Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad vartojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) turinčių produktų, sutrinka reprodukcinės sistemos veikla, insulino reguliacija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, sparčiau senstama ir nyksta protinės galios.
J. Smith
© DELFI montažas

Dar nustatyta, kad GMO sukelia auglius, hormonų pusiausvyros sutrikimus, pirmalaikę mirtį. Tad kodėl produktų su GMO vis dar patenka ant mūsų stalo?

„Dirbu šioje srityje 21-erius metus, Lietuva – 43-ioji mano aplankyta šalis. Be to, esu pusiau lietuvis“, – žvitriai pasakoja amerikietis Jeffrey M. Smith, knygų autorius ir Tarptautinės organizacijos „Atsakingų technologijų institutas“ vadovas.

Kovo mėnesį kviestinio lektoriaus teisėmis J. M. Smith viešėjo Lietuvos sveikatos mokslų univeristete (LSMU) surengtoje III tarptautinėje gyvensenos medicinos mokslinėje konferencijoje „Gyvensenos medicina – raktas į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą“. Jo pranešimas apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir glifosatų įtaką sveikatai sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo, o iškilūs akademinės bendruomenės autoritetai atliekamą šviečiamąjį darbą prilygino kovai su tabako pramone, kuri prieš pusšimtį metų taip pat atkakliai neigė pražūtingą cigarečių poveikį ir slėpė duomenis.

J. M. Smith įsitikinęs, kad dabartinė Europos Komisija, kaip ir JAV federalinė valdžia, yra palanki GMO. Tiesa, Europoje iš parduotuvių lentynų dingo daug GMO turinčių produktų. Tačiau tai, pasak aktyvisto, buvo ne tiek politikų, kiek visuomenės spaudimo nuopelnas – gamintojai suprato, kad jei toliau naudos GMO, praras pardavimus.

„Viena vertus, džiugu, kad vartotojų spredimų priėmimo galia išstūmė GMO iš rinkos, kita vertus, supratimo apie gresiančius pavojus trūksta, kai kalba pasisuka apie gyvulių pašarus, – atkreipia dėmesį lektorius. – Kai didžiosios kompanijos išėmė GMO iš pardavimo Europos Sąjungoje, to paties jie kažkodėl nepadarė Amerikoje. Nes JAV pagrindinės žiniasklaidos priemonės apie tai niekada nekalba.“

- Tuomet pakalbėkime mes. Visuomenei bandoma įteigti, kad genetiškai modifikuoti augalai iš esmės niekuo nesiskiria nuo įprastų, tik kai kurios jų savybės esą pagerintos, labiau pritaikytos vienai ar kitai žemės ūkio problemai spręsti. Jūs, kaip matau, su tokiais teiginiais nesutinkate.

- Pasaulyje jau yra išvesta tokių augalų ir grūdinių kultūrų rūšių, kurios pačios gamina insekticidus – medžiagas, žudančias vabzdžius. Vabzdžiui atsikandus ir nurijus tokio augalo dalelę, kartu su ja į organizmą patekusios medžiagos prakiurdo vabzdžio žarnyną, ir vabzdys žūva. Šie augalai jau registruoti Jungtinėse Valstijose kaip pesticidai. Tarp tokių augalų yra ir papajų, cukinijų, geltonųjų moliūgų rūšių.

Dauguma amerikiečių (57 proc.) dabar jau laikosi nuomonės, kad GMO yra kenksmingi, bet vis tiek produktų su GMO suvartoja vidutiniškai daugiau nei likęs pasaulis. Priežastis, dėl kurios GMO vis dar patenka ant amerikiečių stalo – Federalinės maisto ir vaistų administracijos (FDA) dokumentuose figūruojantis sakinys, kuriuo dangstantis apsimetama, esą administracija neturi jokios informacijos, jog genetiškai modifikuoti augalai kaip nors esmingai skirtųsi nuo normalių augalų. Remiantis šiuo prasimanymu teigiama, kad nereikia iš gamintojų reikalauti nei kokių nors GMO saugos tyrimų, nei kaip nors ženklinti jų turinčių produktų.

