Lietuva – tinkama vieta auginti šaltalankius
D. Kvėdaraitė iš pradžių neplanavo auginti šaltalankių, jai tiesiog kilo mintis kurti žemės ūkio verslą. Gyvulininkystę moteris atmetė iš karto, nes žinojo, jog nori užsiimti augalininkyste. Tuomet beliko apsispręsti, kokie tai bus augalai.
Pasak D. Kvėdaraitės, grūdams auginti reikia daug žemės, technikos, be to, moteris jau turėjo įsigijusi žemės Dzūkijoje, o ten, kaip žinoma, kalvota vietovė, todėl dirbti ją su technika būtų sudėtinga.
Galiausiai liko klausimas: sodininkystė ir uogininkystė? Pirma mintis buvo šaltalankiai, nes šias uogas ji pažinojo iš vaikystės, ne kartą rinko, ragavo, todėl nusprendė išbandyti būtent šį verslą. Pradėjusi prieš dvylika metų nuo 30 ha, dabar ūkį išsiplėtė iki 70 ha.
Šaltalankių augintoja sako, nors Lietuva yra labai palanki vieta auginti šias uogas, neteisinga nuomonė, esą šaltalankiai auga bet kur. Tiesa ta, jog šaltalankiai mėgsta nerūgščią, lengvą, orui pralaidžią žemę. O jei negiliai yra gruntiniai vandenys, galite tikėtis dar gausesnio derliaus.
Pasak pašnekovės, per metus jos ūkyje nuimamas 30-40 tonų šaltalankių derlius. Derliaus nuėmimas – rankų darbas, kuris atliekamas dažniausiai per mėnesį. Taigi, jei ūkyje nuolat dirba trys žmonės, kurie prižiūri augalus, tai derliaus nuėmimo mėnesį jų pasamdoma papildomai apie 20-30.
D. Kvėdaraitė pasakoja, jog uogos nuo šakelių nerenkamos. Kerpama visa šakelė, kuri vežama į šaldytuvą. Ten kelias paras laikoma žemoje temperatūroje, kol uogos sušąla. Tuomet uogos nupurtomos nuo šakelių ir išvalomos nuo lapelių ir spyglių. Būtent taip paruoštos uogos gali gulėti šaldytuve ir prireikus – ištraukiamos ir naudojamos.
Šaltalankių nauda ir netikėtas panaudojimas
Pasak D. Kvėdaraitės, šaltalankiuose gausu vitamino C ir beta karoteno, kuris pasisavinamas daug lengviau nei iš morkų. Jog gautume beta karoteną iš morkų, į jų sultis reikia papildomai įsipilti aliejaus, o šaltalankiai patys savyje turi aliejaus, todėl įsisavinami lengviau.
Uogos naudingos, nes yra panaudojamos beveik be atliekų. Iš uogų spaudžiamos sultys, iš luobelių galima pasidaryti pabarstukus, įsidėti į arbatą, galiausiai, turint tinkamas priemones – išsispausti aliejų. Panaudojami net šaltalankių lapeliai, kurie tinkami dėti į arbatą.
Šaltalankių produktai yra labai sezoniški, sako pašnekovė. Dažniausiai jų pradedama ieškoti rudenį, kai prasideda pirmieji peršalimai. Žmonės nori gauti vitaminų natūraliu būdu. Tuomet išauga sulčių, sirupo, arbatos, pačių šaldytų uogų pardavimai.
Šiltuoju sezonu žmonės labai mėgsta šaltalankių girą. Tai yra vienas neįprasčiausių ir įdomiausių produktų, kurį gamina D. Kvėdaraitės ūkis.
Moteris pastebi, jog didžiąją dalį ekologiškai išaugintų šaltalankių superka didmenininkai, kurie naudoja uogas medicinoje, maisto pramonėje, gamindami kosmetiką. Iš likusių uogų, kai yra užsakymai, gaminami ekologiški produktai, būtent dėl šios priežasties jie turi neilgą galiojimo laiką.
Derlių surinkti padeda ne tik darbininkai, bet ir kenkėjai
Kaip ir kiekvienas žemės ūkio verslas, šaltalankių derlius priklauso nuo oro sąlygų. Anot D. Kvėdaraitės, gamta diktuoja ir derliaus nuėmimo laiką. Kartais oras būna palankus ir uogas galima rinkti bent du mėnesius, tačiau kartais tenka skubėti ir visą darbą atlikti per mėnesį.
„Vis dėlto, neretai surinkti derlių trukdo ne oras, o „padėjėjai“. Ne masiškai, tačiau neretai žmonės aprenka šaltalankių krūmus, dėl tokių nuostolių būna pikčiausia“, – sako D. Kvėdaraitė.
Kartais aplenkia ir derlių surenka paukščiai. Prieš trejus metus vieną lauką visiškai sulesė paukščiai. Kaip pastebi šaltalankių augintoja, tai nebuvo įprasti, čia nuolat gyvenantys sparnuočiai, labiau buvo panašūs į gausiu būriu praskrendančius paukščius.
Dar viena problema, ypač pastaraisiais metais, tapo šaltalankių muselės. Vienas toks parazitas „suvalgo“ apie du šimtus uogyčių, todėl nespėjus uogų surinkti, liekama be derliaus. Nors priemonių kovoti su šiomis musytėmis yra, moteris sako jų negalinti imtis, nes ūkis ekologiškas, o tokių priemonių, kurias galima būtų naudoti jos ūkyje kol kas nėra.
„Musytės gali sunaikinti 80-100 proc. derliaus. Todėl dažnai lenktyniaujame ir skubame surinkti, nes kiekvienais metais kyla klausimas, kas spės padaryti tai greičiau, mes ar musytės?“ – sako D. Kvėdaraitė.
