aA
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) vadovė Gražina Belian teigia, kad nuo fondo veiklos pradžios, kiekvienais metais viena iš prioritetinių sričių būdavo visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas. Kam dar skiriamos VVSSF lėšos ir kodėl vienos sritys populiaresnės už kitas – skaitykite interviu.

Trumpai pristatykite, už ką atsakingas yra Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas?

Atsakant formaliai, tai šis fondas sudarytas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus remti. O jei labai paprastai, tai fondo lėšomis finansuojami įvairūs projektai, kurių tikslas stiprinti mūsų visų sveikatą, taip pat moksliniai tyrimai, kurių reikia, sprendžiant įvairias su sveikata susijusias problemas, padedantys priimti teisingus ir moksliškai pagrįstus sprendimus.

Kokios sritys visuomenės sveikatos stiprinimui šiuo metu yra prioritetinės ir kaip vertinate valstybės finansavimą, skirtą psichikos sveikatos stiprinimui Lietuvoje?

Nuo fondo veiklos pradžios, o fondas jau gyvuoja penktus metus, kiekvienais metais viena iš prioritetinių sričių būdavo visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas. Prevenciniams projektams 2020 metams buvo skirta 23,88 proc. fondo veikloms skirtų lėšų. Numatoma finansuoti įrodymais grįstas, įgūdžius kuriančias ar elgseną keičiančias veiklas. Kai kurios projektų pasirinktos tikslinės grupės paliečia itin pažeidžiamus visuomenės narius – jiems pagalbos prieinamumas dažnu atveju yra ribotas, todėl fondo lėšomis finansuojamos nevyriausybinės organizacijos gali tiksliau atliepti jų poreikius – pavyzdžiui, vaikai, kurių tėvai skiriasi bei skyrybas išgyvenantys asmenys, bandžiusiųjų žudytis artimieji, tėvai, netekę kūdikio ar mažamečio vaiko, sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių vaikų ir suaugusių artimieji, suaugusieji, kurių šeimos nariai turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, mamos auginančios kūdikius ir išgyvenančios santykių krizę, ir kt.

Vykdomi kompleksiniai projektai, įtraukiant ne tik tikslinius asmenis, patiriančius psichologinių ar emocinių iššūkių, bet ir jų artimuosius (pavyzdžiui, teikiama psichologinė pagalba emocinę krizę patiriančiam vaikui, paaugliui ar suaugusiajam bei jo artimiesiems; psichologinė parama teikiama onkologiniam ligoniui ir jo šeimos nariams). Tačiau reikia suprasti, kad nors mes finansuojame vieną projektą, trunkantį 12 mėn., tai iš tiesų veikia kaip ilgalaikė investicija, duosianti grąžą daugelį metų. Įgyvendintos, fondo lėšomis finansuotos veiklos yra tęstinės, o įgūdžiai ir žinios, gauti projektų vykdymo metu, naudojami ir bus plėtojami ir ateityje.

Lietuvos studentų sąjungos žiniomis, užsienyje populiarios ir paveikios yra viešųjų ryšių antistigmos kampanijos. Viena iš VVSSF finansuojamų priemonių ir yra būtent socialinės informacinės kampanijos, tačiau Lietuvoje jos neatrodo tokios matomos kaip užsienyje. Kaip manote, kas paskatintų tokių kampanijų proveržį Lietuvoje?

Moksliniams tyrimams šioje kryptyje numatyta skirti beveik 5 proc. Taip pat finansuojama nacionalinė visuomeninė informavimo kampanija „Rinkis gyvenimą“, kuri apima ir psichikos sveikatos stiprinimo sritį. Kokios kiekvienų metų prioritetinės kryptys, jų finansavimo dalis ir kokia veikla bus finansuojama sprendžia fondo taryba. Fondo taryboje neatlygintinai dirba tiek valstybinių institucijų atstovai, tiek NVO atstovai.

Pavyzdžiui, tęstinė socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“ yra įgyvendinama Lietuvos žiniasklaidoje ir viešosiose erdvėse. Jos metu įvairiuose žiniasklaidos kanaluose skelbiama informacija, skatinanti sveikesnius pasirinkimus įvairiose srityse – nuo mitybos iki žalingų įpročių atsisakymo, psichikos sveikatos bei sveikos gyvensenos. Prie kampanijos „Rinkis gyvenimą“ prisijungė nacionalinė ir regioninė spauda, didžiausi interneto naujienų portalai, televizija ir radijas, taip pat ji vykdoma lauko reklamos stenduose bei socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram. „Rinkis gyvenimą“ kampanija taip pat išskirtinė tuo, kad apjungia įprastai konkuruojančius žiniasklaidos kanalus bendram tikslui, tad vieninga kampanija bei jos žinutės matomos itin plačiai, pasiekia iš esmės visą Lietuvos visuomenę.

