėdamas įsigyti geresnį aparatą, gali primokėti tam tikrą sumą ir jį įsigyti. Arba yra pasirinkimas, jog žmogus gali pats išsirinkti ir įsigyti, o jau vėliau gauti dalinę kompensaciją. Deja, labiau išsivysčiusiose šalyse, kaip pavyzdys – Vokietija, Skandinavijos šalys, žmogui kompensuoja aparatus abiem ausims, jeigu yra poreikis. Tuo tarpu pas mus kol kas kompensuojama tik vienai ausiai“, – informavo G. Sinkevičienė.
Kurtieji nėra izoliuoti nuo visuomenės
Pasak gydytojos, specialus dėmesys turėtų būti skiriamas visiškai klausą praradusių ir apkurtusių piliečių poreikiams ir problemoms, kuriems sunkiau integruotis į visuomenę.
„Praradus klausą susiduriama su įvairiais iššūkiais – reikia išmokti gestų kalbą, keisti darbus, dienotvarkę. Akivaizdu – sunkiau mokytis. Jiems reikalinga artimųjų pagalba ir palaikymas. Kurtieji turi neprigirdinčiųjų mokyklą, kur jie mokosi amato. Tačiau yra tam tikros specialybės, kur yra ribotas jų integravimasis į visuomenę. Tam skirti reikėtų daugiau dėmesio, nors apskritai kurtieji nėra izoliuoti nuo visuomenės – jiems suteikiamos neįgalumo grupės, jie sėkmingai randa veiklos, įsidarbina“, – įsitikinusi G. Sinkevičienė.
