Romantika su metais išgaravo, kasdien atsiranda neatsakytų klausimų, neišspręstų problemų, už kurių slepiasi žmonių likimai“, – sako neurochirurgas Artūras Šitkauskas. Gydytojui prireikė nemažai laiko suprasti, kad operacija padaroma iki jai prasidedant, todėl operacinėje matomos jau sprendimų pasekmės (ir, tiesa, jokios romantikos).
Kone 20 metų patirtį jau sukaupęs pašnekovas šiandien daugiausiai laiko praleidžia Baltijos Amerikos klinikoje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Kaip jis pats juokiasi, nelengva atskirti, kas jam yra neurochirurgija – darbas ar hobis. Šįkart pokalbis su gydytoju – apie lėtinį skausmą, kuris kasdien parklupdo vis daugiau pacientų.
Svarbu tiksliai apibūdinti skausmą
Retas nėra skundęsis vienokiu ar kitokiu skausmu. Medikai pataria skausmą gydyti laiku, nes negydomas ar netinkamai gydomas ūminis skausmas tampa lėtiniu, kurį iškęsti yra sunku, dėl jo nebeįmanoma normaliai išsimiegoti, dirbti, užsiimti bet kokia veikla.
A. Šitkauskas pabrėžia, kad įrodymais grįstos medicinos prasme skausmas turi priežastį, o gydytojas pasirenka gydymo būdą įsitikinęs, kad tą priežastį žino. Tiesa, skausmas gali būti ir pagrindinė liga arba egzistuoti kaip gretutinė patologija šalia kitos lėtinės ligos.
„Simptomai gali varijuoti, žmogus gali nemokėti jų pateikti, gali būti, kad liga neišgydoma arba dar nepastebima, per daug ankstyvoje stadijoje ir jokiais įmanomais tyrimais apžiūros metu dar nenustatoma. Tokiais atvejais skausmą priimame kaip simptomą ir jį gydome“, – aiškino neurochirurgas.
Tiksliai apibūdinti simptomus – labai svarbu. Yra ligų, kurios pasireiškia tik specifiniu skausmu, ir gydytojas net be ypatingų tyrimų gali priimti radikalius sprendimus, pavyzdžiui, nukreipti ligonį operuotis.
„Kaip įsivaizduojate, kiekviena intervencija – pavojinga gyvybei. Todėl stengiamasi sukurti specialius klausimynus, sistematizuoti atskirus skausmo aspektus, naudotis patirtimi. Kad galėtume rasti teisingus sprendimus, kuriamos įvairios rekomendacijos, rašomi straipsniai, skaitomos paskaitos ir t.t. Visada vertinama visuma – žmogus, jo kasdieninė veikla, kada ir kur skausmas atsiranda, kaip prasideda, nuo ko praeina, kaip dažnai kartojasi, kur jis plinta, koks jo stiprumas, periodiškumas, pobūdis ir t.t.“, – vardijo A. Šitkauskas.
Kaltas ir gyvenimo būdas
Riba tarp lėtinio ir ūmaus skausmo ne visada aiški.
„Lėtinis skausmas – tai skausmas, kuris tęsiasi ilgiau nei buvo tikimasi pasveikti nuo ligos. Nėra vieningos nuomonės, nes skausmo priežastys labai skirtingos. Vienų ligų atveju laikomasi nuomonės, kad ūmus skausmas tęsiasi iki mėnesio, poūmis skausmas – nuo trijų iki šešių mėnesių, o jau po šešių mėnesių prasideda lėtinio skausmo periodas. Yra ligų, kai lėtinį skausmą traktuojame jau po trijų mėnesių. Skausmas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje – galūnėse, kūne, galvoje. Gali apimti tik vieną organą arba išplisti į skirtingas organų sistemas. Gydytojas nuo pat pradžių bando atpažinti ar skausmas prasideda kūno audiniuose ar nervų sistemoje (toks skausmas vadinamas neuropatiniu)“, – kalbėjo pašnekovas.
„Sergant kai kuriomis ligomis, skausmas yra vienintelis ligos simptomas, tačiau dažniausia šių dienų rykštė – nejudrus gyvenimo būdas, sėdimas darbas, pasirinkimų gausa, kurie veda prie didėjančio vartojimo ir viršsvorio. Todėl kasdien labai daugėja judamojo aparato problemų susijusių su sąnariais, raiščiais, stuburu. Dažniausias lėtinio skausmo pavyzdys – lėtiniai nugaros skausmai, kurių priežastis ne tik genetiškai užprogramuotas žmogaus senėjimas, bet ir gyvenimo būdas“, – pripažino neurochirurgas.
