„Žymiai protingiau tokiu atveju uogas užšaldyti ir jas atsišildžius valgyti visą rudenį bei žiemą“, – sako prekybos tinklo „Rimi“ visai šeimai skirtos laidos „Rinkis Sveikiau“ viešnia.

Smidrai: nuo darželių puošmenos iki superdaržovės titulo

Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė prisimena, kad jos vaikystėje smidrai augdavo darželiuose pas močiutę, bet tada niekam net į galvą neateidavo jų skanauti – žalios viršūnėlės puošdavo gėlynus ir būdavo puokščių atributas. Nors smidrai jau buvo minimi senose lietuviškose kulinarijos knygose kaip valgoma daržovė, labiausiai jie išpopuliarėjo per paskutinį dešimtmetį: Lietuvoje atsirado nemažai smidrų ūkių, tad šių šviežių daržovių galima įsigyti ir užaugintų lokaliai. Tiesa, smidrus galima vartoti ne tik termiškai apdorotus, bet skanauti ir tiesiog žalius – dėti į salotas ar valgyti su humusu kaip užkandį.

Braškės Kalvarijų turguje

„Smidrai – tikras maistingųjų medžiagų šaltinis. Pirmiausia jie vertingi dėl folio rūgšties, reikalingos baltymų sintezei ir rekomenduojamos nėščiosioms bei maitinančioms mamoms. Taip pat juose daug polifenolių, kurie pastarąjį dešimtmetį ypač vertinami dėl naudos sveikatai, nes pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir turi įtakos žmoniją varginančių onkologinių, širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai. Smidruose gausu praktiškai visų žmogui būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų“, – teigia sveikatai palankios mitybos konsultantė.

Nors smidras yra sezoninė daržovė, parduotuvėse jų galima rasti beveik visus metus. Vis tik gydytoja dietologė ragina nepamiršti daržovių įtraukti į savo racioną būtent tada, kai prasideda jų sezonas, nes nuo sandėliavimo ir transportavimo juose gali mažėti kai kurių maistinių medžiagų.

Edita Gavelienė

Šviežios uogos – tikrosios vasaros karalienės

Visada akcentuojamas saikas, tad neverta bandyti nei smidrų, nei trešnių ar braškių „atsivalgyti“ visiems metams. Bet gal yra produktų, kurių galima valgyti tiek, kiek norisi? Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė teigia, kad daržovių tikrai galime sau leisti daug daugiau, ypač žalumynų, agurkų, pomidorų, salotų lapų, tačiau taip nėra kalbant apie vaisius ir uogas.

„Nors uogos yra tikrosios vasaros karalienės, jų padauginti nevertėtų: tiek vaisiai, tiek uogos turi fruktozės, didesnis jos kiekis turi įtakos cukraus lygiui mūsų kraujyje, sotumo jausmui, insulino apykaitai. Taigi, rekomenduojamas dienos kiekis išlieka 200–300 gramų. Uogų perteklių naudinga užšaldyti, nes tai saugiausias konservavimo būdas, kai išsaugoma daugiausia maistingų medžiagų“, – pataria gydytoja dietologė.

Tiesa, net ir ypač maistingas salotas reikėtų valgyti saikingai. Kartais sunku įsivaizduoti, kas yra viena porcija: vienam tai didelis kiekis maisto, kitam – visai mažytis. „Suaugusio žmogaus skrandis talpina maždaug 500 mililitrų, tad įsivaizduokime puslitrinį stiklainiuką: tai ir yra vienos vidutinės porcijos dydis“, – paaiškina gydytoja dietologė.

Edukacinės laidos visai šeimai „Rinkis Sveikiau“ rodomos kartą per mėnesį per Delfi TV.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją