Pastaruoju metu Ribinių būsenų skyriuje gydomi žmonės jaučiasi sutrikę ir nusivylę: iš gydytojų sužinojo, kad šis psichoterapinis skyrius svyruoja ant išlikimo ribos. Jau nuo lapkričio 1 dienos čia nebehospitalizuojami pacientai – tie, kurie gulėjo šiame skyriuje, perkelti į kitus, kuriose taikomos kitokios gydymo metodikos. Be to, pasigirdo kalbų, kad svarstoma su laiku uždaryti ir dienos stacionarą, kuriame vyksta psichoterapijos užsiėmimai.
Tačiau Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius teigė, kad situacija yra kiek kitokia.
Viena iš terapinius užsiėmimus lankiusių pacienčių Gabrielė (pacientų pavardės redakcijai žinomos, – aut. past.) portalui „Delfi“ pasakojo: „Prieš dvi savaites iš gydytojų terapijos metu išgirdome, kad nuo lapkričio 1 dienos iš skyriaus atimamos lovos. Tai gydytojai sužinojo iš administracijos. Taigi žmonės, kurie lankosi grupinėse terapijose, nebegalės gulėti būtent tame skyriuje. Jie bus nukreipiami į kitus skyrius. Be to, gydytojai išsigando, kad gali ir uždaryti dienos stacionarą“.
Gabrielės nuomone, toks sprendimas yra skubotas ir neteisingas. Ji norėtų, kad ligoninės administracijos atstovai užsuktų bent kartą į skyriuje vykdomus terapinius užsiėmimus ir pamatytų, kokie jie ypatingi.
„Tokioms terapijoms grupinėms nėra ekvivalentų. Yra grupinių terapijų, bet dažniausiai jos pagrįstos pokalbiais ir visi ten susirenka su panašiomis diagnozėmis. Šiame skyriuje vykdomi ribiniai terapiniai užsiėmimai yra ypatingi, terapija – labai specifinė. Skyriaus vedėjas daktaras Aleksandras Alekseičikas Kirinovas pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti šį terapiją.
Skyriuje gydomi žmonės visiškai skirtingi. Pvz., aš į terapijos užsiėmimus atėjau su depresijos diagnoze, su noru mesti darbą ir, apskritai, karjerą, taip pat nutraukti santykius su mylimais žmonėmis, didžiuliu beprasmiškumo jausmu.
Po terapijos, kurią neseniai baigiau, išeinu su pojūčiu, kad vėl norisi prie savo darbo stalo, pas savo kolegas, atlikti užduotis darbe, vėl norisi gyventi, mėgautis santykiais ir siekti savo tikslų.
6 savaičių intensyvi psichoterapija grupėje su kitais pacientais, psichologais bei gydytojais A. Alekseičiku Kirinovu ir Kaziu Remeikiu man padėjo per gana trumpą laiką įveiklinti save, pažinti savo tamsiausias dalis, išmokė su jomis geriau tvarkytis. Šiame skyriuje vaistai – tai veikla, pokalbiai, prisipažinimai, bendruomenės palaikymas“, – tikino Gabrielė.
Panašiai liudijo ir kiti skyriaus pacientai. Štai Andrius pasakojo, kad terapijos užsiėmimai jam padėjo atitrūkti nuo psichologiškai traumuojančios namų aplinkos, tuo pačiu gaunant psichoterapinę pagalbą.
„Skyriaus daktarai K. Remeikis ir A. Alekseičikas Kirinovas padėjo psichologiškai sustiprėti. Užteko savaitės buvimo stacionare ir tai atstojo didesnę pagalbą, palyginti su ilgu ankstesniu buvimu nepsichoterapiniuose skyriuose“, – atviravo Andrius.
Kitai skyriaus pacientei buvo diagnozuota depresija ir nerimas.
„Prasidėjo ilgas gydymasis, gulėjau ligoninėse, lankiau psichologinius centrus – tiek stacionarinius tiek ir dieninius, bet nebuvo jokio poveikio. Tik pradėjus lankyti Ribinių būsenų skyrių ledai pajudėjo, išnyko nerimas, depresija, atsirado noras veikti, atsirado noras gyventi. Tokio gydymo nėra nė vienoje ligoninėje ir psichikos centre. Tai – unikalus gydymo būdas.