Aš matyčiau problemą ne su pačiomis informacinėmis kampanijomis, o su fondo žinomumu. Vien tik per 2019 m. buvo sukurti „Rinkis gyvenimą“ puslapiai Lietuvoje populiariose soc. tinklų platformose: „Facebook“, „Instagram“ bei vaizdo platformoje „YouTube“. Juose vykdoma nuolatinė komunikacija, skelbiamos su Fondo finansuojamais projektais susijusios naujienos, pateikiama informacija apie sveiką gyvenseną. „Rinkis gyvenimą“ įrašai „Facebook“ ir „Instagram“ iš viso pasiekė 411 395 asmenų (250 577 asmenų „Facebook“ bei 160 818 asmenų „Instagram“ socialinės medijos platformose). Centrinė interneto svetainė rinkisgyvenima.lt pradėjo veikti 2019 m. spalio pabaigoje. Ji skirta vienoje vietoje patogiai pristatyti visą „Rinkis gyvenimą“ kampanijos metu sukurtą informacinį turinį: straipsnius, interviu, vaizdo įrašus, infografikus ir pan. Taip pat čia galima rasti pagrindinę informaciją apie VVSSF finansuojamus prevencijos, medicininių tyrimų projektus. Bet, kaip pasakė kinų filosofas Lao Dzė,: ,,Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio“. Žingsnis jau padarytas, tad laukia kelionė.

Siekiant mažinti ilgalaikes pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Kaip jį vertinate?

Kaip tik šiuo metu mes svarstome, kaip tikslingai panaudoti papildomas fondo lėšas (apie 0,5 mln. Eur), kurias skyrė Vyriausybė, užtikrinant išėjimą iš su COVID-19 susijusios krizės. Dėl to labai svarbu, kad visuomenė gautų teisingą informaciją patrauklia ir paprasta forma. Tai turi būti teisingos, moksliškai pagrįstos žinios, o ne pramanai ar net dezinformacija. Be to, ši pandemija buvo ypač nepalanki visuomenės psichikos sveikatai, todėl reikia ieškoti būdų pateikti naudingus patarimus bei informaciją, kuri padėtų žmonėms susitvarkyti su kilusiais iššūkiais: nerimu, neigiamomis emocijomis, depresija.

Kaip manote, ar aukštosios mokyklos pakankamai aktyviai dalyvauja Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo konkursuose?

Aukštosios mokyklos nėra aktyvūs dalyviai, teikiant paraiškas dėl prevencinių projektų dalyvavimo. Tačiau kitoje srityje – mokslinių tyrimų srityje, Lietuvos universitetai yra labai aktyvūs ir atlieka fondo finansuojamus tyrimus. Pvz., šiuo metu atliekami tyrimai ,,Aukščiausius savižudybių rodiklius turinčių savivaldybių (ne mažiau nei 13) reagavimo į savižudybės krizę sistemos veiksmingumo analizė ir praktinių rekomendacijų parengimas“, ,,Depresijos paplitimo tikslinėse rizikos grupėse (bedarbių, moksleivių, studentų, šeimos gydytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų, globėjų) tyrimas, įvertinant sukeliamą naštą su praktinių rekomendacijų parengimu, pasiūlant efektyvios nemedikamentinės pagalbos priemones“, ,,Kohortinis mirtingumo tyrimas tarp narkotikų vartotojų (vadovaujantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro standartiniu protokolu, skirtu rinkti, analizuoti ir pateikti duomenis apie narkotikų vartotojų mirtingumą) ir kiti.

Noriu paminėti, kad kalbant iš psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos pusės, studentai, kaip tikslinė grupė, yra iš tiesų pamiršta. Aukštųjų mokyklų studentams nėra taikomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programos ar priemonės. Ši tikslinė grupė turėtų būti labiau įtraukiama į prevencines programas. Be psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų, studentai susiduria ir su kitomis problemomis (patyčios, smurtas, akademinės nesėkmės, didelis krūvis studijų metu, problemos, sudėtingos situacijos šeimoje ar artimoje aplinkoje ir pan.) turinčiomis įtakos jų psichologinei ir emocinei savijautai. Jaunimas ta visuomenės dalis, kuris labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius. Todėl ypatingai svarbi yra specialistų pagalba jiems.

