aA
Kardiologai sako, kad tik kas penktas gali pasigirti normaliu kraujospūdžiu. VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis tai patvirtina. Ir, deja, tai nėra vyresnių nei 40 metų žmonių problema. Sekti kraujospūdžio rodiklius turėtų ir jauni, nes aukštas kraujo spaudimas – besimptomis, tačiau jo sukeltos ligos labai rimtos.

„Daugiau nei 75 proc. visos populiacijos žmonių turi aukštą kraujo spaudimą. Dalis jų žino, kad kraujospūdis per aukštas, bet nesigydo, tik nedidelė dalis kraujospūdį reguliuoja teisingai. Kraujospūdis neturi simptomų. Jis nesukelia savijautos pablogėjimų, žmogus jaučiasi gerai, ypatingai tie žmonės, kurie daug dirba, – DELFI TV studijoje kalbėjo VUL Santaros klinikų kardiologas R. Šerpytis.

– Aukštas kraujo spaudimas jiems suteikia jėgų. Kai spaudimas sumažėja, jie pradeda jaustis blogai – silpna, negera, nėra jėgų, kažkas ne taip. Iš esmės, Aukštas kraujo spaudimas žalą padaro per ilgą laiką. Kai kraujo spaudimas yra aukštas penkis, dešimt metų, tada po truputį pažeidžiamos kraujagyslės, pažeidimuose pradeda atsirasti ateromos; riebalų sankaupos, jos pradeda didėti, kraujagyslės pradeda siaurėti ir tuomet seka visos kitos komplikacijos. Miokadro infarktas, insultas, inkstų pažeidimai, periferinių arterijų liga.“

Koks kraujospūdis normalus?

„Normalus kraujospūdis yra iki 120 ir 80, normalus padidėjęs yra 140 ir 90. I laipsnio hipertenzija 160, II laipsnio hipertenzija – 180. Kraujagyslės ir žmogaus organizmas yra kaip automobilis. Normaliomis sąlygomis tausojamas automobilis tarnauja labai ilgai, kuomet automobilis sensta, visos detalės dėvisi, jos pradeda funkcionuoti vis prasčiau. Kai yra aukštas kraujo spaudimas, žmogaus „dėvėjimasis“ yra žymiai greitesnis, tada žymiai greičiau atsiranda problemos, – pasakojo R. Šerpytis.

– Kai oda sensta, galime tai matyti vizualiai, galime maždaug pasakyti, koks yra žmogaus amžius, lygiai taip pat ir kraujagyslės – su amžiumi sensta, tampa ne tokios elastingos, esant labai aukštam kraujo spaudimui kraujagyslių raumeninis sluoksnis sustorėja. 40 metų žmogui, tikimybė, kad jis turės aukštą spaudimą, yra lygi 85-90 proc."

Aukštas kraujo spaudimas apie grėsmę neįspėja: prisivertę pasitikrinti, suprasite, kad per vėlu
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kokie žmonės skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu?

„Aukštą kraujo spaudimą 90 proc. lemia pirminė arterinė hipertenzija, kai mes nenustatome kokios nors priežasties, tai dažnai lemia genetika – pavyzdžiui, mama, močiutė turėjo aukštą spaudimą. 50 proc. gali būti nulemta genetiškai. Visa kita lemia gyvenimo būdas, pomėgiai, viršsvoris“, – tvirtina gydytojas.

R. Šerpytis teigia, kad pasigriebus vien tik tablečių, aukšto kraujospūdžio problemos neišspręsite. Tam reikia ir papildomų priemonių.

„Žmogus privalo keisti gyvenimo būdą, mesti svorį, maitintis, sveikai, mažiau vartoti druskos, daugiau judėti. Tokiomis aplinkybėmis spaudimas žymiai lengviau reguliuojamas. Jei prirašysime daug vaistų, o žmogus kaip gyveno žalingai, taip ir gyvens, tai to sukontroliuoti nepavyks, – konstatuoja kardiologas. Visi žino paprasčiausius sveikos gyvensenos principus, tačiau jų laikytis pasiryžta ne visi. Visgi, gydytojas sako, kad tendencijos ima keistis.