2009 m. gegužę Amerikos aplinkos medicinos akademija (American Academy on Environmental Medicine) peržiūrėjo gyvulių šėrimo GMO studijas ir priėjo prie išvados, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis reikia informuoti gydytojus, jog šie pacientams draustų valgyti produktus su GMO. Tyrimai atskleidė, kad vartojant GMO kyla reprodukcinės sistemos strikimų, sparčiau senstama, trikdoma insulino reguliacija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, pažeidžaimi vidaus organai ir pan. Vėliau nustatyta, kad GMO sukelia auglius, hormonų pusiausvyros sutrikimus, pirmalaikę mirtį. Nuo jų kyla netgi protinių ir emocinių problemų – tai įrodyta eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais.

Stebiu įdomų reiškinį: kai tik žmonės nustoja valgyti maistą su GMO arba pereina prie organinės dietos, visi sutartinai ima kalbėti apie sveikatos pagerėjimą. Paklausus ūkininkų ar veterinarų, kaip pasikeitė karvių ar kiaulių sveikata, nustojus jas šerti pašarais su GMO, jie kalba apie pagerėjusią galvijų virškinamojo trakto, reprodukcinės sistemos, odos būklę. Gyvuliai tampa energingesni, didėja primilžiai, rečiau gaišta.

Ir dar visi augintojai priduria labai netikėtą pastebėjimą: nebegaunantys pašarų su GMO gyvuliai tapo... laimingesni. Iki tol buvę priešiški, sudirgę, kartais – net agresyvūs, gyvuliai vėl tampa socialūs.

- O kokį sveikatos pagerėjimą pastebi žmonės?

- Pirmasis atsakymas visada būna vienas ir tas pats – sumažėjo skrandžio ir žarnyno problemų. Antrasis – padaugėjo energijos ir prašviesėjo galva. Trečioje vietoje minimas sumažėjęs svoris, išnykęs skausmas, sumažėjusi alergija ar palengvėję imuninės sistemos, odos sutrikimai. Visus šiuos liudijimus išgirstu paskaitose, gaunu elektroniniu paštu arba apie tai man pasakoja gydytojai.

Kaip rodo vienas Europoje atliktas tyrimas, pastebimas tiesioginis ryšys tarp minėtų ligų gausėjimo ir piktžoles naikinančio chemikalo raundapo bei jo veikliosios medžiagos – glifosato purškimo ant genetiškai modifikuotų sojų ir javų. Genetiškai modifikuotos sojos ir javai į rinką buvo įvesti 1996 m. Minimo tyrimo duomenys teigia, kad nuo tų metų sveikatos sutrikimų skaičius dramatiškai išaugo. Stebimas uždegiminių žarnyno ligų šuolis, ypač padaugėjo mirčių. Dažniau diagnozuojamas ūmus inkstų nepakankamumas, nerimas, apsigimimai, autizmas, vėžys, diabetas, širdies smūgis, Parkinsono liga, silpnaprotystė, nutukimas ir begalės kitų sveikatos sutrikimų.

- Teigiate, kad didelė dalis šių ligų – dėl GMO ir glifosato naudojimo. Koks minėtų medžiagų veikimo mechanizmas?

- Amerikiečiai per metus suvartoja beveik 90 kilogramų maisto su GMO, ir ne tik į vidų – GMO tiesiogine to žodžio prasme pilasi ant jų galvų. GMO pilna visur: vandenyje, lietuje, ore, dirvožemyje. Šiuo metu nagrinėjami trys galimi GMO ir glifosato veikimo mechanizmai.

Pirmasis – pats organizmo genetinio modifikavimo procesas. Norint išvesti grūdinį augalą, gaminantį Bt toksiną, žudantį vabzdžius, imama šį toksiną gaminanti dirvožemio bakterija, padaromi milijonai jos kopijų, jos suleidžiamos į specialų švirkštą, kurio turinys sušvirkščiamas į milijonus grūdinių augalų ląstelių. Tos ląstelės klonuojamos į augalus, kurių kiekvienoje ląstelėje jau yra po mažą geną, gaminantį Bt toksiną. Padaromas milžiniškas kolonijinis grūdinio augalo DNR pažeidimas. Tos pačios rūšies DNR gali skirtis iki 2–4 proc. Pasikeitus 5 proc. genų, keičiasi ekspresijos lygis – procesas, kurio metu DNR saugoma informacija paverčiama instrukcijomis, pagal kurias gaminami baltymai ir kitos organizmui svarbios molekulės.