Epidemiologinės studijos nurodo, kad skirtingose šalyse lėtiniais skausmais skundžiasi nuo 10.1 proc. iki 55.2 proc. populiacijos. Gydytojas pateikia ir mums aktualesnius duomenis – nugaros skausmu arba dorzopatijomis Lietuvoje kasmet skundžiasi apie 250-300/100 000 gyventojų (iš jų apie 40 proc. kreipiasi pirmą kartą ir apie 60 proc. – pakartotinai).
Dėl hipodinamijos, viršsvorio, pasyvaus gyvenimo būdo ar viską lydinčio streso į gydytojus kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių. A. Šitkausko teigimu, pasaulyje aiškiai stebima tendencija, kad lėtiniais nugaros skausmais sergančių skaičius auga labiau industrinėse valstybėse.
Pečius turi suremti daug skirtingų gydytojų
Kadangi lėtinio skausmo veikimo mechanizmai šiandien dar nėra iki galo žinomi, nėra ir vieno aiškaus recepto, kaip jį reikėtų gydyti. Tiesa, tai jokiu būdu nereiškia, kad pacientai yra pasmerkti kentėti.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad klinikoje man, kaip gydytojui, pasiekiamos visos reikalingos priemonės diagnozuoti ir gydyti. Kalbant apie skausmą, problema visada daugiaprofilinė, čia neapsieisi be gydytojų specialistų komandos, įvairių specifinių, kartais labai sudėtingų tyrimų, ir gydymo priemonių. Pavyzdžiui, besiaiškinant dažniausiai pasitaikančio nugaros skausmo priežastį gali reikėti neurologo, radiologo, reumatologo, neurofiziologo, neurochirurgo ar net endokrinologo pagalbos. Būtina atlikti daug specializuotų sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, elektrofiziologiniai ir kiti tyrimai“, – aiškino A. Šitkauskas.
Gydant skausmą taip pat naudojamas platus medicininių priemonių asortimentas: specialūs aparatai, sudėtinga įranga operacinėje, mobilus rentgenas, echoskopai ir t.t. Pašnekovas pabrėžė, kad konkrečiu atveju skausmui malšinti gydytojas gali rinktis sistemines ar vietines priemones, medikamentus ar specialius metodus, tokius kaip radiodažnuminę destrukciją, lazerinę terapiją, kryoterapiją ar elektrostimuliacinius metodus.
„Šiandien skausmui gydyti yra pristatoma labai daug naujų ir ištobulintų senų metodų ir metodikų, tačiau tikrai negalima pasakyti, kad vieną aparatą pakeis kitas ar kad ateityje nereikės operacijų, o stuburą galima bus ištiesinti „mentaliniu būdu“ arba sėdint kitame pasaulio krašte prie kompiuterio ekrano. Kiekvienas metodas turi savo indikacijas, o gydytojas privalo parinkti labiausiai tinkamą konkrečiam pacientui. Pagrindinis medicinos principas „Primum Non Nocere“ („pirmiausia – nepakenkti“), todėl ir metodai, ir intervencijos tobulėja siekiant padaryti jos kuo mažiau invazyvius, kuo mažiau pavojingus ir kuo mažiau pažeidžiančius žmogaus anatominį vientisumą, visi metodai pirmiausia siekia nepabloginti esamos situacijos ir nepakenkti“, – darbo iššūkiais dalijosi neurochirurgas.
Jo teigim, dėl internetą užplūdusios nekokybiškos, nekontroliuojamos, dažnai klaidinančios informacijos egzistuoja daug neteisingų nusistatymų ir mitų. Pavyzdžiui, prieš disko išvaržos operaciją žmonės įsitikinę, kad būtinai laukia „baisios pasekmės“, tad ją galima daryti tik „paskutiniu atveju“, dažnai su baime klausia: ar tai tikrai labai sudėtinga? Ar manęs nelauks „vežimėlis“?
„Šiandieninė tarpslankstelinio disko diskektomija yra minimaliai invazyvi, dažnai endoskopinė operacija, žmogus jau pirmą parą vaikšto, po dviejų-trijų parų grįžta namo. Tarpslankstelinio disko išvaržą ar jos sukeltus simptomus kakle ar juosmenyje galima sumažinti ir naudojant kitus metodus, pavyzdžiui, lazerinę tarpslankstelinio disko vaporizaciją arba kryoterapijos aparatą, kuris veikia audinius juos šaldydamas. Abu šie metodai priskiriami dienos stacionaro paslaugoms, po procedūros pacientas jau tą pačią parą grįžta namo“, – kalbėjo A. Šitkauskas.
