Kiekvieno imuninė sistema yra skirtinga
Pasak dr. M. Striogos, yra žmonių, kurie turi imuniteto sutrikimų, imunodeficitą – jis gali pasireikšti ir nuo gimimo, ir būti įgytas vėliau. Tokie žmonės turi daug didesnį polinkį sirgti vėžiu, nes jų imuninė sistema veikia nepilnavertiškai. Tačiau tokių žmonių nedaug, o vėžys plinta ir tarp tų, kurie turi visiškai normalią imuninę sistemą.
Visgi kiekvieno imuninės sistemos potencialas atpažinti grėsmes – skiriasi. Vieni žmonės gali būti imlesni vienoms virusinėms infekcijoms, kiti – kitoms.
Daktaras paaiškina, kad taip, kaip skiriasi žmonių ūgis, svoris, taip skiriasi ir imuninė sistema.
„Vieni gabūs matematikai, kiti menui, treti sportui. Tačiau tai nereiškia, kad nenormalu, jei nesugebu žaisti futbolo ar nesu krepšininkas, nesakome, kad tai kažkoks sutrikimas. Tas pats yra ir su imunine sistema. Kai vėžys atsiranda pas žmogų, kuris turi normalią imuninę sistemą, tai yra ne imuninės sistemos kaltė, bet vėžio ląstelių gudrumas. Jos sugeba apgauti imuninę sistemą, vėžys kartais netgi sugeba priversti imuninės sistemos komponentus dirbti savo naudai. Vėžys randa koloborantų, kurie ne tik pradeda slopinti imuninį atsaką prieš naviką, bet dar ir padeda vėžiui metastazuoti“, – sakė dr. M. Strioga.
Imuninė sistema, pasak pašnekovo, yra labai gerai organizuotas kūno darinys, ir paklūsta visiems organizmo reguliavimams. Tačiau vėžys toks nėra, navikinės ląstelės nepaklūsta organizmo reguliavimui. Be to, joms būdingas genetinis nestabilumas.
Tai reiškia, kad navikinėse ląstelėse daug greičiau kaupiasi atsitiktinės mutacijos, suteikiančios pranašumo prieš imuninę sistemą. Vėžys yra nevaldomas, savanaudiškas ir saviveikla užsiimantis darinys.
Kaip atsiranda vėžys?
Žmogaus ląstelės turi nuolat atsinaujinti, dėl to jos dauginasi. Kiekvieno dauginimosi metu, kaip aiškina daktaras, įvyksta klaidų. Didžioji dalis jų ištaisomos paties organizmo, bet kitos klaidos lieka, taip kaupiasi mutacijos.
Jei ląstelėje susikaupia tam tikras mutacijų rinkinys ir paverčia ją autonomiška, galinčią besidauginti, atsiranda navikinės ląstelės. Atliktas JAV tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. vėžio atvejų yra visiškas atsitiktinumas.
„Net ir gyvenant sveikiausiu gyvenimo būdu, vykstant natūraliam mutacijų atsiradimo procesui, gali susidaryti toks rinkinys, kuris pavers normalią ląstelę navikine. Tada klausimas, kaip sureaguos imuninė sistema, ar sunaikins iškart, ar bus pasipriešinta. Imuninė sistema gali ir nesunaikinti tokios ląstelės, bet neleidžia toliau daugintis. Tokia pusiausvyros būsena gali tęstis dešimtmečius“, – sakė dr. M. Strioga.
Jei navikas pralaužia imuninės sistemos barjerą, atsiranda onkologinė liga.
Kai kurios infekcijos imuninę sistemą vis silpnina
Bėgant metams ir senstant, mutacijų skaičius organizme didėja, o pačios imuninės sistemos gebėjimas jas atpažinti silpsta.
Imuninė sistema, pasak dr. M. Striogos, išnaudoja daug resursų kontroliuodama lėtines virusines infekcijas. Pavyzdžiui, įvairius herpes virusus, kurie sukelia lūpų, lytinių organų, juostinę pūslelinę.
„Su kiekvienu kartu, kai imuninė sistema organizme esančią infekciją užgesina, kareivių, kurie kovoja su virusu, padaugėja. Tačiau imuninė sistema nėra guminė. Jei imuninė sistema užpildyta šitais „pensininkais“, naujiems komponentams nebėra vietos“, – kalbėjo dr. M. Strioga.
