Teismas priėmė 22 moterims, kurios tvirtino susirgusios kiaušidžių vėžiu dėl naudojamų „Johnson & Johnson“ kūdikiams skirtų miltelių, kurių sudėtyje yra asbesto, palankų nuosprendį. Moterims bus išmokėta 4,14 milijardo dolerių (3,54 milijardo eurų).
Tai ne pirmas kartas, kai teismas priėmė moteriai, tvirtinančiai, kad talkas yra kancerogeninis, palankų sprendimą. Taip nutiko ir Kalifornijoje, tačiau sprendimas (taip pat prieš „Johnson & Johnson“ produktus) buvo panaikintas apeliacine tvarka ir vėl prasidėjo naujas teismo procesas. Pasak kompanijos atstovo spaudai, „Johnson & Johnson“ vis dar įsitikinusi, kad jos produktai nesukelia kiaušidžių vėžio, ir ketina pasinaudoti visomis galimomis apeliacinėmis priemonėmis“.
Talko sudėtyje daugiausia yra mineralinis silicio dioksidas. Tačiau, kadangi silicio dioksidas ir asbestas dažnai kasami šalia, talkas gali būti užterštas asbestu. Ieškovių advokatai Misūrio byloje pateikė įrodymų, kad daugelio šių moterų kiaušidžių audiniuose buvo aptikta mikroskopinio dydžio asbesto dalelių. Nuskambėjus nuosprendžiui vyriausias teisėjas Markas Lanieras pasakė: „Jeigu „Johnson & Johnson“ toliau nori pardavinėti talką, jie turi pažymėti jį rimtu įspėjimu“. Šešios iš 22 moterų jau mirė.
Mirtini kūdikių milteliai skamba tiesiog neįtikėtinai, tačiau mintis, kad talkas gali būti susijęs su vėžiu, sklandė jau kelis dešimtmečius, nors vieningos išvados vis dar neprieita. Kai kurie tyrimai nustatė, kad dėl to rizika šiek tiek išauga, kiti – kad ne. Pasak 2016 metais Nacionalinės sveikatos tarnybos atlikto tyrimo, „tikėtina, kad talkas galėtų prasiskverbti iki viršutinių lytinių takų ir turėti tam tikrą biologinį poveikį“.
Kiaušidžių vėžio atvejų skaičių sumažinti siekianti labdaros organizacija „Overcome“ netiki, kad sąsajos su talko milteliais įrodytos. „Mes vis dar nežinome, kas sukelia kiaušidžių vėžį. Tačiau panašu, kad tai yra daugelio skirtingų paveldėtų ir aplinkos lemtų veiksnių derinys, o ne pavienė priežastis, tokia kaip talkas“, – teigia organizacijos atstovai.
Taigi, kol toliau renkami įrodymai, kyla kitas klausimas: kodėl kai kurios moterys barsto talką ant vulvos ar net į vaginą? (Vagina yra raumens vamzdelis, kuris jungia gimdos kaklelį ir makšties angą, o vulva yra išorinė genitalijų dalis).
Vagina yra išklota gleivine, apsaugančia nuo infekcijų (tai būtina bet kuriai kūno daliai, kuri atsiveria išoriniam pasauliui), taip pat turi sudėtingą bakterijų derinį, dar vadinamą makšties flora, kuris atlieka tą pačią funkciją (tik žarnynas turi daugiau bakterijų, nei makštis). Kartu jie pasirūpina makšties sveikata. Taigi, vagina pati apsivalo, yra saugi ir higieniška su savo išskyromis.
Visos moterys kasdien apsiplauna makštį ir vulvą, pašalindamos gleives, kurių gausa ir išvaizda priklauso nuo menstruacinio ciklo. Dažniausiai tai labai veiksminga, išskyrus infekcijos atvejus, įskaitant ir lytiniu keliu plintančias ligas, kas pasireiškia spalvos, konsistencijos ir kvapo pokyčiais. Tiesa, kvapas dėl fizinio krūvio ir sekso gali šiek tiek pasikeisti, tačiau jeigu pokyčiai labai pastebimi ar atsiranda niežulys, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus. Vis dėlto, pagal moterų higienos pramonės dydį ir vertę nepasakytum, kad vagina natūraliai apsivalo.
Žinoma, visos moterys nori jaustis švarios ir gaivios, ypač menstruacijų metu. Prieš septynis dešimtmečius moterims buvo pardavinėjami kompanijos „Kotex“ produktai, kurie leisdavo joms pasijusti „pikantiškai“. Ir niekas nuo to laiko nepasikeitė. Parodykite higieninių įklotų ar tamponų kampaniją, kuri nenaudoja žodžio „gaivu“.
Labai tikėtina, kad jūsų vagina ir vulva tiek atrodo, tiek kvepia normaliai, nes kalbant apie genitalijas, normalu – labai plati kategorija. Elizabeth Garrett Anderson ligoninėje Londone atliktas moters lytinių organų išvaizdos tyrimas parodė, kad „kad moterų genitalijų dydis labai skiriasi“, tačiau „tikslus moters genitalijų pavaizdavimas yra retas… nors moterų nuogumas yra įprastas dalykas“. Kosmetinės genitalijų chirurgijos skaičiai sparčiai viršija genitalijų ligų diagnozių rodiklį. Tikrai kažkas deformuota, bet ne moterų genitalijose, o galvose.