– Iš savo pacientų aš matau: supratimas ateina. Problema ta, kad supratimas ateina vėlai, kai jau nėra ką saugoti. Jei prarandame sveikatą, tai ją susigrąžinti labai sunku.“

Ką daryti, jei kraujospūdis per žemas?

R. Šerpytis sako, kad per mažu kraujo spaudimu dažniau skundžiasi moterys. Žemas kraujo spaudimas – turi simptomus, tačiau jis nėra toks pavojingas kaip aukštas kraujospūdis.

„Dažnai pacientės skundžiasi: silpna, nėra energijos, sunku kažką daryti, skauda galvą ir pažiūrime, kad spaudimas yra mažesnis negu turėtų būti. Mažesnis spaudimas nėra blogai, jį visada galima pakelti natūraliomis priemonėmis – išgerti žalios arbatos, kavos. Vaistais pakelti kraujo spaudimą reikia nebent sunkiai sergantiems ligoniams. Žemesnis kraujo spaudimas nėra blogybė, su amžiumi jis kyla, o po menopauzės jis dar labiau padidėja, – pasakojo gydytojas.

– Jei kraujospūdis visuomet per mažas, reikėtų daugiau gerti skysčių, natūralių tonizuojančių gėrimų – kavos arbatos. Kava yra mažiau naudingas gėrimas, nes išgėrę kavos žmonės pakelia kraujospūdį, bet po to šis gėrimas pradeda labai slopinti. Kai nebėra kavos poveikio, tada vėl apima silpnumas. Kodėl kavinės tokios populiarios? Nes daug žmonių prie to yra pripratę.“

Kokios aukšto kraujo spaudimo pasekmės?

„Kuomet yra aukštas spaudimas, širdis turi smarkiai dirbti, o tada širdies raumuo pradeda storėti. Širdies raumens sustorėjimas (hipertrofija) prieširdžius irgi priverčia platėti, todėl gali atsirasti ritmo sutrikimų, – pasakoja gydytojas.

Arnas Mazėtis ir Rokas Šerpytis
Arnas Mazėtis ir Rokas Šerpytis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Šiuo metu yra prieširdžių virpėjimo epidemija, kuomet širdies veikla tampa neritmiška. Kitos didelės komplikacijos – miokardo infarktas, koronarinė širdies liga, insultas, periferinė kraujagyslių liga, inkstų funkcijos pablogėjimas. Tai yra tos ligos, kurioms atsiradus žmonės pradeda sirgti ir miršti dėl jų. Dėl šių ligų mirtingumas yra labai aukštas, hipertenzija didžiąją dalį tų mirčių nulemia. Taip pat tai daro įtaką protinėms funkcijoms.“

Gydytojas R. Šerpytis tvirtina, kad aukštas kraujo spaudimas kamuoti gali ir 30-35 metų amžiaus žmones.

„Simptomų nejaučiama, todėl tuo nesirūpinama. Žmonės pradeda susirūpinti jau tada, kai jiems 40 metų, pagal programą ateina pasitikrinti ir pamato, kad labai aukštas kraujo spaudimas. Visi mechanizmai jau būna užsivedę ir tada juos pristabdyti labai sunku, todėl reikėtų susirūpinti iš anksto ir sekti kraujo spaudimą. Nuo 20 metų jau reikėtų susirūpinti: turėti sveikos gyvensenos įpročius. Jei mes sveikai gyvensime, nevartosime alkoholio, nerūkysime, nuolat judėsime, maitinsimės kokybiškai, tada ir turėsime išsaugotą sveikatą“, – pasakoja kardiologas.

Negana to, turintiems aukštą kraujo spaudimą, suprastėja ir atmintis.

Kaip dažnai reikėtų tikrintis?

„Geriausia tikrintis namie, pailsėjus, bent 5 minutes pasėdėjus ramiai, kad manžetė būtų ties širdies plotu, ranką padėti ramybės būsenoje ir tada pamatuoti. Taip kraujo spaudimą nustatysite tiksliai, – pataria R. Šerpytis.