Įrodyta, kad norint to išvengti, gali padėti fizinis aktyvumas. Jis padeda imuninei sistemai atsikratyti pasenusių komponentų, kurie nereikalingai užima erdvę. Tad net vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas yra itin svarbus, nes padeda organizmui reaguoti į naujas grėsmes.
Herpes virusai, pasak gydytojo, yra labai bjaurūs tuo, kad vieną kartą atėję į organizmą, pasilieka ten visam laikui.
„Visi vaistai, ką gali padaryti, tai virusą užmigdyti. Pavyzdžiui, kai juostinės pūslelinės virusas patenka, niekaip iš ten jo nebeiškrapštysi. Žmogaus herpes virusai tuo ir bjaurūs – jei atėjo, tai kaip Leninas, amžiams“, – pajuokavo gydytojas.
Pasak dr. M. Striogos, herpes infekcija pasireiškia dažniausiai tada, kai žmogus peršalo, patyrė stresą ar net persikaitino saulėje, nes UV spinduliuotė pasižymi imunosupresiniu poveikiu.
„Kai tik imuninė sistema praranda budrumą, herpes virusas iškart išlenda“, – sakė dr. M. Strioga.
Tuo metu stresas veikia endrokrininiu lygiu, iš dalies netgi pertvarko medžiagų apykaitą. Į ūmų stresą organizmas reaguoja išskirdamas adrenaliną, tačiau metabolizmo nekeičia, veikia tik tuo metu. Lėtinio streso metu antinksčių žievė gamina hormoną hidrokortizoną.
„Jis turi daugybę įvairių poveikių, keičiasi medžiagų apykaita, gliukozės, baltymų gamyba, riebalų apykaita. Hidrokortizonas yra viena stipriausių imuninį atsaką slopinančių medžiagų. Ir slopina visas imuninio atsako grandis, tiek nespecifinį imuninį atsaką, tiek specifinį. Ilgalaikis lėtinis stresas imuninės sistemos gebėjimą veikti optimaliai tikrai susilpnina“, – kalbėjo pašnekovas.
Kodėl kai kurias vėžio rūšis išgydyti sunkiau nei kitas?
Laidoje taip pat buvo kalbėta, kodėl kai kurios vėžio rūšys gydomos lengviau, o kitos – sunkiau. Pasak gydytojo, tam įtaką daro daug veiksnių.
„Pavyzdžiui, kraujo ir limfos navikai, jau ir seniau jų gydymo rezultatai būdavo geresni nei kietųjų navikų. Viena iš priežasčių yra ta, kad ląstelės daug mažiau skiriasi viena nuo kitos. Ir jei sukuri antikūną prieš receptorių, daugumą tų ląstelių gali išnaikinti“, – sakė dr. M. Strioga.
Vidaus organų navikai yra tarsi mozaika, kuri nuolat kinta.
„Taikome taikinių terapiją, nukreiptą prieš tam tikrą mutaciją. Bet kai kurios ląstelės gali įgyti papildomas mutacijas, kurios sugeba įgauti atsparumą vaistams. Tokie kietieji navikai nuolat kinta, todėl į juos nusitaikyti yra labai sudėtinga“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Vienas iš sunkiausiai gydomų vėžių – kepenų. Pasak gydytojo, viena iš priežasčių yra natūrali imunosupresinė aplinka kepenyse.
„Ji ten yra dėl to, kad su krauju visas maistas turi pereiti per kepenis. Visi maisto antigenai yra svetimi. Kepenyse yra aplinka, kur imuninė sistema apribota, nes jei kepenys turėtų stiprią imuninę sistemą, reaguotų į visą maistą.
Kasos vėžys taip pat sunkiai gydomas. Viena iš priežasčių yra ta, kad kasos navikuose apsigyvena bakterijos, kurios gamina fermentus, skaidančius cheminius preparatus, vaistus. Maža to, jos sukuria aplinką, kuri nepalanki imuninės sistemos susiformavimui“, – sakė dr. M. Strioga.
Pasak gydytojo, ateityje vėžys gali tapti lėtine liga, kaip cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija, kai taikant gydymą paūmėjimo periodais jis bus nuslopintas.