Norint užtikrinti švarą, vulvai nereikia nieko įmantresnio kaip vanduo, švelnus muilas ir lengvas nusausinimas (trinti nereikia). Vaginai visai nereikia genitalijų puošybos, vidinių blizgučių bombų ar dėlių terapijos (kai kurios Rytų Europos grožio klinikos pastarąjį gydymą pavadino detoksikuojančiu, tačiau taip tikrai nėra). Nefrito akmenys, kurie įdedami į makštį, taip pat yra siaubinga mintis, teigia ginekologė Jen Gunter: „Nefritas yra porėtas, dėl ko bakterijos gali patekti į vidų, todėl kiaušinis gali tapti ligų sukėlėju... Jis gali būti bakterinės vaginozės ar net potencialiai mirtino toksinio šoko sindromo rizikos veiksnys“.
Makštį dengianti gleivinė taip pat yra labai porėta. Dėl to makštis yra veiksmingas būdas medikamentams ir patogenams absorbuoti. Makšties garinimas – populiarinamas aktorės Gwyneth Paltrow, kuri, rūpindamasi savo vulvos ir vaginos sveikata, tariamai sėdi virš žolelių nuoviro garų – jūsų makščiai tikrai nereikalingas.
Visos tos keistenybės – vienas dalykas. Tačiau net paprastas acto ir vandens tirpalas, purškiamas į vaginą, yra niekam tikusi mintis. Pasirodo, tokias vaginos dušu vadinamas procedūras praktikuoja kas penkta moteris nuo 15 iki 44 metų. Komerciniuose purškaluose gali būti antiseptikų, taip pat galimai kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip parabenai, ar nežinomų kvapiųjų medžiagų.
Bet kas, kas įvedama į vaginą, kelia riziką sutrikdyti jautrią bakterijų pusiausvyrą, ypač jeigu moteris perka produktus manydama, kad kažkas negerai. Pitsburgo universiteto mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau tokių priemonių naudojama, tuo didesnė bakterinės vaginozės rizika – darant tai kartą per savaitę, rizika padvigubėja.
Vaginos dušas siejamas su didesne bakterinės vaginozės, pirmalaikių gimdymų ir gimdos kaklelio vėžio rizika. Vieno tyrimo, kuriame dalyvavo 40 tūkstančių Puerto Riko ir Jungtinių Amerikos Valstijų moterų, metu paaiškėjo, kad tokios procedūros padvigubina kiaušidžių vėžio riziką. Mokslininkai padarė išvadą, kad egzistuoja ryšys tarp vaginos dušo ir onkologinės ligos, tačiau Nacionalinė sveikatos tarnyba tai vertino atsargiau: galbūt silpnos makšties sveikatos moterys labiau linkusios į tokias procedūras. Mokslininkai neatsižvelgė į tokius rizikos veiksnius kaip kiaušidžių vėžio atvejai šeimos istorijoje ar tai, ar moteris rūkė.
„Mitas, kad makščiai reikia intensyvaus valymo su kvepiančiais muilais ar moteriškomis higienos priemonėmis, – teigia Karališkojo akušerių ir ginekologų koledžo atstovė spaudai Vanessa Mackay. – Gera mintis vengti kvapniųjų muilų, gelių ir antiseptikų, nes visa tai gali paveikti sveiką bakterijų pusiausvyrą ir pH lygį makštyje, bei sukelti sudirgimą. Moterims patariama naudoti paprastus, nekvepintus muilus ir plauti zoną aplink makštį (vulvą), bet ne jos viduje, daryti tai švelniai ir kasdien. Mėnesinių laikotarpiu gali būti naudinga praustis daugiau nei vieną kartą per dieną.“
Kažin, ar tokie pareiškimai būtų reikalingi, jeigu apie vulvas kalbėtume taip pat atvirai kaip apie seksą. Jeigu savo nuogąstavimus dėl vulvų ir vaginų išsakytume sveikatos specialistams ar savo partneriams lygiai taip pat, kaip kalbame apie galvos skausmą, visi tie moterims skirti prausikliai, purškalai ir drėgnos servetėlės – visi tie pleistriukai, kuriais pridengiame savo baimę ir drovėjimąsi – neabejotinai išnyktų.
„Jeigu gamta numatė, kad vagina kvepės rožėmis ar levandomis, tai ji ir kvepės rožėmis ar levandomis“, – Nacionalinės sveikatos tarnybos interneto svetainėje publikuotame interviu teigė Karališkojo akušerių ir ginekologų koledžo atstovas spaudai Ronnie Lamontas.
Jeigu būtume atviresnės apie genitalijų reikalus, moterų sveikata pagerėtų, o pasitikėjimas išaugtų, net jeigu skleistume mažiau aromatų.
