Vėjuoja tik chamai ir ligoniai, normaliems žmonėms to nebūna. Aha, o princesių vėjavimas yra pakalnučių kvapo ir jį bitutės išnešioja. Vėjuoja visi. Ir princesės irgi. Vidutinis pagadinto oro dažnis iš kiekvieno asmens tikėtinas nuo 3 iki 40 kartų per parą. Vidutiniškai apie 24 kartus (kartą per valandą). Jeigu oro pertekliaus išlydėjimas nėra susijęs su skausmu, spazmais, neviršija minėtų keliasdešimties kartų per parą ir yra įprastas ilgesnį laiką – tikėtina, viskas su sveikata gerai, tiesiog esate vėjavaikis. Bet jeigu simptomai stiprėja, dažnis ir pobūdis pakito staigiai ir dujos nesiliauja veržtis lauk – patartina gydytojo konsultacija.
Blogas kvapas tik nuo tylių šnypštukų – garsus ir išdidus vėjavimas nesmirdi. Mano mėgstamiausias mitas. Viskas susiveda į energijos tvermės dėsnį: kuo daugiau potencinės dujų energijos bus paversta į kinetinę (garsą), tuo mažiau liks jos cheminei (kvapui). Bet mokslas tuo netiki. Išdidžiai pranešantys apie save ir tylūs klastūnai vienodai nemaloniai kvepia.
Pilvą išpučia burbuliukai iš limonado. Kažkiek išpučia, tikrai. Bet nemaža dalis jų susprogsta jau burnoje ir stemplėje, taip dirgindami ne kažką kitą, o skausmo receptorius, ir sukeldami tą pojūtį, dėl kurio ir geriami gazuoti gėrimai. Tačiau kur kas labiau už burbuliukus pilvo pūtimą sukels limonado ar kolos saldikliai. Keisti angliavandeniai sukeliantys saldumo pojūtį ir, neva, neturintys kalorijų, ne tik sukelia lėtinį uždegimą, kepenų suriebėjimą, bet ir banalų pilvo pūtimą. Kadangi jų nesuvirškinsi taip lengvai kaip gliukozės molekulės, jie lieka žarnyne ilgai ir tampa bakterijų, tūnančių storajame žarnyne, grobiu. O tos skaldo saldiklių molekules iki joms priimtinų, likučius paversdami lakiais ir įkyriais vėjavimais.
Po žarnyną siautėja oras, nes jo prisiryjame. Tiesa. Viena iš dujų veržimosi pro aną galą priežasčių – perteklinis patekimas pro šitą galą. Rūkymas, siurbimas pro šiaudelį, godus rijimas ir gėrimas milžiniškais gurkšniais, nuolatinis ledinukų čiulpimas ir kramtomųjų kramtymas – visa tai yra lydima papildomo oro prarijimo ir burbuliukų tranzito per žarnyną paskatinimo. Nedideli kiekiai oro (patenkantys, kai valgoma lėtai, besimėgaujant ir gerai kramtant maistą) yra žarnyno rezorbuojami, dalis pašalinama kito proceso – atsirūgimo metu. O nenormalūs kiekai, atsirandantys kas keliolika minučių traukiant tą oro srautą pro senamadišką papiroskę arba fancy elektroninę cigaretę, nespėja susisiurbti į žarnyno sienelę ir burbuliuoja spindyje.
Pilvą išpučia pūvantys nesuvirškinto (iki galo) maisto likučiai. Ir taip, ir ne. Nemažą besikaupiančių dujų dalį sudaro kaip tik gerai suvirškinti ir įsisavinti maisto produktai, tiesiog mes nemokame kitaip jų virškinti, kaip tik pagamindami lygiagrečiai kokio vandenilio ar metano dujų debesėlį. Nemaža dalis dujų susidaro jau skrandyje ir dvylikapirštėje, kurie jokia bakterijų gausa pasigirti negali. Tiesiog šarmai yra „nugesinami“ skrandžio rūgšties, kuri vėliau yra „gesinama“ tulžimi ir kasos sultimis, o tokių fintų rezultate gauname nemažai anglies dvideginio dujų. Mechanizmas analogiškas sodos „gesinimui“ actu prieš sudedant juos į tešlą – toks pats beprasmis ir burbuliuojantis.
Bet dalis maisto tikrai nukeliauja iki storojo žarnyno, kur jo taip laukia bakterijos. Ir jos tikrai prisideda prie dujų gamybos: skaidulos, mums neįprasti angliavandeniai, nesuvirškinti baltymai – visa tai tampa bakterijų maistu. Jei to maisto daugiau – bakterijos laimingesnės ir išleidžia daugiau gyvybinės veiklos produktų – dujų. Puikus pavyzdys tokio vėjavimo mechanizmo – laktozės netoleravimas. Jeigu trūksta fermento, skaidančio laktozę (pieno cukrų), tai ta nenaudėlė (laktozė) nukeliaus iki storosios žarnos nepakitusi ir čia ją pasitiks būrelis alkanų bakterijų. Jos skaniai pavalgys, o likučiai – metanas ir anglies dvideginis, papildys žarnyno apimtis. Laktozės vengimas maiste arba papildomas laktazės (fermento, ją skaidančio) vartojimas leidžia palikti tas bakterijas be skanėstų, o žarnyno savininką – be bemiegių naktų.
Tas pats vyksta, kai vengiama kramtyti, godžiai ryjama, nes toks maistas negali būti normaliai suvirškintas, arba fermentų trūksta dėl kitų priežasčių – pašalinta tulžis, yra kasos nepakankamumas, sergama diabetu. Tokiais atvejais lėtas valgymas gerai kramtant ir papildomas kasos fermentų vartojimas su maistu gali išgelbėti gerą vardą arba, pavyzdžiui, santuoką.
Tiesiog taip lemta – tam tikras maistas visada išpučia pilvą. Taip. Jau minėtos skaidulos, ankštiniai, kopūstai ir jų giminės, obuoliai ir dar visa eilė (dažniausiai) vaisių ir daržovių turi daug oligosacharidų, kurių nemokame virškinti mes, bet moka bakterijos. Ta pati istorija ir su dirbtiniais saldikliais. Todėl, teoriškai, veganai ir vegetarai yra didesni vėjavaikiai už mėsos valgytojus. Praktiškai, gi, jie dažniau žiūri ir renkasi ką valgyti, skirtingai nuo visavalgių nutukėlių, todėl vėjavimo dažnis po kalafioro ir kebabo bus panašus.
Pilvą pučia tik negeros bakterijos, gerosios pilvo pūtimą mažina. Nevisai taip. Labiau netgi visai ne taip. Bakterijų ten milijardai ir visos nori valgyti. Kuo šersime (ką valgysime), tas ir augs. Ir bandymai pavalgyti gerųjų bakterijų vietoje bandymo valgyti tai, kas toms gerosioms bakterijoms patinka, geruoju nesibaigs. Verta vartoti pro-, eu- ir sinbiotikus tik esant staigiam ir netikėtam pablogėjimui. Jeigu vėjavimas yra lėtinis ir įkyrus procesas – keiskite valgymo įpročius, pasikeis ir mikrobiota.
Jeigu pilvas didelis – jis būtinai išpūstas. Išpūstas šitas mitas, o ne pilvas. 99 procentams pilvas padidėjęs ne nuo dujų, o nuo riebalų. Dujos tik kaip eilinis įrodymas, kad nemokate maitintis padoriai. Numesite pilvo riebalus, pagerės ir virškinimas, sumažės ir pūtimas.
