aA
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta įspėjimų apie druskos žalą, bet beveik nė vienas stalas neapsieina be druskos, nes tai nuo seno kasdien vartojamas maisto pagardas. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad jei jau vartojama druska, ji turi būti joduota. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir mitybos specialistai pranešime spaudai atskleidžia, kuo ši druska skiriasi nuo kitų ir kodėl rekomenduojama vartoti būtent ją.
Almantas Kranauskas
© DELFI montažas

Jodas žmogui būtinas

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų. Jis dalyvauja vystantis nerviniam audiniui žmogaus embrione, teigiamai veikia atminties procesus, jis reikalingas, kad normaliai funkcionuotų skydliaukė ir būtų pagamintas reikiamas hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, kiekis, todėl žmogaus organizmas jodo nedideliais kiekiais turi gauti kasdien.

„Tačiau anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje gėlame vandenyje bei dirvožemyje beveik nėra jodo, todėl kaip ir kitose šalyse, kur šio mikroelemento yra nedaug, gyventojai su vietiniu augalinės ir gyvūninės kilmės maistu gauna nepakankamą jo kiekį. O kai žmogaus organizmui trūksta jodo, jis rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis, nes skydliaukė turi įtakos ir širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų organų darbui, nuo jos hormonų priklauso mūsų išvaizda, kūno masė, emocijos, mąstymas, vaisingumas“ – aiškina SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Jis priduria, kad yra mokslininkų, kurie teigia, jog kai kuriuose regionuose gyvenančių žmonių, nuolat gaunančių per mažai jodo, intelekto koeficientas (IQ) yra žemesnis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos ir kitų šalių patirtis rodė, kad geriausias būdas likviduoti jodo trūkumą yra privalomas joduotosios druskos vartojimas. Lietuva taip pat pasirinko tokį kelią spręsti jodo trūkumo problemą ir maistui, kaip ir kaimyninėse šalyse, pas mus rekomenduojama vartoti tik joduotąją druską. Maždaug prieš dešimtmetį buvo įtvirtinta, kad mūsų šalies parduotuvių maisto skyriuose turi būti parduodama tik joduotoji valgomoji druska. „Dabar jau akivaizdu, kad tai pasiteisino, nes šiandien daugeliui gyventojų pirkti ir vartoti būtent joduotąją druską tapo savaime suprantama. Tokia druska dedama ir į duonos gaminius bei į viešojo maitinimo įstaigose gaminamus patiekalus. O nejoduota druska vartotina tik techninėms, buities reikmėms“, – sako A. Kranauskas.

Joduotoji druska kompensuoja jodo trūkumą

Joduotoji druska skiriasi nuo paprastos valgomosios druskos tuo, kad ji yra papildyta jodu, o paprastoje druskoje jodo nėra.

„Siekiant saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl mūsų šalies teritorijai būdingo jodo trūkumo, parduotuvėse parduodama, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse naudojama tik joduotoji valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.

Ji aiškina, kad vartojant tiek joduotosios druskos, kiek rekomenduojama, t. y., neviršijant per dieną 5 g arba vieno arbatinio šaukštelio (įskaitant suvartojamą su visais maisto produktais), gaunama tiek jodo, kiek jo reikia žmogui per parą. „Nedaug jodo gali būti vandenyje ir ore, tačiau su įkvepiamu oru net prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio, todėl pagrindinis jodo šaltinis – maisto produktai, su kuriais galima būtų gauti iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio. Būtent dėl to, kad Lietuvoje jodo trūksta, ir rekomenduojama maistui vartoti tik joduotąją druską“, – aiškina ji.

Specifinių simptomų beveik nėra

Pasak A. Kranausko, specifinių simptomų, leidžiančių nustatyti jodo trūkumą žmogaus organizme, yra nedaug. Pirmieji požymiai, rodantys, kad organizmui trūksta jodo – greitesnis nuovargis, padidėjęs jautrumas ir nervingumas, sumažėjęs darbingumas, ištiestų rankų drebėjimas, gali būti padidėjusi skydliaukė, o tiksliau tai nustatyti galima tik atlikus žmogaus šlapimo tyrimą ir kitus tyrimus. Tačiau yra žmonių, nors ir labai nedaug, kurie alergiški jodui. Jiems patariama papildomai nesūdyti maisto. „O to jodo, kuris yra duonoje, bijoti nereikėtų, nes tai labai mažas, foninio lygio kiekis. Jis būtinas, kad dėl gilaus jodo trūkumo nesutriktų kitų organų ir sistemų veikla“, – pabrėžia specialistas.

