Gydymas – išsiaiškinus priežastis
„Visiems mums labai reikia saulės šviesos, atėjus rudeniui jos mažėja. Su tamsa prastėja ir nuotaika, jaučiamės pavargę ir prastai išsimiegantys. Dažnas klientai skundžiasi ir bemiegėmis naktimis, dėl to jaučiasi pavargę ir nedarbingi“, – apie kasmet pasikartojantį reiškinį pasakojo vaistininkė.
E. Stankevičienė pabrėžia pagrindinius pokyčius, atsirandančius dėl saulės šviesos ir vitamino D trūkumo.
„Trumpėjant dienai, organizme mažėja laimės hormono seratonino, kuris gerina nuotaiką, didina darbingumą, aktyvumą, ir daugėja mieguistumą skatinančio hormono melatonino. Jis sukelia mieguistumą, vangumą. Melatoninas gaminasi tamsoje, esant ilgesniam tamsiajam periodui, padidėja jo gamyba žmogaus smegenyse“, – pasakojo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Pasak specialistės, jei skundžiatės laikina nemiga, nereikėtų pradėti gydyti stipriais vaistais.
„Pirmiausiai išsiaiškinkite priežastis, kas galėjo sukelti nemigą, nuovargį. Jeigu nemiga yra trumpalaikė, gali padėti augalinių ekstraktų pagrindu sukurti vaistai. Vaistinėse jų pasirinkimas gana platus, – sako E. Stankevičiūtė. – Vakare galite išgerti nervų sistemą raminančių arbatų. Nors oras ir vėsėja, stenkitės daugiau pabūti lauke, pasivaikščioti prieš miegą ir šviesos trūkumą kompensuoti dirbtine šviesa.“
Kaip pasitikti rudenį, kad pirmas šaltukas nesibaigtų peršalimu?
Vaistininkė pasakoja, kad norint išvengti rudeninių ligų, reikia imtis profilaktinių priemonių jau dabar, nelaukiant, kol ligos paplis.
„Didesnė rizika peršalti yra vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems. Todėl būtina stiprinti imunitetą. Imunitetą stiprinti padeda ežiuolių preparatai, bičių produktai, žuvų taukai, vitaminas D, vitaminas C, – sako E. Stankevičiūtė.
– Norint išvengti peršalimo, svarbu nuolat stiprinti imunitetą, sveikai ir reguliariai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti streso, sportuoti, vilkėti natūralaus pluošto drabužius, kurie išgarina drėgmę ir išlaiko kūno šilumą.“
Ar įmanomas vitaminų pasipildymas ateičiai?
Įpusėjus vasarai, prasidėjus rudeniui, Lietuvoje turime kur kas daugiau galimybių prisikirsti šviežių daržovių, vaisių uogų. Jei šiuo laikotarpių jų valgysime juo daugiau, ar taip pasikrausime atsargų šaltajam metų laikui?
Vaistininkė Edita pabrėžia, kad nepakankamas daržovių vartojimas yra glaudžiai susijęs su rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, osteoporoze, daugybe vėžio formų, žarnyno ligomis, dėl to gali kilti spaudimas ar cholesterolio lygis kraujyje ir kt.
„Vaisiai ir daržovės mūsų organizmui reikalingi, nes juose gausu C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Vitamino C daugiausia yra juoduose serbentuose, kopūstuose; vitamino PP – žirniuose, pupose, burokėliuose; vitamino A – špinatuose, morkose, moliūguose; vitamino K – pomidoruose, salotų lapuose; vitamino B – žirniuose, bulvėse, sojų pupelėse. Mineralinių medžiagų gausu – krapuose, petražolių šaknyse, moliūguose, kopūstuose, ankštinėse daržovėse, bananuose, apelsinuose. Daržovės ir vaisiai turi nemažai skaidulinių medžiagų ir beveik neturi riebalų, – pasakojo vaistininkė.
– Daržovėse ir vaisiuose yra fitocheminių medžiagų, kurios pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio sveikatai. Teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, mažina puvimo procesus, aktyvina skrandžio ir žarnyno motorinę funkciją ir padeda palaikyti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Vaisiai ir daržovės yra sveikos mitybos pagrindas. Kuo daugiau vartosime šviežių vaisių ir daržovių tuo sveikesni ir energingesni būsime.“
Visgi vitaminų atsargos išlieka neilgai.
„Su maistu negaunant reikalingų organizmui medžiagų pradedame „byrėti“. Nuolatinis vitaminų ar mineralų stygius tampa negalavimo priežastimi. Pagalba organizmui – maisto papildai. Juos vartoti reikėtų kol išnyks vitaminų trūkumo simptomai, – sako Edita.
– Norint nustatyti, kokių medžiagų trūksta, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nesirinkti maisto papildų savo nuožiūra. Organizmas naudingas medžiagas įsisavina geriau, kai jie yra vartojami laikantis vartojimo taisyklių: vieni prieš valgį, kiti po valgio ar valgant. Svarbu derėjimas tarp jau naudojamų vaistų ar maisto!“
