– Rudenį ir žiemą visada aktualu kalbėti apie peršalimo ligas. Ko griebtis, jei jaučiamės sveiki? Ar reikia gerti papildus, ar užtenka teisingai maitintis?
– E. Ramaškienė: Vitaminų sukaupti daug negalime, sukaupiame dviem-trim savaitėms, o vėliau jų turėtume gauti su maistu arba papildomai vartoti papildus. Kiekvieno žmogaus mityba yra individuali. Jei jis sveikai maitinasi ir naudoja natūralius produktus, galima išvengti papildų vartojimo. Žinoma, jų nerekomenduojama vartoti labai didelėmis dozėmis. Pastebiu, kad žmonės dažnai mėgsta vartoti kelis papildus vienu metu. Dėl tokio vartojimo organizme viskas išsibalansuoja, geriau imtis natūralių priemonių.
Ne šaltis silpnina mūsų sveikatą, o buvimas uždarose patalpose, kurios yra nevėdinamos. Taip pat pakenkia žmonės, kurie nešioja virusus, o kiti nuo jų užsikrečia. Jeigu imunitetas per silpnas, savaime suprantama, kad virusai mus paveiks. Ne tik jie, bet ir cukrus, riebalai taip pat silpnina imunitetą.
Nerekomenduojama žiemą vartoti daug pieno produktų, kadangi dėl jų gaminasi daug gleivių ir organizmas nebesugeba kovoti su virusais.
Žiemą labai tinka valgyti visas raugintas daržovės, jose daug vitamino C. Tarkime, raugintuose kopūstuose daugiau vitamino C nei žaliuose, be to, jie turi probiotikų.
Žiemą imunitetui naudingi visi daiginti grūdai. Pastarieji turi daug vitamino B, antioksidantų, seleno, vitamino E.
Žinoma, labai svarbu fizinis aktyvumas, subalansuota mityba: svarbu nevalgyti per daug druskos, gerai išsimiegoti, valdyti stresą, laikytis dienos rėžimo.
– V. Kurpienė: daug kas galvoja, kad išgers arbatos su citrina ir tokiu būdu gaus vitamino C. Vis dėlto, kai šis vitaminas užplikomas karštu vandeniu, jo nebelieka. Pavyzdžiui, brokoliai, turi dvigubai daugiau vitamino C nei citrina. Jei valgome pakankamai daržovių, tai gauname pakankamai vitamino C, bet maistą reikia kuo mažiau kaitinti.
– E. Ramaškienė: kai peršalę geriame arbatas su medumi ir citrina, vaistažolėmis, vanduo būtinai turi būti šiek tiek pravėsęs, nes užpilant karštu vandeniu, žūsta naudingos medžiagos. C, E, B1, B6 – vitaminai, svarbiausi norint apsisaugoti nuo peršalimo.
– V. Kurpienė: yra dar kita klaida, kurią daro žmonės, gerdami arbatą. Dažnai geriant arbatą, girdime, kaip ją sriubčioja. Tai reiškia, kad arbata yra per karšta, citrinos ir medaus vitaminai žuvę, o gleivinė išplikoma. Dėl to gijimo procesas pasidaro daug ilgesnis. Mes labai daug šnekame, kokį maistą valgome, bet retai – kaip jį valgome. Arbata turėtų būti šilta, o ne karšta. Medaus irgi negalima padauginti, ištirpdyti jį reikia šiltame vandenyje. Bičių duonelė, žiedadulkės turi daug didesnį koncentratą vertingų medžiagų nei pats medus.
– Kas yra sveika, naudinga arbata?
– V. Kurpienė: reikia įsidėti citrinos, tačiau ji turi būti be žievelės, nes žievelėje yra labai didelis kiekis pesticidų, jos, kaip jau minėjome, nedėti į karštą vandenį. Rekomenduoju dėl arbatos pasirinkimo pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku, jie tinkamai patars, kokia arbata kokiai ligai tinkamiausia.
Klaidinga arbatžoles palikti puodelyje, nes tada išsiskiria karčiosios medžiagos, kurios pradeda kenkti. Svarbu skaityti, kas yra parašyta ant pakuočių.
Skysčių gerti reikia pakankamai, bet ne karštus.
Sveiko ir susirgusio žmogaus mityba – skiriasi, nes sveikam žmogui reikia valgyti kuo daugiau šviežių daržovių, tad jei žmogus turi pakilusią temperatūrą, tų šviežių daržovių skrandis nevirškins. Sergant reikia pasikliauti tuo, ko nori organizmas. Labai svarbu pakankamai miegoti ir pailsėti. Jei neleidžiame sau pailsėti, neleidžiame atsigauti savo organizmui.
– Kaip veikia mūsų organizmas, kai jis serga? Ar reikia pabadauti?
– V. Kurpienė: Labai aiškiai galime pamatyti, kaip reikia elgtis, jei stebėtume vaikų elgesį jiems sergant. Vaikai tokiu atveju dažniausiai valgo labai nedaug, o tada tėvai, močiutės pradeda įkalbinėti, kad jie valgytų. To nereikėtų daryti. Svarbiausia užtikrinti, kad jie gautų pakankamai skysčių, o maisto tik tiek, kiek nori patys. Daugiau vaisių, bet lengvesnių, švelnių, žinoma, sriubos. Reikia įsiklausyti į savo organizmą, jis pats pasako, kada jau nori valgyti.
– Kalbėjome, kad rauginti kopūstai labai praverčia žiemą. Kuo skiriasi marinuoti ir rauginti produktai?
– V. Kurpienė: Marinuotose produktuose daug cukraus ir acto, jie mums kaip desertas, tik mes patys to nesuprantame. Mažas kiekis natūralaus acto turi antioksidantų, naudinga medžiagų apykaitai, bet mažomis dozėmis. Didelis kiekis acto sudirgina gleivinę, veikia virškinamą traktą, kaip minėjau, turi daug cukraus. Rauginti produktai turi daug probiotikų ir prebiotikų – medžiagų, kurios skatina mūsų žarnyno mikrofloros atsigavimą.
Kai mikroflora atsigavusi, mūsų imunitetas būna daug stipresnis. Rauginti produktai geri tuo, kad suteikia didelį sotumo jausmą. Šiuos produktus geriau valgyti dažniau, bet mažesniais kiekiais, nevalgyti po kelis šimtus gramų, nes juose yra nemažai druskos. Esame įpratę prie raugintų produktų priskirti tik kopūstus ir agurkus, bet taip pat gali būti rauginti pomidorai, cukinijos, morkos, burokėliai, žiediniai kopūstai, moliūgas ir t.t. Jei prieš raugdami juos supjaustysime taip, kad galėtume iškart valgyti iš stiklainio, bus labai lengva juos vėliau vartoti.
– Kaip patartumėte valgyti raugintas daržoves?
– V. Kurpienė: Kai kurie sako, kad raugintus produktus reikėtų valgyti kartą į savaitę, bet aš patariu – per dieną tokių daržovių suvartoti po šaukštą. Arba, pavyzdžiui, po kelis šauktus prie pietų. Taip maistas tampa įvairesnis. Mūsų lėkštė turėtų būti spalvota, nes kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą.
