Respublikinės Šiaulių ligoninės akių ligų skyriaus gydytoja oftalmologė Lina Dapkevičienė sako, kad traiškanos yra tik požymis, kuris gali atsirasti dėl daugelio ligų. Tiesa, ji mini, kad ne kiekvienas darinys, panašus į traiškaną, iš tikrųjų yra tai.
„Dariniai, panašūs į traiškanas, sveiko žmogaus akyse vadinami išskyromis. Terminas skiriasi, nes išskyros gali būti ir tirštesnės ašaros vyresniame amžiuje arba lašinant lašus atsiradę pačių lašiukų kristalai. Tai atrodys kaip išskyros iš akių, bet tai nebūtinai bus traiškanos“, – aiškina L. Dapkevičienė.
Ji teigia, kad traiškanos – pūlingos išskyros. Anot gydytojos, jas galima atskirti iš gelsvos ar žalios spalvos. „Tai bus jau nesveikos akies požymis“, – tikina.
Oftalmologės teigimu, dėl šios priežasties ne visada reikėtų sunerimti, akyse pamačius svetimkūnius, panašius į traiškaną. Ji moko, kaip atskirti paprasčiausias išskyras: „Paprastai akis bus rami. Jeigu žmogus lašina lašus, gydytojas bus perspėjęs, kad gali likti kažkokie kristaliukai. Arba jeigu yra sausesnės akys, jos gali būti sulipusios, o tos išskyros nebus uždegiminės.
Jos bus balkšvos spalvos, jų nebus daug, dažniausiai po nakties, o dienos bėgyje jų dažniausiai neatsiranda. Jos gali vieną dieną būti, o kitą nebūti. Jei žmogus dieną prieš pabuvo saulėtoje, dulkėtoje aplinkoje, tai kitą dieną gali būti daugiau ašarų, gleivių. Taip akys išstumia smulkias šiukšles. Tokios išskyros gali būti, bet žmogus nusipraus, nusivalys ir akis nesusirgs“, – aiškina ji.
O traiškanos bus pūlingos, gleivingos, gelsvos ar žalios spalvos, pasakoja L. Dapkevičienė. Pasak jos, traiškanos dažniausiai atsiranda paraleliai su kitais simptomais: skausminga, paraudusia akimi, regėjimo pablogėjimu, niežuliu.
Gydytoja aiškina, kad į gydytoją dar nereikia kreiptis, jeigu tai – vienetinis atvejis. „Tarkime, jūs pabuvote pajūryje, kur smėlis, saulė, daug dulkių, vėjas. Kitą rytą tikrai gali būti kažkokių išskyrų dėl išorinio poveikio. Tai nebūtinai sukels akių ligą, bet gali į ją pereiti.
Jeigu tą dieną jūs atsikeliat, pastebit išskyras, bet akis rami ir nieko daugiau nejaučiat, tai nereikėtų kreiptis pas gydytoją. Bet jeigu akis parausta ir kitą dieną jau būna skausminga, daugėja išskyrų, pasikeičia spalva – reikia kreiptis pas gydytoją“, – aiškina L. Dapkevičienė.
Ji prideda, kad reikėtų sunerimti, kai traiškanų randama dvi – tris dienas iš eilės. Anot gydytojos, per šį laiko tarpą jau atsiranda pūlingas uždegimas. „Tada galima spėti, kad papuolė kažkokia bakterija: stafilokokas, streptokokas, atsirado virusas arba sutriko liaukų veikla. Daugiau trijų parų nesiūlyčiau laukti, nes dažnai pacientai kreipiasi pavėluotai“, – moko.
Oftalmologė perspėja, kad traiškanos gali būti kelių susirgimų simptomu: atsirasti esant vokų krašto uždegimui, junginės, ragenos, virusiniam uždegimui. Tiesa, pastarasis turi būti jau įsibėgėjęs: traiškanos negali būti virusinio uždegimo simptomu ligos pradžioje, pasakoja gydytoja.