– Kai žmonės ateina pas gydytoją, kai kurie iš jų bijo, todėl kraujo spaudimas padidėja ir galime gauti netikslius duomenis. Todėl namuose matuotis yra geriau. Kita vertus, būna ir priešingų atvejų.“

Gydytojas pataria kraujospūdžio rodiklius žymėtis ir, kai reikės, rezultatų duomenis atsinešti pas gydytoją. Tai labai smarkiai palengvins gydymą.

Kardiologas pradžiugina: susigrąžinti normalų kraujo spaudimą įmanoma.

„Tarkime, ateina 50 metų vyras, turintis antsvorį ir žalingų įpročių. Jei jis susiima – pakeičia mitybą, atsisako žalingų įpročių, pradeda aktyviai judėti, tai ir spaudimas ilgainiui tampa normaliu“, – pasakoja gydytojas.

Daugiau – žiūrėkite DELFI TV vaizdo įraše.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Giedrė Balčiūtė | D+

Dietologė patarė, kam labiau tinka ryte gerti kavą, o kam – arbatą

Daugybė žmonių savo ryto neįsivaizduoja be puodelio kavos ir teigia negalintys atsibusti, kol...

Gydytoja įspėjo ilgalaikio lakavimo mėgėjas – gresia net vėžys (56)

Sakoma,kad moters rankos ir kaklas – tikrasis jos amžiaus atspindys, tad neretai moterys...

Padidėjęs prakaitavimas – pokyčių organizme ženklas: kaip jį sumažinti natūraliomis priemonėmis? (19)

Dezodorantai – nepamainoma higienos priemonė. Jie ne tik leidžia jaustis patikimai ir nebijoti...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Nenoras mylėtis – raudonas signalas porai: gydytojai patarė, kaip išgelbėti santykius (9)

Apie moterų galvos skausmą, kai vyras nori pasimylėti, internete sklando daugybė juokelių, jau...

Gydytoja dietologė – apie mitybos nepakankamumą: pastebėjus šiuos signalus reikia susirūpinti (7)

Mitybos nepakankamumas yra labai opi problema. Gydytojų dietologų teigimu, 80 proc. onkologinių...

Top naujienos

Dulkys paaiškino, kodėl atlaisvinimų kol kas tikėtis neverta ir kas atsitiko su testavimu (170)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paaiškino, kodėl sumažėjo testavimo dėl...

Pinigų negaunančios lietuviškos įmonės jaučia neteisybę: tokios pačios, bet iš užsienio, čia paramą gauna (28)

Didesnės Lietuvos verslo grupės jaučia neteisybę – prie subsidijų puodo jų įmonėms vietos...

Ekspertai kol kas nesiūlo keisti karantino režimo (78)

Prie Vyriausybės suburta Ekspertų taryba kol kas nesiūlo atlaisvinti karantino suvaržymų...

Prokuratūra: Utenos politiko mirtis - ne žmogžudystė (78)

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę Utenoje dingusio, o vėliau rasto negyvo...

Ekspertai smogiamajame Lietuvos rinktinės dvyliktuke olimpinėje atrankoje neranda vietos Motiejūnui (22)

Krepšinio specialistai prognozuoja, kad Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio komanda, nors ir...

Ateities miestų laukia didžiuliai pokyčiai, kurie prasidės jau visai netrukus

Kodėl žmonijai iki šiol nepavyko pastatyti švarių ir tvarių miestų? Ar pasitelkę naujausias...

Naujausia koronaviruso statistika: masiškai atsinaujina protrūkiai rajonų įmonėse (219)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Gorbačiovui – Putino pagyros 90-ąjį gimtadienį mini karantine (33)

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas , ėmęsis ekonominių ir politinių...

Gigantas iš Nigerijos kamuolį į krepšį iš viršaus deda net nepašokęs (30)

Abiodunas Adegoke yra 236 cm ūgio. Ir naujame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vidurio puolėjas iš...

Jautri Dominyko Vaitiekūno patirtis: liūdna ir skaudu, kad mes laikomi grėsme tradicinei šeimai

Aktorius Dominykas Vaitiekūnas žengė drąsų žingsnį ir pasidalijo jautriu laišku, kuriame...