Tinkama mityba, atsižvelgiant į sezoniškumą, gali iš esmės keisti gyvenimo kokybę, tvirtina natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė ir pateikia pavyzdį. Rudenį konsultacijos paprašiusio žmogaus virškinimo sistemos bėdos tapo tokios rimtos, kad vyras ėmė valgyti tik kartą per dieną. Tik tai jam padėdavo sumažinti pilvo pūtimą ir netikėto viduriavimo riziką, rašoma pranešime spaudai.
Išsiaiškinę, kad vyras netoleruoja tam tikrų pradėtų vartoti produktų, mitybą papildė virškinimo sistemai naudingomis medžiagomis: imbieru, natūraliu obuolių sidro actu ir augaliniais virškinimo fermentais. Šiandien vyras maitinasi kelis kartus per dieną ir nebepriklauso nuo virškinimo sistemos „nuotaikų“.
Todėl specialistės tikslas – skatinti žmones atsakingai vertinti virškinimo problemas, visų pirma koreguojant maitinimosi įpročius. Ruduo tam itin tinka dėl vertingų produktų gausos.
Tad kaip teisingai maitintis atėjus rudeniui?
1. Kuo daugiau daržovių, tuo sklandesnis virškinimas
Vasarą žmonės vartoja daug vaisių, uogų ir daržovių bei kitokio lengvo maisto, tačiau paties brandžiausio derliaus metu, rudenį, paradoksaliai sumažina daržovių kiekį racione, pastebi T. Šliažaitė.
Londone dirbanti specialistė sako, kad rudenį laikas mėgautis didele daržovių įvairove, nors vėstant orams norisi šiltesnio ir sunkesnio maisto. Gyvenant Kalifornijoje, pvz., galėtumėme kasdien visus metus valgyti šviežius ir žalius produktus. Tačiau gyvendami Lietuvoje, rudenį daržoves imame troškinti arba kepti.
„Maistą termiškai apdorojant, deja, žūsta karščiui jautrus vitaminas C. Jei vasarą pomidorus kirtome su grietine arba aliejumi, tai žiemą juos troškinsime arba vartosime konservuotus“, – pastebi specialistė.
Rudens sezono daržovės ypač turtingos skaidulomis, todėl šiuo sezonu reikėtų nepamiršti morkų, bulvių, moliūgų, cukinijų, kopūstų, burokų, pastarnokų.
Sunkiau virškinamas daržoves prieš vartojant T. Šliažaitė rekomenduoja apšlakstyti natūraliu ir nepasterizuotu obuolių sidro actu. Tuomet daržovės sienelė suminkštėja ir yra lengviau organizmo apdorojama. Ir tinkamai sukramtyti – bent 10 kartų perkandus maistą jis virsta skysta košele, kurią lengviau virškinti. Virškinimas prasideda burnoje, primena ji.
Ruošiantis šaltiesiems sezonams reikėtų vartoti daugiau tamsiai žalios spalvos daržovių ir salotų, nes jose gausu skaidulų ir mikroelementų, pvz., magnio, svarbaus nervų sistemai, širdies ir virškinamojo trakto veiklai.
Specialistės teigimu, kai nebelieka šviežių, rudenį naudingiau vartoti šaldytas, nei iš toli atvežtas ir dažnai plastmasę primenančias daržoves. Taip išsaugoma daugiau maiste esančių naudingųjų medžiagų.
Vis tik norint daržoves kepti ar troškinti, patartina prieš valgant užsilašinti bent kelis lašus citrinų sulčių. „Taip atstatomas vitamino C, žūstančio karštyje, kiekis“, – sako ji.
2. Rauginti galima beveik viską
Kitas patarimas, kurį duoda mitybos ekspertė, yra daržovių fermentavimas atėjus rudeniui. Deja, tobulėjant maisto ruošimo technologijoms, fermentavimas yra nepelnytai primirštas.