Vienas mokslininkas jau po 10 dienų eksperimentų su genetiškai modifikuotomis bulvėmis nustatė, kad jų vartojant, ženkliai išauga ikivėžinių būklių, pažeidžiama vidaus organų, pvz., skrandžio ir žarnyno gleivinės struktūra, pasipila begalė kitų sveikatos sutrikimų. Visa tai pastebėta šeriant genetiškai modifikuotomis bulvėmis vieną laboratorinių pelių grupę. Antroji bandomųjų pelių grupė buvo šeriama tokios pat rūšies normaliomis bulvėmis, o trečioji kartu su normaliomis bulvėmis gaudavo tokį patį kiekį gryno insekticido, kokį išskiria genetiškai modifikuotos bulvės. Sveikatos problemų sukėlė tik genetiškai modifikuotos bulvės – taigi, ne pats insekticidas, o genetinio modifikavimo procesas.

Ištyrus Bt toksiną išskiriančius javus, juose aptikti 43 įvairūs genai, kurių veikimas genetinėmis manipuliacijomis buvo vienaip ar kitaip pakeistas. Tarp jų rastas ir toks genas, kuris įprastuose augaluose tūno tyliai. Genetiškai modifikuotuose javuose jis buvo atsitiktinai aktyvintas ir išskiria alergeną.

Ištyrus raundapu purškiamus javus, nustatyti šimtai baltymų, kurių ekspresijos mechanizmas pakitęs. Pačios glifosatus gaminančios kompanijos atlikti tyrimai byloja apie ženklius kokybinius dirvožemio skirtumus, atsirandančius dėl raundapo. Tiek javuose, tiek dirvožemyje aptinkami didesni lignino kiekiai, kurio išskiriamos medžiagos siejamos su Parkinsono liga.

- Ar tokiu genetinio modifikavimo procesų fonu galima paaiškinti stebimą ligų šuolį?

- Aš visiškai tuo įsitikinęs. Nes didindami ar slopindami genų veikimą, prisidarome pačių įvairiausių bėdų, kartais netgi visai atsitiktinai.

Tačiau grįžkime prie GMO ir glifosatų veikimo mechanizmo. Antroji jo sukeliamų problemų priežastis glūdi javuose, žudančiuose vabzdžius. Bt toksinas, kaip jau minėjau, išgaunamas iš jį gaminančių dirvožemio bakterijų ir purškiamas ant pasėlių. Tačiau jis nusiplauna su lietumi ir biologiškai skyla veikiant saulės šviesai. Esama įrodymų, kad Bt toksinas sukelia alergines reakcijas, pažeidžia pelių žarnyną. Tačiau Europos ir Jungtinių Valstijų reguliavimo institucijos nekreipia dėmesio į recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose skelbiamus straipsnius ir toliau teigia, kad Bt toksinas yra saugus.

Javuose pasigaminantis Bt toksinas yra tūkstančių kartų koncentruotesnis nei purškiamasis preparatas. Jis sukurtas taip, kad būtų dar toksiškesnis ir turi alergiją sukeliančių savybių. Be to, jis nenusiplauna ir lieka įkapsuliuotas maiste.

Bt toksiną išskiriantys javai sukurti taip, kad į vabzdžio žarnyną patekęs nuodas išgraužtų jame skyles. O mums sako: nesirūpinkite, Bt toksinas jokio poveikio žmonių sveikatai neturi. Tačiau tai netiesa. 2012 m. nustatyta, kad tokias pats skyles kaip ir vabzdžių organizmuose Bt toksinas išgraužia ir žmogaus ląstelėse.

Kanados mokslininkai Bt toksino aptiko 93 proc. tirtų nėščiųjų ir 80 proc. įsčiose nešiojamų kūdikių kraujyje. Jeigu toksino patenka į kraują, jis tampa toksiškas ir kraujo kūneliams. Taip yra su pelėmis, taip gali būti ir su žmonėmis. Bt toksinui patekus į vaisiaus kraujotaką, kurio apsauginis kraujo–smegenų barjeras dar nėra susiformavęs, šis nuodas gali būti nuneštas į smegenis ir veikiausiai jose taip pat išgrauš skyles – šito mes dar tikrai nežinome, bet tai labai tikėtina.

