Farmacininkas, žolininkas Virgilijus Skirkevičius sako, kad pirmieji pavasario augalai kone stebuklingai veikia sveikatą. „Po žiemos būname apsunkę, mažiau energingi. Jei norime būti sveiki, turime atsinaujinti, išsivalyti organizmą, kraują. Todėl patariu skubėti į pievas ieškoti pirmųjų žalumynų, nes jie – naudingiausi“, – pataria fitoterapeutas. Ankstyvo pavasario augalai didina hemoglobino lygį kraujyje, teikia jėgų. Ką tik išdygusiose žolelėse gausu antioksidantų, mineralų, kitų naudingų medžiagų.
Jaunos šakelės, ūgliai, pumpurai – visos augalo dalys yra vertingos. Labai naudingi šiuo metu beržų, juodųjų serbentų pumpurai. Pastarieji ypač stiprina antinksčius, kurie pavasarį būna nusilpę. „Prisiskinkite ir aviečių ūglių, jaunų žemuogių lapelių, kurie stiprina imuninę sistemą, padeda atgauti jėgas“, – pataria farmacininkas.
Pavasarį itin naudingas augalas – kietis. Jaunomis šakelėmis galima skaninti salotas. Kietis – priešuždegiminis augalas, nuima spazmus, teigiamai veikia virškinimą.
Juodųjų serbentų pumpurus, sumaišę su beržų pumpurais turėsite sveikatą stiprinančios arbatos. Po arbatinį šaukštelį šių pumpurų užplikykite puse litro karšto vandens ir palaikykite pusvalandį. Tokią, medumi paskanintą arbatą, po du puodelius per dieną gerkite apie porą savaičių. Ši arbata ypač tiks tiems, kurie serga podagra, reumatu, kuriems reikia valyti kraują. „Po žiemos daugelio mūsų kraujas užterštas“, – atkreipia dėmesį V. Skirkevičius.
Medžių pumpurus, pasak augalų žinovo, visada naudinga ir džiovinti, tik reikėtų atminti, kad džiovintų stipresnis poveikis. Nuskintus pumpurus apie tris valandas reikėtų pamirkyti vandenyje, nes jie turi išbrinkti.
Ar visiems tinka organizmą stiprinti pavasario pumpurais? „Juose gausu dervų, kurios labai aktyviai veikia inkstus, tad jeigu jie jautrūs, pumpurus patarčiau vartoti atsargiai“, – pataria farmacininkas.
Patys žaliausi augalai, pasak V. Skirkevičiaus, turi daugiausiai vitamino C. Jo augaluose ankstyvą pavasarį yra gerokai daugiau nei kitais metų laikais – vasarą ar rudenį jau būna kiek kitokia medžiagų sudėtis. „Nereikia tik rinkti vėdryninių augalų, turinčių skiautėtus arba suskaldytus lapus ir kekėse išsidėsčiusius žiedus. Daugelis rūšių turi nuodingų medžiagų – alkaloidų bei gliukozidų“, – įspėja farmacininkas. Visus geltonai, mėlynai žydinčius augalus palikite pievose, kad pasigrožėtų jais mūsų akys.
Neskubėkite pievoje apeiti ką tik prasikalusių piktžolių: dilgėlių, garšvų ar pienių. Tiems, kurie baiminasi, jog dilgėlės tirština kraują, fitoterapeutas V. Skirkevičius sako, kad labiausiai jį tirština mūsų baimės, pyktis ir pavydas, o jaunos dilgėlės turi daug folinės rūgšties, vitaminų, karotinoidų, todėl jas galima valgyti be baimės. „Jei kraujas linkęs krešėti, rudenį reikėtų atsargiau vartoti dilgėles, o šiuo metu ypač naudinga jų prisiskinti bei įmaišyti į salotas, kitus patiekalus“, – sako žolininkas.
Farmacininkas teigia, kad jaunos dilgėlės veikia kaip diuretikas, valo kraują, skatina šlapimo susidarymą ir jo išsiskyrimą. Be to, dilgėlės skatina kaulinio audinio regeneraciją.
Prisiskynę dilgėlių, pirmiausia jas nuplikykite karštu vandeniu, tada supjaustykite ir maišykite su kitais pavasario augalais: kiaulpienių lapais, žliūgėmis, garšvomis, serbentų lapais... Limfinę sistemą patikimai valo kiaulpienių lapai.