„Mes dažnai pamirštame, kad geriausiai naudingosios medžiagos išlieka fermentuojant, todėl rauginkime viską: kopūstus, agurkus, paprikas, cukinijas, moliūgus, patisonus, burokus, morkas – bet ką, ką mėgstame ir kas tik šauna galvon“, – pataria T. Šliažaitė.
Fermentuojant maistas yra natūraliai konservuojamas siekiant ilgiau išsaugoti jo vertingumą, be to, jame formuojasi virškinimui labai svarbūs ir naudingi fermentai bei gerosios bakterijos, stiprėja bendra žmogaus sveikata, vardina specialistė.
Vyresniame amžiuje organizmo pajėgumai virškinti pamažu silpnėja, nes mažėja virškinimo fermentų aktyvumas. Tokiais atvejais natūraliems fermentams į pagalbą galima pasitelkti plataus veikimo augalinės kilmės fermentus iš grybų, kurie dažnai derinami su virškinimą lengvinančiais augalais, pvz., kiaulpienės šaknimi, geltonuoju gencijonu ir pan.
3. Kartūs augalai – pagalba virškinimui
T. Šliažaitė prisipažįsta, kad jos mylima salota yra gražgarstė. Ją galima visus metus auginti ant palangės, o žiemą įsigyti prekybos centruose.
Specialistė pataria gražgarste arba kitomis karčiomis salotomis ar daržovėmis (kiaulpienėmis, cikorija, krienais, krapais ir pan.) gardinti rudenį gaminamus riebius patiekalus, mat „kartuolės“ padeda virškinti.
4. Kokie pusryčiai, tokia ir savijauta
Atėjus rudeniui ir sumažėjus šviesos kiekiui, daugelis žmonių mėgsta guostis sunkesniu, riebesniu maistu, ypač vakarais. Viena vertus, riebus maistas padeda sušilti ir yra svarbus energijos šaltinis. Tačiau šiuos privalumus neretai lydi augantis svoris. T. Šliažaitė gelbėtis nuo papildomų kilogramų ir apatijos pataria sočiais ir vertingais pusryčiais.
„Žmogus naktimis nevalgo, t. y. šiek tiek pabadauja. Todėl labai svarbu, kaip mes iš to kasdienio badavimo „išeiname“, – sako natūropatinės mitybos specialistė.
Jos manymu, maistas, kurį pasirenkame pusryčiams, gali nulemti visos dienos savijautą. Ryte ji pataria gauti daugiau baltymų ir angliavandenių, kad turėtumėme energijos visai dienai, po pietų nesijaustume pervargę ir žvaliau priiminėtumėme sprendimus.
Angliavandenius specialistė pataria rinktis neapdorotus, t. y. ne baltos duonos, bandelių ar saldintų dribsnių pavidalu. Kur kas vertingesnė angliavandenių forma – grynos ar menkai apdorotos kruopos: grikiai, avižos ir pan.
Darbą su pacientais specialistė paprastai pradeda nuo pusryčių korekcijos. Praktika parodė, kad ši korekcija teigiamai veikia svorį, suteikia daugiau energijos, padeda atsikratyti potraukio saldumynams ir polinkio persivalgyti vakarais. Subalansuoti pusryčiai veda link geresnių pietų ir vakarienės pasirinkimų, teigia T. Šliažaitė.
5. Į savaitgalį – pasiruošus
Retas sveikai maitinasi visą savaitę ir apsieina be „pasukčiavimų“. Paprastai jau penktadienio rytą žinome, kad vakare sočiau pavalgysim, gal pasimėgausime vyno taure, o šeštadienį pasilepinsime skanėstais ir ilgesniais pietumis.
Šis „savaitgalinis“ pokytis mityboje taip pat išbalansuoja organizmą ir kenkia virškinimo sistemai. Anot T. Šliažaitės, dėl mitybos pokyčių, persivalgymo ar dėl kitų priežasčių atsirandančio virškinimo fermentų trūkumo gali dažniau pūsti pilvą, varginti skrandžio ir pilvo skausmas, atsirasti pilnumo, nevirškinimo jausmas ar kiti nemalonūs pojūčiai.
