aA
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra pripažinusi vienu didžiausių žmonijos išradimų, padedančių išvengti pražūtingų ligų. Visgi, pasak gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, dideli prieštaringos informacijos kiekiai lemia situaciją, kai suabejoję skiepų būtinybe žmonės pasiduoda pasėtai baimei ir pasirenka ignoruoti racionalumą.
Eugenijus Laurinaitis
Eugenijus Laurinaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

PSO duomenimis, iki skiepijimo programų pradžios Lietuvoje užkrečiamųjų ligų (difterija, stabligė, kiaulytė, raudonukė, kokliušas) buvo registruojama tūkstančiais, tuo tarpu pastaraisiais metais diagnozuojami tik pavieniai atvejai, pvz. jei 2000-aisiais Lietuvoje buvo registruota 4,4 tūkst. kiaulytės ir 1,3 tūkst. raudonukės atvejų, tai 2017-aisiais užfiksuoti tik 45 kiaulytės ir nė vieno raudonukės atvejo. Šie susirgimai gali turėti sunkių ilgalaikių ir negrįžtamų padarinių sveikatai, o nuo jų apsaugo tik skiepai, rašoma pranešime spaudai.

Tyrimai taip pat rodo, kad žmonių Lietuvoje, kurie yra visiškai nusistatę prieš skiepus nėra daug, vos 4-6 proc. Tačiau pasak specialistų, jeigu apie 5 proc. žmonių šalyje atsisako skiepytis nuo vakcinomis valdomų ligų, lieka pakankamai didelė epidemijos rizika.

Internetas – šių laikų Babilonas

Pasak psichoterapeuto, socialiniai tinklai ir internetas tapo vienu iš aktyviausių kanalų skleisti informaciją, kurios pagrįstumo niekas netikrina. Laisvė internete reikšti savo mintis ir požiūrį ilgainiui suformavo nuomonės lyderius, kuriais pasitiki minios žmonių.

„Bet kuriame viešai prieinamame internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose, kur renkasi skiepų skeptikai, galima rasti tokių absurdiškų argumentų, kad skiepuose yra gyvsidabrio, sukeliančio autizmą, ar teiginių, jog pasiskiepijus ir susergama tomis ligomis nuo kurių skiepijaisi. Kas negirdėjo, kad neva „skiepai sužaloja imunitetą“, „paskatina susirgti gripu ar kita liga“, „nuo skiepų išsivysto mažakraujystė“, „galima pasigauti ligų nuo paskiepytų žmonių“, – vardija psichoterapeutas.

Pasak E. Laurinaičio, publikuojant tokius mitus paprastai nesilaikoma principo išklausyti kitą pusę ar bent paieškoti ir supažindinti savo auditoriją su moksliniais tyrimais, specialistų publikacijomis ar sėkmės istorijomis, kaip buvo išgelbėta ne šimtai, o tūkstančiai gyvybių, o tokios ligos kaip raupai liko nebent mokslininkų susidomėjimo objektu.

Taikosi į emocijas

„Dalį informacijos žmogus yra linkęs suvokti protu ir logika, tačiau didžioji dalis informacijos užkabina emocijas. Dažniausiai melagingos informacijos ar propagandos poveikis yra nukreiptas į tokias emocijas, su kuriomis žmogui apskritai yra sunku susitvarkyti, nes tai tokie baziniai dalykai kaip pavojus ir baimė“, – paaiškina psichoterapeutas.

Jo teigimu, pavojaus ir baimės mygtukų įjungiamą neracionalumą yra sunku suvaldyti.

„Jei informacija sužadina mūsų baimės pojūčius, įkrenta į „baimės kanalą“, išsigąstame nesąmoningai, nepasikliaudami jokia logika. Kai žmogus pajaučia pavojų, su juo ramiai kalbėtis tampa sunku. Įmanoma, bet užtrunka nemažai laiko“, – pasakoja E. Laurinaitis.

Už baimės slepiasi stereotipinis mąstymas, o konkrečiu skiepų atveju – skausmo ar vaistų baimė, žinių stoka, aklas pasikliovimas gandais ir pasirinkimas geriau nieko nedaryti, nes tikimasi, kad taip bus saugiau.

Skatina išlikti budriems ir kritiškiems

Prieš skiepus nukreiptas judėjimas atsirado kartu su skiepais maždaug prieš 300 metų – jau buvo piešiamos negailestingos karikatūros. Tačiau ir periodiškas prausimasis kažkada buvo kritikuojamas, laikomas pavojingu sveikatai.

