Tam pasitelkiami ir pažangiausi technologiniai sprendimai. Vis dėlto apžvalgos autoriai tikina, jog šiomis gairėmis seka ne visos bendrovės. Apibendrinus geriausiai įvertintų įmonių patirtį, ataskaitoje buvo išryškinti universalūs sprendimai, galintys padėti įmonėms, dar tik atrandančioms sveikatingumo svarbą darbovietėje, rašoma pranešime spaudai.
Pokyčiai – ir pragmatiški, ir vertybiniai
Apžvelgus respondentų patirtį pastebima, jog sveikatingumas šalies darbovietėse propaguojamas įvairiai. Kai kurios įmonės apsiriboja savimonės skatinimu – darbuotojai raginami reguliariai daryti pertraukas, atlikti tempimo pratimus; kitos imasi aktyvesnių veiksmų – investuoja į infrastruktūros gerinimą, sveikatos puoselėjimą paverčia motyvacinėmis priemonėmis.
Dalį šių veiksmų neabejotinai skatina praktiškas vadovų požiūris – sėslus gyvenimo būdas kelia vis daugiau sveikatos sutrikimų, o mažas produktyvumas ir darbuotojų kaita trukdo efektyviai organizuoti darbą. Vis dėlto nemažai įmonių sveikatingumo politikoje įžvelgia daugialypę naudą: gerinama bendra biuro atmosfera, aktyvi veikla padeda sutvirtinti kolektyvą ir išlaikyti gerus darbuotojus.
„Skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata privalu kiekvienai ilgalaikę viziją turinčiai įmonei. Jei darbuotojai nejaučia rūpesčio, vadovams gali tekti susidurti su dažna personalo kaita ar prasta atmosfera kolektyve. Skiriant dėmesio komandos narių savijautai jie ne tik tampa našesni, bet ir patys imasi iniciatyvos, prisideda prie visapusiško įmonės tobulinimo“, – dalinasi Asta Mikalajūnienė, įmonės „PPMI Group“, 2016 metais įvertintos „Sveikatą puoselėjančios įmonės“ apdovanojimu, Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė.
Pokyčiai prasideda nuo paprastų sprendimų
Vienas iš būdų kurti fizinį aktyvumą skatinančią darbo aplinką – užkirsti kelią sėslaus darbo keliamoms sveikatos problemoms. Vis daugiau įmonių šiam uždaviniui pasitelkia pažangias ergonomines technologijas. Tarp jų – darbo pozas keisti leidžiantys reguliuojamo aukščio stalai, nugaros apkrovą mažinančios kėdės bei sprando raumenis mankštinantys besisukantys monitoriaus ir klaviatūros laikikliai. Vis dėlto nemažai sprendimų galima įgyvendinti visai nesudėtingai, neatliekant kardinalių biuro pokyčių – tam pritaria ir darbuotojai.
„Įprastą biuro kėdę kartais pakeičiu į kineziterapinį kamuolį. Greitai pajuntu, kaip sumažėja nugarai ir pečių juostai tenkantis krūvis bei pagerėja laikysena. Biuro koridoriuje taip pat turime skersinį nugaros tempimo pratimams atlikti, ten kartais pasivaržome ir su kolegomis“, – pasakoja analitiku įmonėje dirbantis Vytautas Peciukonis.
Naujus įpročius formuoja ir azartas
Be pokyčių darbo aplinkoje populiarėja ir ilgalaikės sveikatingumo programos, skatinančios darbuotojus formuoti naujus įpročius, aktyvią veiklą paverčiant neatsiejama kasdienybės dalimi. Sėkminga patirtimi pasidalijusios įmonės rekomendavo įvairius sprendimus, tarp kurių – profesionalių sportininkų vedamos treniruotės, dalyvavimas masiniuose sporto renginiuose, sporto klubų narysčių finansavimas. Aktyvumas taip pat skatinamas šiuolaikinių technologijų pagalba – pavyzdžiui, organizuojant darbuotojų varžytuves, kurių metu išmanieji įrenginiai skaičiuoja sporto metu sudegintų kalorijų skaičių ar nueitą, nubėgtą ar dviračiu įveiktą atstumą.
„Įsibėgėjus nemokamos „Endomondo“ aplikacijos iššūkiui pastebėjome, jog nemažai darbuotojų iš naujo atrado aktyvios veiklos džiaugsmą, juo užkrėtė šeimos narius bei draugus. Kiekviename iš mūsų tūno azartas pasivaržyti, tad kodėl šios motyvacijos nepritaikius sveikatingumo skatinimui? Be to, tokios varžytuvės gali pasitarnauti ir kaip bendruomeniškumo skatinimo iniciatyva – pasiūlydami darbuotojams tarpusavyje varžytis grupėse paskatinsite juos pradėti kartu sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį“, – siūlo A. Mikalajūnienė.
Pirmas žingsnis pokyčių link
Geroji šalies bendrovių patirtis rodo, jog darbuotojo savijautai parodytas dėmesys tikrai nelieka nepastebėtas, o pažangi vidaus kultūra netrunka pradžiuginti išaugusiu darbuotojų produktyvumu, neretai atsispindi ir finansiniuose įmonės rodikliuose. Sveikatingumo politiką dar tik atrandančioms įmonėms pašnekovė pataria pradėti nuo kelių esminių krypčių.
„Iš pradžių užduokite sau klausimų apie darbovietės infrastruktūrą – kokie pokyčiai reikalingiausi, per kokį laikotarpį norite juos įgyvendinti, kiek finansinių išteklių galite skirti? Pradėję pokyčius biuro erdvėje, imkitės sveikos gyvensenos įpročių formavimo, pavyzdžiui, kaloringus užkandžius pakeiskite riešutais, džiovintais vaisiais. Stebėkite darbuotojų progresą ir visi kartu imkitės kurti naujas tradicijas ar ritualus. Kodėl darbo savaitės pradžios nepradėjus stikline šviežių vaisių sulčių? Pabandykite ir įsitikinsite – pirmadieniai taps daug linksmesni“, – pataria pašnekovė.
Valstybinės, verslo, nevyriausybinės įstaigos bei įmonės kviečiamos į lapkričio 22 d. Higienos instituto organizuojamą atvirą mokslinę – praktinę konferenciją „Fizinis aktyvumas darbo vietose: pažanga ir ateities perspektyvos“. Jos metu ekspertai apžvelgs sveikatos stiprinimo priemones Lietuvoje, dalinsis įžvalgomis apie Europos sveikatos politiką bei pristatys gerąją užsienio šalių patirtį. Konferencijos partneriai – Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje bei Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