Specialistė teigia, kad turint virškinimo problemų sutrinka maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų įsisavinimas, pvz., dėl neįsisavinamo kalcio silpnėja kaulai, dėl aminorūgščių trūkumo – sąnariai. Sutrikęs virškinimas atsiliepia ir odos būklei.
Šias pasekmes galima sušvelninti tinkamai iš anksto paruošus savo virškinimo sistemą. Mitybos specialistė prisipažįsta pati naudojanti augalinius virškinimo fermentus iš grybų, kai pajunta, kad virškinimo sistemai reikia „pagalbos“ ar žino, kad jos laukia itin daug kelionių, kurių metu maistas smarkiai skiriasi nuo įprasto.
„Tiesa, nebus naudos, jei pajutę nemalonius simptomus išgersite porą kapsulių. Norint palaikyti virškinimo varikliuką, augalinius virškinimo fermentus patarčiau vartoti bent kelis mėnesius,“ – šypsosi.
Specialistės teigimu, efektyviai veikia augaliniai plataus spektro fermentai. Jie padeda geriau suvirškinti beveik visas pagrindines maisto medžiagas ir geriau įsisavinti vitaminus bei mineralus.
Augaliniai fermentai, išgauti iš grybų, yra vieni ilgiausiai medicinoje naudojamų fermentų, jų nauda įrodyta tyrimais. Jie ypatingi tuo, kad padeda virškinti visas pagrindines maisto medžiagas: riebalus, baltymus, angliavandenius, net ląstelieną, esančią vaisiuose ir daržovėse.
Jie puikiai dera su tam tikrais augalais: kiaulpiene, tikruoju margainiu ar geltonojo gencijono šaknimi. Tai mokslo pripažįstami augalai, kurie ne tik padeda lengviau virškinti, bet taip pat turi ir ilgalaikį priešudžegiminį ir antibakterinį poveikį. Ilgiau vartojamas, toks derinys tampa naudinga visą virškinimo sistemą stiprinančia priemone.
„Jei jau prireikia fermentų, lai jie būna augaliniai, plataus veikimo ir visiškai saugūs“, – sako T. Šliažaitė. Beje, pastebi ji, ilgesnį laiką pavartojus augalinių fermentų, rečiau kankina virškinimo sutrikimai.
Moksliniai tyrimai parodė, kad nuo maždaug 20-ies metų amžiaus žmogaus organizme kas dešimtmetį sumažėja po 10 proc. virškinimo fermentų.
Tai vyksta dėl įvairiausių priežasčių: kasos funkcijos sutrikimo, alkoholio, rūkymo, tulžies pūslės akmenligės, kepenų ligų, mažo skrandžio rūgštingumo, ilgalaikio rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimo, o taip pat tam tikrų maisto produktų (kavos, cukraus, didelio apdorotų angliavandenių kiekio) vartojimo, mat šiems suvirškinti reikia daugiau fermentų.
Gleivinę galintys dirginti produktai, pvz., pienas, soja, kukurūzai, glitimas gali sąlygoti ir antrinį virškinimo fermentų nepakankamumą.
Visa tai – tiesioginis kelias į lėtinius virškinimo ir kitų organizmo sistemų uždegiminius procesus.
Svarbiausia – visa ko balansas, sako knygos „Balansas kasdienybėje“ autorė T. Šliažaitė. Ji sako, kad jokie kraštutinumai nesuteiks ramybės ir sveikatos, todėl ir mitybos pokyčiai ar prisitaikymas prie sezono neturėtų tapti streso šaltiniu. Stresas kenkia virškinimui ne mažiau nei prastas maistas.Balansą specialistė supranta kaip pusiausvyrą tarp mitybos, ramių minčių ir fizinio judrumo. O maistas turi būti sveikas, skanus ir paprastas, sako ji.