Asmuo, turintis psichikos sveikatos problemų, tame tarpe ir problemų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, visuomet pirmiausia gali pasitarti su savo šeimos gydytoju. Esant reikalui šeimos gydytojas siunčia psichiatro konsultacijai. Į psichiatrą asmuo dėl savo problemų gali kreiptis ir tiesiogiai be siuntimo. Psichikos sveikatos centruose, kurie yra kiekvienoje savivaldybėje, besikreipiantis asmuo bus konsultuojamas ne tik psichiatro, bet esant reikalui, gaus psichologinę pagalbą.

Taip pat noriu paminėti, kad priklausomybės ligomis sergantiems asmenims specializuota pagalba teikiama Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugas, kurių trukmė iki 18 mėnesių, priklausomybės ligomis sergantys asmenys gali gauti 13 psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigose, turinčiose socialinių paslaugų licencijas.

Ir pabaigai, ką patartumėte studentams, kurie jaučia turintys psichikos sveikatos problemų ir nori kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau bijo, nedrįsta, jaučia gėdą ar nežino, nuo ko pradėti?

Kai asmuo bijo, nedrįsta, jaučia gėdą dėl kylančių problemų visuomet gali pasiskambinti į Jaunimo liniją nemokamu numeriu 8 800 28888, rašyti www.jaunimolinija.lt/laiskai arba prisijungti prie tiesioginių pokalbių internetu. Jaunimo linijos savanoriai konsultantai dirba 24 valandas per parą. Taip pat rekomenduojame mobiliąsias programėles, tokias kaip Pagalba sau, kurioje galima rasti informacijos apie emocinę sveikatą ir galimą gauti psichologinę pagalbą, ar Act on Crisis, siekianti edukuoti apie psichikos sveikatą ir padėti tiems, kam sunku – realiuoju laiku. Noriu paminėti ir jaunimo sveikatos interneto portalą www.sveikatostinklas.lt.

Iniciatyva „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas“ yra dalis Lietuvos studentų sąjungos vykdomo projekto „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo siekiama skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichinę sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tarp internautų populiarėja arbūzų dieta: gydytoja papasakojo, kokie bus rezultatai (37)

„Drėkiną organizmą, gerina odos būklę, virškinimą, valgant tik arbūzus pailsi ir apsivalo...

Kaip dažnai mylėtis, kad būtų sveika ir vyrui, ir moteriai? (71)

Klausimas: Mano vyras sako, kad turime mylėtis net jeigu ir nelabai norime užsiimti seksu , nes...

Pamiškėse sunoko žemuogės: 6 priežastys valgyti jas kasdien (4)

Vasara – metas, kai racioną papildome didesniu kiekiu daržovių ir vaisių, rečiau vartojamų...

Lengvaatletės receptas stipriam organizmui: 3 svarbiausi akcentai

Lietuvos lengvaatlečiai – šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir sprinteris Danas...

Net 22 patarimai, kaip sveikai sulieknėti ir nenukrypti nuo užsibrėžto plano (8)

Pateikiame net 22 patarimus, kaip sėkmingai ir sveikai lieknėti bei ilgam laikytis savo...

Top naujienos

Donatas Katkus rėžė kandžiai: karantinas nesibaigė, jūs pamatysite (12)

„Reikia skiepytis ir nevalgykit virusų, – laidoje „ Jūs rimtai? “ juokavo dirigentas,...

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (1396)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Naujausia sinoptikų prognozė: atkeliauja vėsus oras (15)

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.

Šimtai mokslininkų įspėja, kad koronavirusas plinta oru (190)

Šimtai mokslininkų teigia – yra įrodymų, kad žmonės gali užsikrėsti naujo koronaviruso oru...

Tragiška Rusijos klubo treniruotė: vartininką nutrenkė žaibas (46)

Trečioje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujanti Orechovo-Zujevo „Znamia Truda“ ekipa patyrė...

Italijos žiniasklaida: Gudaitis karjerą tęs „Zenit“ klube (11)

Nors Artūras Gudaitis oficialiai dar yra Milano „Armani Exchange“ narys, turintis galiojančią...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (115)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Tragiška BMW avarija Klaipėdoje: automobiliui atsitrenkus į medį žuvo 20-metis keleivis (108)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdoje įvyko skaudi nelaimė. Pranešama, jog avarijos...

Miestelio šventė baigėsi tragiškai – žmogų užmušė kunigo akivaizdoje (199)

Kėdainių rajone, Krakių miestelyje prieš metus vykusią šventę bei atlaidus vainikavo beprasmė...

Motorolerį vairuojantis Mantas Katleris apie pareigūnų pokštą: iš automobilio jie išlipo juokdamiesi (43)

„Kai išsilaikiau vairuotojo teises – numečiau į stalčių“, – be užuolankų kalbėjo...

|Maža didelių žinių kaina