„Žmones galima suskirstyti į tris grupes: skiepų šalininkai, kurie suvokia jų naudą, abejojantys arba neapsisprendę ir skiepų skeptikai. Daugiausiai gydytojai bendrauja su antrąja grupe, atsakydami į visus rūpimus klausimus, kalbėdami, aiškindami. Tuo tarpu su tais, kurie girdėti nenori, kalbėti ir susikalbėti praktiškai neįmanoma. Net ir bandant kiekvieną klausimą ar mitą išsiaiškinti, nuomonę pakeisti sunku. Veikiau atvirkščiai, nes net ir su priešdėliu „ne“ įvardinta informacija žmogaus galvoje įkrinta ir užsifiksuoja“, – teigia gydytojas.

Psichoterapeutas E. Laurinaitis pastebi, kad dėl praktikos nesiskiepyti ar neskiepyti atžalų medikai Lietuvoje ne tik registruoja didėjantį sergamumą įvairiomis infekcinėmis ligomis, bet ir grįžta seniai užmirštos mirtinos ligos, nuo kurių galėtume apsisaugoti.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Siekiama didesnio medicinos psichologo ir psichoterapijos paslaugų prieinamumo gyventojams (1)

Siekiant padidinti nemedikamentinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, licencijuojamų...

Psichologas patarė, kaip padėti mąstančiam apie savižudybę (1)

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, noriu aptarti įvairius klaidingus...

Psichiatras priminė apie besitęsiančią epidemiją: ji pareikalavo daugiau gyvybių, nei COVID-19 (16)

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, specialistai vieningai sutaria, kad savižudybių...

Psichiatras pasakė, kokie žmonės dažniausiai tampa rūkoriais: priežastys gali slypėti vaikystėje (12)

Nesaugumas, emocinis šaltumas ir kiti vaikystėje patirti išgyvenimai gali būti viena iš...

Atrinkti 10 geriausių LOGIN pranešimų: temos, nepaliekančios abejingų (11)

Neseniai vykusioje šiųmetėje LOGIN konferencijoje ne vienas pranešėjas palietė giliau save ir...

Top naujienos

„Zapad“ atskleidė – ne tik Rusija ir Baltarusija kariautų prieš NATO (69)

Pratybose „Zapad21“, kuriuose buvo treniruojama ir puolamoji operacija prieš NATO be Rusijos ir...

Astrauskaitės mitingas baigėsi anksčiau, nei planuota: žmonių susirinko mažai, policija sulaikė du asmenis atnaujinta 17:01 val. (580)

Maždaug 50 žmonių šeštadienį lyjant lietui susirinko į pedagogės Astros Astrauskaitės...

Pirmoji iš ES šalių įvedė visuotinį privalomą „Covid“ pasą: darbuotojams ir darbdaviams grės didžiulės baudos (1)

Italija reikalaus visų darbuotojų turėti galiojantį „Covid“ pasą: vyriausybė, vadovaujama...

Situacija reitinguose primena žinomą patarlę: konservatoriams šis ruduo gali viską pakeisti (142)

Praėjus beveik metams nuo rinkimų, kai buvo suskaičiuoti biuleteniai, partijos rikiuojasi taip:...

Liberalų sąjūdžio pirmininke perrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen: turime dar pasitempti atnaujinta 17:09 val. (76)

Liberalų sąjūdžiui ir toliau vadovaus Viktorija Čmilytė-Nielsen – šeštadienį Trakuose...

Tylusis Talibano derybininkas, lemsiantis viso Afganistano ateitį – kas jis? (54)

Jis – vienas iš Talibano įkūrėjų, per dvidešimt metų trukusį karą su Jungtinėmis...

Armonaitė: kelių piktų žmonių kalbos nėra tautos balsas (727)

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad krizė nėra priežastis stabdyti...

Vainienė: ES valstybėse tokios praktikos taikyti galimybių pasus prekyboje nėra (427)

Kol pamatinį žmogaus poreikį – alkį – patenkinančios maisto prekių parduotuvės Europos...

Rusija teigia užfiksavusi užsienio kišimosi į parlamento rinkimus atvejų (73)

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) šeštadienį pareiškė užfiksavusi užsienio kišimosi...

Puikiai išsilaikęs archeologų radinys 9000 metų amžiaus kape Kinijoje perrašys alaus istoriją (2)

Archeologai aptiko, kaip spėjama, vienų seniausių su alumi susijusių artefaktų. Skelbiama, kad...