Internete apstu informacijos, kad dar vienas simptomas, atsirandantis paraleliai su akių traiškanojimu – aukšta kūno temperatūra. Tačiau gydytoja sako, kad tai retai būna akių ligų simptomu: „Pakilusi temperatūra gali būti prie visų ligų. Prie akių ligų būna retai. Tai rodo, kad yra kažkokia infekcija ir, jeigu būna aukšta temperatūra, dažniausiai kalta bus virusinė infekcija. Bet tada žmogus skųsis ir gerklės skausmu, sloga, sinusitu.“
Paklausta, ką daryti radus traiškanų kelias dienas iš eilės, gydytoja sako, kad būtina kreiptis į gydytoją, kuris nukreips tinkama linkme: „Pirmiausia žmogus turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys dirbtinų ašarų arba antibiotikų. Jeigu šeimos gydytojas nežinos ką daryti, tada atsiųs akių gydytojui.“
Tačiau, jos teigimu, tik pradėjus traiškanoti akims, veiksmų galima imtis ir pačiam. „Jeigu žmogus atsikėlęs pamatys tas traiškanas ir jam norėsis iš karto kažką daryti, tai tikrai nepakenks jeigu jis pradės lašinti dirbtines ašaras, vaisinėje parduodamas be recepto. Jeigu jas lašinant kelias dienas niekas nepagerėja, o gal net ir pablogėja, tada ta pati tvarka – reikia eiti pas akių gydytoją ir prašyti pagalbos“, – pataria L. Dapkevičienė.
Dar viena problema, su kuria susidūręs ne vienas – krentančios, byrančios blakstienos. Gydytija oftalmologė sako, kad gali būti ir akių ligos ženklas. Jos teigimu, dažniausiai į ją pacientai kreipiasi dėl blefarito – lėtinės uždegiminės akių voko ligos, kurios sukėlėjas nėra tiksliai žinomas.
Tačiau L. Dapkevičienė mini, kad viena pagrindinė, su jos specializacija nesusijusi, blakstienų kritimo priežastis – bendras kūno nusilpimas ir vitaminų trūkumas.
Sveikos gyvensenos treneris Tomas Lenart komentuoja, kad tiek plaukų, tiek viso kūno būklė priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, mitybos. Jo teigimu, tiek blakstienų, tiek viso kūno plaukų slinkimas dažniausiai būna mineralų cinko, magnio ir seleno bei vitaminų trūkumo padarinys.
„Šių medžiagų trūkumas nereiškia, kad žmogus turėtų iškart bėgti į vaistinę ir pirkti papildus. Tai, kad trūksta šitų mineralų, dažniausiai būna nevisavertės mitybos rodiklis. Vietoje papildų galima pagalvoti, kaip suvalgyti kuo daugiau natūralaus maisto.
B grupės, E, C vitaminų ir mineralų natūraliai galima gauti valgant daug daržovių. Reikėtų papildyti maisto racioną įvairiomis salotomis ar troškintomis daržovėmis. Dar vienas būdas papildyti mitybą – baltymai. Patariu valgyti daugiau žuvies, mėsos, kiaušinių. Šie dalykai irgi labai reikalingi žmogui“, – patarimais dalijasi T. Lenart.
Tiesa, tai nėra vienintelė plaukų netekimo priežastis: „Dar viena silpnesnių plaukų netekimo priežastimi gali būti yra omega-3 riebalų rūgščių trūkumas. Trūkstant šios medžiagos oda pasidaro sausa, pleiskanoja, tai gali paveikti ir plaukus. Didžiajai visuomenės daliai jų trūksta: vieniems daugiau, kitiems mažiau. Šaltinis yra riebios žuvys: silkė, ančiuviai, stintos, menkės, lydekos. Yra ir kitas variantas – žuvų taukai.“
Blakstienų ir viso kūno plaukų slinkimą gali sukelti ir stresas bei fizinis išsekimas, nuolatinis neišsimiegojimas, teigia sveikos gyvensenos žinovas. Jis pasakoja, kad plaukai slinkti pradeda ne iškart patyrus stresą, o po kelių mėnesių. Dėl šios priežasties, anot T. Lenart, daugelis žmonių streso su plaukų slinkimu nesusieja.
„Lygiai tas pats gali būti esant mažakraujystei, kas irgi didele dalimi susiję su nepilnaverte mityba“, – prideda.
T. Lenart įspėja ir besiruošiančius mesti svorį: tai taip pat gali susilpninti plaukus ir sudaryti sąlygas jų slinkimui. „Jeigu žmogus nutarė sulieknėti, stipriai apribojo savo mitybą, intensyviai pradėjo sportuoti – tai padidėjęs organizmo stresas, maistinių medžiagų sumažėjimas. Tai veikia plaukų kritimą, bet jie po kiek laiko atsistato, kai viskas susinormalizuoja“, – teigia jis.
Taip pat T. Lenart išskiria ir dar vieną priežastį: perdėtas kosmetikos naudojimas, priauginamų blakstienų klijavimas: „Tai pažeidžia pačias blakstienas ir jos gali pradėti kristi. Kuo plonesnės blakstienos, tuo moterys labiau stengiasi jas dažyti, tuo dar labiau joms kenkia.“