Teigiama, kad Bt toksinas turėtų greitai pasišalinti iš kraujotakos. Tad kaip net 93 proc. tirtų nėščių Kanados gyventojų kraujyje jo galėjo būti aptikta? Kitaip nei kokioje Meksikoje, kanadiečiai kasdienėje mityboje dideliais kiekiais nevartoja grūdinių kultūrų. Mokslininkai daro prielaidą, kad Bt toksinas į nėščiųjų kraujotaką pateko su kasdien vartojamu pienu ir mėsa, gaunamais iš galvijų, kurie šeriami Bt toksinus išskiriančiomis grūdinėmis kultūromis.

Vienintelis atliktas mokslinis tyrimas su žmonėmis, valgančiais rinkoje esančius GMO produktus, parodė, kad geno dalis, įterpta į sojų pupeles tam, kad parengtų jas raundapo įsisavinimui, persikėlė į mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos DNR. Mes nežinome, ar tas persikėlęs genas arba jo dalis ir toliau funkcionuoja. Jeigu taip, tai reiškia, kad mūsų pačių organizme jis toliau gamina genetiškai modifikuotus baltymus, t. y. mūsų pačių žarnyno bakterijos gamina Bt toksinus. Tai tik teorija, kiek ji teisinga – dar nežinia. Tačiau ji gali paaiškinti, kaip 93 proc. nėščiųjų, tirtų Kanadoje, kraujyje atsirado Bt toksinas.

Trečioji problemų priežastis – raundapas ir jo aktyvioji medžiaga glifosatas, kurį sugeria augalai ir kuris susigeria į maistą, kurį valgome. Mūsų maiste jau yra tam tikras kiekis toksino, ir jo vis daugėja. Piktžolės tampa atsparios herbicidams, tad ūkininkai jų naudoja dar daugiau.

Pažymėtina, kad iš pradžių glifosatas buvo sukurtas kaip priemonė užkalkėjusiems katilų ir kitų kaitinimo prietaisų vamzdžiams valyti. Užkalkėjimas – tai mineralų sankaupos ant vamzdžio sienelių; glifosatas tas sankaupas veiksmingai ištirpdo. Tačiau mineralai būtini daugeliui medžiagų apykaitos procesų vykti. Taigi, glifosatas blokuoja organizmo galimybes pasisavinti kobaltą, kalcį, seleną, geležį ir kitus mikroelementus.

- Žinant šias glifosato savybes, ką jis gali padaryti mums?

- Gali sutrikdyti mineralų apykaitą organizme ir sukelti tam tikras ligas. Nustatyta, kad karvių ir naminių paukščių žarnyne glifosatas naikina naudingąsias bakterijas – tas pačias, kurias kaip probiotikus perkame vaistinėse. Tačiau jis nenaikina bakterijų, sukeliančių ligas. Taigi teoriškai ligas sukeliančių bakterijų žarnyne gali prisidauginti iki pavojingos ribos, ir tai sietina su stebimu žarnyno ligų gausėjimu.

Be to, glifosatas paveikia medžiagų apykaitos kanalus, kuriuos mūsų žarnyno bakterijos naudoja įvairioms aminorūgštims, pavyzdžiui, triptofanui, kurio trūkstant prasideda depresija, sintetinti. Šios aminorūgštys – labai svarbūs neurotransmiteriai, kurių pasisavinimo kanalus užblokavus, organizmas suserga. Tuo galima paaiškinti dažnėjančius skausmo, nerimo, nutukimo, miego sutrikimų atvejus.

Dėl raundapo poveikio žarnyno florai, tikėtina, sutrinka ir maisto medžiagų pasisavinimas, dėl ko vėlgi dažnėja arba atsiranda ligų. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija glifosatą laiko karcinogenu – medžiaga, skatinančia vėžinių ląstelių augimą. Taigi pažvelgus į raundapo veikimo mechanizmą ir jo poveikį organizmui, teoriškai galima paaiškinti visų mūsų stebimų ligų protrūkio priežastis.