Sveikatos problemų priežastimi gali būti ne tik jodo trūkumas, bet ir jo perteklius. Kartais gydant širdies ligas ar turint skydliaukės problemų ir vartojant daug jodo turinčius preparatus galima jo perdozuoti. Bet vienu atveju jodo pertekliaus žmogus gali visiškai nejusti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu, o kitais gali suaktyvėti arba sulėtėti skydliaukės veikla. Tokiais atvejais, primena SAM ir SMLPC, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl joduotos druskos vartojimo.

Pirkdami ir vartodami joduotąją druską, atkreipkite dėmesį:

  • ar nepasibaigęs joduotosios druskos tinkamumo vartoti terminas, nes tokioje druskoje nebebus jodo;
  • ar sandari druskos pakuotė;
  • joduotąją druską reikia laikyti ir vartoti kitaip, nei įprastą valgomąją druską. Laikykite šią druską sandariuose induose, nes jodas – lakus mikroelementas, todėl laikant druską nesandariuose induose, jis išgaruoja;
  • jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti jau pagamintus patiekalus arba įberti jos baigiant gaminti.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gydytojas Barkauskas: judėjimas žiemą lauke sustiprins imunitetą tik būtina žinoti kelias taisykles (3)

Dalius Barkauskas yra Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas. Tarp sportininkų – šis žmogus...

Kai trūksta vieno gyvybiškai svarbaus elemento, padėti gali tinkama keptuvė (13)

Nors šio elemento trūkumas dažnai laikomas vegetarams bei veganams būdingu sutrikimu, jo gali...

Šalavijų sėklos – mažos, bet labai galingos: tikras sveikatai naudingų maistinių medžiagų šaltinis (21)

Nepaisant miniatiūrinio dydžio, ispaninių šalavijų (liaudyje vadinamų čija ) sėklos yra...

7 daržovės, kurios vertingesnės termiškai apdorotos (11)

Žalios daržovės laikomos naudingesnėmis maistiniu požiūriu. Tiesa, yra daržovių, kurios...

Kineziterapeutė rekomenduoja: gražios ir stiprios rankos – be svorių kilnojimo ar atsispaudimų paprasčiau nebūna (37)

Kineziterapeutė Jūratė Kliukaitė šįkart labiausiai kreipiasi į moteris. Ypač tas, kurios...

Top naujienos

Giminaitį laidoję plungiškiai sukrėsti pareigūnų elgesio: vietoje užuojautos sulaukė piniginių baudų (160)

Policijos pareigūnų elgesys mums visiems turėtų būti sektinas pavyzdys. Gaila, bet kartais...

Ekspertai: atėjo palankiausias metas parduoti turtą (82)

Po rekordinių 2018-ųjų, kuomet komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių apimtys...

Trylikametę 88 dienas laikė po lova, mergina pasakoja siaubą keliančias detales

Pagrobimo auka tapusi Jayme Closs detektyvams pateikė siaubą keliančių detalių apie 88...

Pensijas pristatančios bendrovės vadovas tvirtai žada: iki kada visi pensininkai sulauks savo pinigų (117)

Šiuo metu senatvės pensijas jau gavo daugiau nei 70 proc. žmonių, kurioms jos priklauso, visoje...

Nuo gripo neapsaugos nei česnakas, nei vitaminai: specialistai pabrėžia tik kelias priemones, kurios dabar gali išgelbėti (33)

Penkiose Lietuvos – Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse sergamumas...

Churchillio anūkas: esame visiškai paralyžiuoti (30)

„Brexito“ terminui nesulaikomai artėjant, europiečiai vis labiau nerimauja. Didžiosios...

Inauguruojama nauja plaukikų Čempionų lyga: dalyvaus Rapšys, Meilutytė liko be kvietimo (1)

Tarptautinė plaukimo federacija ( FINA ) pristato naujovę – Čempionų lygą. Naujose varžybose...

„Revolut“ istorijoje įžvelgia grėsmes: keliamas nepasitikėjimas Lietuvos finansine sistema (38)

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės...

Švietimo ministras įvardino tiksliai, kokios algos turi būti mokamos mokytojams (73)

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi...

Siūlo naują prievolę darbdaviams: darbo skelbime turėtų nurodyti algos dydį (121)

Siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti...