„Gydytojai pastebi, kad visose šalyse sergamumas ir mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išlieka toks pat didelis, – laidoje DELFI DIENA pasakojo prof. R. Kubilius. – Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis yra mažėjantis. Kiekvienas iš mūsų turime rūpintis savo širdine sveikata.“
Profesorius išskyrė tris kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis:
- arterinio kraujospūdžio rodiklis;
- bendrasis cholesterolis;
- rūko ar ne.
„Jei pagal šiuos tris kriterijus žmogus priklauso vidutinei arba didelei rizikai, sakome, kad jis jau turi susirūpinti ir pradėti medikamentinį ir galimai nemedikamentinį gydymą“, – sako prof. R. Kubilius.
– Ar yra naujų rizikos veiksnių ar specialistai vardija tuos pačius?
– Gydytojai išskiria 25 pagrindinius rizikos veiksnius. Dalį mes juos atpažįstame kliniškai, dalį galime sužinoti iš paties paciento, dalį – laboratoriškai. Prieš mėnesį kardiologai pristatė dar vieną rizikos veiksnį – raukšles kaktoje. Prancūzų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame stebėjo 3000 pacientų, matavo kaktoje raukšles ir pastebėjo: per 20 metų tų pacientų, kurie turėjo daugiausiai raukšlių, nuo širdies ir kraujagyslių ligų, mirė daugiausiai.
– Ar širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė lietuvių mirties priežastis?
– Lietuvoje ir Europoje tiek seniau, tiek dabar, širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė sergamumo ir mirštamumo rykštė. Širdies kraujagyslių ligos, ūminis miokardo infarktas, galvos kraujotakos sutrikimai senosiose Europos valstybėse išlieka pagrindinėmis mirštamumo priežastimis. Lietuvoje apie 54 proc. visų mirčių yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Visgi su kolegomis esame atlikę pastarųjų penkerių metų duomenų analizę, sergamumas ir mirštamumas dėl ūminio miokardo infarkto, insulto, ypatingai darbingo amžiaus pacientų grupėje, yra reikšmingai mažėjantis. Tai suteikia vilties.
– Ar įmanoma širdinę riziką pajusti?
– Pastaruoju metu atkreipiame dėmesį į dar vieną tendenciją, kuri mus labai neramina – liga keičia savo veidą. Anksčiau rizikos veiksnius pavykdavo išmatuoti, taip galėdavome prognozuoti ir įvertinti, kokia tikimybė pacientui susirgti ar numirti artimiausiu metu. Paskutiniu metu rezultatai rodo, kad pacientas neturi rizikos veiksnių, nėra jokios išeminės anamnezės ir įvykęs ūminis miokardo infarktas būna pirminis signalas, kad jis serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Jo, kaip paciento, negalėtume atpažinti, nes dalis ligos patenka į pilkąją zoną. Ir turbūt ateityje turėsime įdėti daugiau pastangų, kad galėtume atpažinti tas nebyliąsias širdies ir kraujagyslių ligas. Visi mano paminėti veiksniai, rūkymas, padidėjęs cholesterolis, padidėjęs arterinis kraujospūdis neretai nesukelia jokių simptomų ir mes dažnai apie tai nieko nežinome.
– Kaip būtų galima to išvengti?
– Gydytojai siūlo paprastą, bet labai veiksmingą receptą: visi vyrai, kurie yra sulaukę 40 metų arba moterys, kurioms per 50 metų, privalo kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis įvertintų rizikos veiksnius ir jei tai pacientų imčiai nustatome riziką, tuomet pacientas nukreipiamas pas kardiologą detalesniam jo ištyrimui.
Net ir 25 metų pacientams rekomenduojame pas savo šeimos gydytoją išsimatuoti cholesterolio koncentraciją ir jei ji yra normali, tai reikėtų tai pakartoti po penkerių metų. Žalą daro tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas.
Rūkymas yra viena iš pagrindinių priežasčių. Netgi paauglių rūkymas ir nutukimas tampa didesne problema negu darbingo amžiaus pacientų.
– Jei iki šiol mes skriaudėme savo širdį, ar yra koks receptas jai padėti?
– Širdis labai mėgsta natūralų veiksmą. Reikėtų nerūkyti, kasdien nueiti bent tris kilometrus. Liftą būtų galima iškeisti į lipimą laiptais, į darbą važiuoti dviračiu ar važiuojant viešuoju transportu bent viena stotele išlipti anksčiau. Atsitiktinio kraujospūdžio matavimo metu kraujospūdis neturėtų būti didesnis nei 140. Bendrasis cholesterolis neturėtų viršyti daugiau kaip 5 mmol/l, o jei turite cukrinį diabetą, tai į jį rimtai žiūrėti ir kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Judėjimas yra pati efektyviausia prevencinė priemonė. Tiesa, jis veikia tol, kol jį taikome. Šveicarų mokslininkai sako, jei mes kasdien neturime laiko fizinei veiklai, tai „išsportuoti“ tą laiką mes turėtume bent savaitgalį ir tai prilygsta reguliariam sportavimui: bent pusvalandį per dieną, penkis kartus per savaitę
Mityba taip pat be galo svarbu. Reikėtų rinktis kuo mažesnio riebumo pieno produktus, nesirinkti greitai paruošiamo maisto, konditerijos gaminių. Reikėtų per dieną suvalgyti 3-5 porcijas vaisių ir daržovių, vartoti pakankamai skysčių ir nepiknaudžiauti druska.