Skausmą „valdo“ ir šalčiu
Ir lazerinės, ir kryoterapijos metodai pritaikomi skirtingoms nugaros skausmo problemoms spręsti. Tai – aukštųjų technologijų pavyzdys medicinoje. Metodai tikrai nėra nauji, tačiau nuolat tobulėjančios technologijos, analizuojami duomenys, kaupiama patirtis paverčia juos vis efektingesniais ir saugesniais. Šiandien naudojama ištobulinta ir išbandyta aparatūra.
Manoma, kad už didžiąją dalį skausmo, jeigu kalbame apie raumenis ar sąnarius, atsakinga periferinė nervų sistema. Kryoterapijos metodai skirti moduliuoti periferiniu nervu plintantį impulsą. Nervus veikiant žema temperatūra, skausmas sumažinamas šaldant už skausmo plitimą atsakingas skaidulas. Tokia procedūra yra visiškai saugi bet kokio amžiaus pacientui, besiskundžiančiam lėtiniu skausmu. Procedūra gali būti taikoma ir siekiant „valdyti“ tiek galvos, stuburo ar kitus skausmus.
Lazerinės terapijos metodai skirti tarpslankstelinio disko ar sąnarių struktūroms paveikti, šalinti skausmo priežastį. Jei nėra kontraindikacijų, šiuo metodu galima ne tik sumažinti skausmą, bet kai kuriais atvejais ir išvengti atviros disko išvaržos operacijos.
„Džiugu, kad šie gydymo metodai šiandien lengvai pasiekiami Lietuvos gyventojams, kad pagerėjus ekonominei situacijai klinikos, tame tarpe ir privačios, investuoja į naujų metodikų įdiegimą praktikoje. Kaip minimaliai invazyvios galimybės yra ir kitų metodų, pvz.: įvairių lėtai besirezorbuojančių medikamentų suleidimas, fizioterapinės priemonės, net ir kamieninės ląstelės ir t.t. Tačiau pacientas turi suprasti, kad tik gydantis gydytojas turi nuspręsti, kurį metodą gydymui reikia pasirinkti“, – pabrėžė A. Šitkauskas.
Skausmas apdorojamas ir suvokiamas smegenyse. Lėtinis skausmas keičia žmogaus psichologiją, elgseną, emocijas. Gali varginti vadinami, funkciniai, skausmai, kurie neturi anatominio pagrindo. Ligos gali ir nebūti, tačiau dėl tam tikrų suvokimo ir kognityvinių funkcijų sutrikimo žmogus jaučia skausmą nesant fizinės priežasties.
„Tokiais atvejais medikamentai ar kitos procedūros nepadės arba efektas bus labai trumpas. Jei nerasime ir nepašalinsime priežasties, jokie kiti metodai taip pat bus neefektyvūs. Todėl, žinant priežastį, kartais reikia rinktis ir sudėtingesnius būdus, kaip pavyzdžiui, operacija“, – pripažino pašnekovas.
Jau du dešimtmečius neurochirurgijoje dirbantis medikas stebi pokyčius – pasikeitė operacinė technika, pagausėjo priemonių arsenalas, požiūris ir galimybės gydyti skausmą ir jo priežastis. Tobulėjant vizualinėms technologijoms (magnetiniam rezonansui, echoskopams, kompiuterinei tomografijai) diagnozuojami labai menki pakitimai ir gydytojui pasidarė žymiai lengviau apsispręsti, kurį metodą rinktis, o esamas priemones galima panaudoti labai tikslingai.
„Kiekvienas ligonis ateina su savo skausmu. Kaip nėra vienodų žmonių, taip nėra ir visiškai vienodo skausmo. Todėl man kiekvienas atvejis yra įdomus. Ir istorijų papasakoti galėčiau labai daug ir išskirtinių. Apie žmones, kuriems menkas skausmas tapo sunkia ar mirtina liga, ir apie žmones, kuriems labai baisus ir ilgus metus kankinęs skausmas dingo po vienintelės procedūros.
Geriau palinkėsiu daugiau pakantumo, sveikos nuovokos ir atvirumo. Mes, gydytojai, pagal savo išgales visada siekiame padėti savo pacientams ir nesame šališki. Todėl pastebėkite vieni kitus, patarkite kreiptis į gydytoją, nelaukite, kol skausmas jus pakeis negrįžtamai. Prisiminkite, kad jūsų ir jūsų gydytojo tikslas yra vienas, – pokalbį reziumavo A. Šitkauskas.