Noriu atkreipti dėmesį, kad raundapas purškiamas ne tik ant jį įsisavinti genetiškai pritaikytų kultūrų. Jis purškiamas ir ant ne GMO augalų – kitais, ne vien piktžolių naikinimo sumetimais, pvz., džiovinimui arba spartesniam subrendimui prieš nuimant derlių paspartinti. Kviečiai, miežiai, rugiai, bulvės, saldžiosios bulvės, citrusiniai augalai, cukranendrės – ilgas sąrašas kultūrų, kurioms tenka raundapo.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad labai nedideli raundapo kiekiai, aptinkami geriamajame vandenyje, pelėms sukėlė nealkoholinį kepenų suriebėjimą. Jungtinėse Valstijose suriebėjusios kepenys šiuo metu nustatomos maždaug 20 proc. gyventojų. Išaiškinta, kad tirtų pelių santykinei kūno masei per dieną tekęs glifosato kiekis buvo itin menkas, kelis šimtus tūkstačių kartų mažesnį nei tas, kurį kasdien gauna žmonės.

Dėl šios priežasties skatinu rinktis tik natūralius produktus, kuriuos auginant nenaudotas raundapas ar kiti toksiški preparatai. Nežinau, kaip plačiai paplitusi praktika purkšti raundapą Europos Sąjungoje ar Lietuvoje, tačiau tai labai svarbu išsiaiškinti. Tikiu, kad po viso to, ką išdėsčiau, į kai kuriuos iš pažiūros skaniai atrodančius maisto produktus žiūrėsite atsargiau. Aš juos vadinu MFO – maisto formos objektais, ir jie nebūtinai primena skraidančias lėkštes.

Paprašytas išsakyti savo nuomonę apie vadinamuosius „chemtreilus“, Jeffrey M. Smith nuo komentaro susilaikė. „Oponentai mane taip uoliai puola, kad bando pagauti kiekvieną netikslų mano žodį ar veiksmą. Kol kas jiems pavyko išsiaiškinti tik tai, kad mėgstu medituoti ir dainuoti. Netgi ši informacija buvo panaudota mano autoritetui sumenkinti: esą, ką patikimo gali pasakyti medituojantis dainininkas. Todėl laikausi pozicijos kalbėti tik tai, kuo domiuosi ir ką išmanau. Tad, dovanokite, bet į jūsų klausimą neatsakysiu“, – iš salės klausimą pateikusiai merginai atsakė amerikiečių lektorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nemirsetoje įsitaisęs naftos magnatas oficialiai pripažintas žemgrobiu (99)

„Minijos naftos“ direktorius turi griauti tvorą, ardyti trinkeles ir naikinti nuotėkų...

Reikšmingas įvykis pasaulio politikoje: kokia kryptimi žengs Kinija? (89)

Kas penkerius metus pasaulis stebi, kaip Kinijos valdančioji partija rengia savo suvažiavimą....

E. Šileikis apie dvigubą pilietybę: argumentai svarūs, bet nežinau, ar konstitucinio kalibro (112)

Seimo prašymu Konstitucinis teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Teismo prašoma...

A. Pitrėnienė – jau ne bedarbė, vadovaus Skuodo vaikų darželiui (295)

Neperrinkta į Seimą, priversta skandalingai palikti savo draugės Laimutės Anužienės vadovautą...

Artėja permainos – jau paspaus šaltukas (18)

Nors šiuo metu vyrauja ganėtinai šilti ir palyginti sausi orai , visgi, pokyčiai jau atkeliauja....

Vilniuje mįslingai dingo vyras: namuose nerimauja žmona ir dvi mažametės dukrytės Varėnoje rastas motociklas (61)

Antradienio vakarą DELFI redakciją pasiekė sunerimusios šeimos laiškas. Sekmadienį Vilniuje...

Užsimojo pagerinti prekybos tinklų darbuotojų sąlygas (85)

Po to, kai buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų ,...

D. Trumpo dukra Tiffany triukšmingai atšventė savo gimtadienį: netrūko nei žinomų draugų, nei įspūdingų akimirkų

Praėjusį penktadienį savo 24-ąjį gimtadienį atšventusi Jungtinių Amerikos valstijų prezidento...

Nustatė, kas žmonėms kelia didesnę nostalgiją – vietos ar daiktai (11)

Nostalgija - tai dalykų iš praeities ilgesys. Dažnai nostalgija lydima ir nepagrįsto...

Mokslininkai atranda netikėtą saunos poveikį kraujospūdžiui (4)

Neseniai leidinyje „The American Journal of Hypertension“ publikuotą tyrimą atlikę mokslininkai...