Tinkamai sudėlioti prioritetai
Perfekcionizmas ir darboholizmas – didžiulės šių laikų problemos, labiausiai pasireiškiančios tarp jaunų žmonių. Jos sugriauna bazinių poreikių suvokimą ir priverčia jų svarbą išblėsti. 2022 m. pavasarį ES darbuotojų saugos ir sveikatos informacijos agentūros atliktas tyrimas atskleidė, jog daugiau nei 4 iš 10 europiečių teigia po pandemijos patiriantys didesnį streso lygį darbe.
I. Noreikienė pasakoja kasdien sulaukianti kreipimųsi dėl įvairių nervinių, miego sutrikimų, įtampos ir nerimo. To pradžia būtų galima laikyti koronaviruso pandemiją, kuomet išaugo didžiausias psichologinės ir emocinės pagalbos poreikis.
„Visavertis maistas, miegas ir fizinis aktyvumas tampa nebesvarbu. Atviri visi pasaulio keliai ir noras nugalėti į šoną nustumia mintį apie tai, kad kūnas gali nustoti dalyvauti čempionų lenktynėse. Tada prasideda rimtesnės problemos“, – teigia I. Norkienė.
Budinčios Kauno vaistinės vedėja sako, kad rūpestį savimi reikia ugdyti. Atėjus tam tikram išbandymui, brandai ar patirčiai, suprasti, kad tai, ką apie tave galvoja kiti ar kiek užduočių atlikai, nėra svarbiausia: „Gebėjimas atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, rasti laiko paroje kokybiškam poilsiui, bendravimui su artimaisiais ir išgirsti savo poreikius – tai yra tikroji meilė sau.“
Atraskite būdą atsikratyti streso
Susijaudinusio žmogaus širdies ritmas pagreitėja, kvėpavimas tampa dažnesnis, paviršinis, nes įkvepiama negiliai ir nedaug. Toks kvėpavimas, specialistės teigimu, gali daryti įtaką tolesnių neigiamų pojūčių formavimuisi. Pavyzdžiui, pakilusiam kraujospūdžiui, kosuliui ar spazmams.
„Visa tai yra nervų sistemos pažaidos pasekmė, kurią lemia psichosomatika. Taip organizmas praneša, kad turimi resursai, naudoti kovoje su stresu ir įtampa, baigėsi. Šiuos pojūčius reikėtų atpažinti ir jų neignoruoti galvojant, jog viskas savaime praeis. Juk jausdamas darbe įtampą keiti darbovietę arba požiūrį – trumpai tariant, bandai to jausmo atsikratyti“, – komentuoja vaistininkė.
Reguliariai stresą patiriantys žmonės paprastai žino kaip su juo kovoti, visuomet turi vaistų ar gertuvę vandens. Net vienas jo gurkšnis ir skaičiavimas iki dešimties gali suveikti – anot specialistės, tai yra pauzė, padedanti sukoncentruoti mintis.
„Būdų kovoti su įtampa yra įvairių. Kiekvienas žmogus turėtų jausti, kas jam padeda. Vieniems tai gali būti knygos skaitymas, laikas su augintiniu lauke, kitiems – joga ir meditacija. Galbūt vertėtų pakeisti aplinką, susidėlioti miego režimą ir jo laikytis“, – pataria I. Norkienė.
Žmogus yra pagalba pats sau
Svarbiausia – pastangos. Vaistininkė tikina, jog pirmiausia reikėtų pažinti save ir išsiaiškinti, kodėl jaučiamasi ar elgiamasi vienaip ar kitaip, atpažinti kūno siunčiamus signalus. Tuomet, investuojant tik laiką, galima imtis nieko kito nekainuojančių veiksmų. Jeigu jie pasirodo ne itin efektyvūs, rekomenduojama kreiptis į vaistininkus, kurie pakonsultuos ir pasiūlys tinkamų vitaminų ar augalinių preparatų.
Specialistė taip pat pataria planuoti dienotvarkę ant popieriaus lapo. Planavimas ranka padeda atskirti tai, kas iš tiesų yra svarbu ir kam galima ištarti „ne“.
Nuolatinė įtampa ir stresas bėgant laikui provokuoja skirtingų ligų formavimąsi, todėl jeigu maksimaliai dedamos pastangos ir vaistininko skirtos priemonės nepadeda, vertėtų susisiekti su mediku, kuris paskirs reikiamą gydymą.
„Dažnu atveju situacija, dėl kurios jaučiame įtampą, būna kur kas mažiau sudėtinga nei ją sukuria mūsų kūrybingas mąstymas. Garsiai išsakius tai, kas neramina, pagalvojus, kad visatos mastu kai kurios problemos skamba juokingai, visas nerimas „susitraukia“, – į psichologus pagalbos kreiptis ragina specialistė.