Esu dėkinga Ribinių būsenų psichikos sveikatos centro gydytojams ir visai komandai. Jie sugrąžino norą gyventi, kai atrodė, kad jau joks gydymas nebepadės“, – teigė pacientė Vida.
Dar vienas šio skyriaus pacientas Dalius buvo nemaloniai nustebęs, sužinojęs, kad iš Ribinių būsenų skyriaus atimamos skyriaus lovos.
„Tai buvo vienintelė galimybė pacientams ne iš Vilniaus miesto gydytis šiame skyriuje. Taip pat ir vilniečiams, patiriantiems sunkius, o kartais ir atvirai konfliktinius santykius su namiškiais, bent gydymo metu tai buvo galimybė atitrūkti nuo juos slegiančios aplinkos ir susitelkti gydymui, neblaškomiems konfliktų.
Iš savo asmeninės patirties, galiu paliudyti, kad gydymas šiame skyriuje padarė neišdildomą įspūdį. Gydymas yra tikrai intensyvus ir įtraukiantis. Gydytojai A. Alekseičikas Kirinovas ir K. Remeikis bei kiti asistuojantys psichologai veda grupinius užsiėmimus labai profesionaliai, labai kompleksiškai, įtraukdami pacientų mąstymą, jausmus, kūno potyrius, socialinius įgūdžius, skatina atsakomybės jausmą už save, vienas kitą grupėje ir pan.
Tai, kaip gydytojas A. Alekseičikas Kirinovas asmeniškai su manimi bendravo ir mane konsultavo, liks mano atmintyje visam gyvenimui. Tai – vienas iš labai labai retų atvejų, kai susidūriau su tikru profesionalu, sukaupusiu didžiulę patirtį, turinčiu didelę biblioteką ir noriai ja besidalinančiu. Jo paskolintos knygos padėjo daug ką suprasti apie mano asmenines problemas.
Turiu ankstesnės patirties dalyvavimo kitose grupinėse terapijose, kurios labiau priminė „guodimo ir pasiguodimo grupes“ – jose kartais tvyrojo vos ne vaikų darželio suaugusiems atmosfera, kur apie jokį gijimo progresą negalėjo būti ir vilčių (toks: pasiguodėm ir išsivaikščiojom kas sau ir jokios naudos). Nedaug kas ten skatino vidinį pacientų augimą, gyvenime patirtų žaizdų gijimą, žmogiškos empatijos, pasitikėjimo ir atsakomybės jausmo augimą.
Man patiko ir skyriaus gydytojų santykis su vaistais. Vaistai skiriami tik būtiniausiu atveju ir tik tiems pacientams, kam būtina. Kitose panašiose gydymo įstaigose dažnai mačiau „šėrimo vaistais“ metodiką, tarsi piliulės galėtų išspręsti visas problemas.
Labai tikiuosi, kad šis skyriaus uždarymas yra tik laikinas nesusipratimas, o pacientai ateityje vėl turės galimybę gydytis ir stacionariai šiame skyriuje“, – vylėsi vyras.
Panašiai tvirtino ir Simas, kuriam diagnozuota schizofrenija. Pagrindiniai jos simptomai – apatija ir kliedesiai.
„Jau daugiau kaip 10 metų gydausi psichikos problemas – ir vaistais, ir terapija. Vaistai palaiko formą, sustabdo ekstremalias būsenas, tokias kaip kliedesius, bet užtikrintas progresas mano gijime vyksta per darbą su savimi su kitų pagalba, t. y. per psichoterapiją.
Iš ilgametės patirties kol kas mano atveju ir su mano diagnoze net 1 mg didesnė vaistų dozė turi daugiau minusų nei pliusų – jie nenuima kliedesinių minčių specifiškai. Jie atima mintis ir kitas emocijas apskritai.
Nebalansuojant su psichoterapija, jų veikimo principas yra „nejausti psichikos sunkumų, atimti psichiką apskritai.“ Todėl esu labai sunerimęs dėl planuojamo Ribinių būsenų skyriaus uždarymo – be jau minėtų praktinių argumentų, kad stacionaras naudingas, gyvenantiems toli, pati terapija yra ne tik palaikymas, bet ir realus, nors kartais ir lėtas paciento noro reikalaujantis, progresas link pilnavertės psichikos sveikatos.
Iš psichologinės pusės dirbant su išgyventu emociniu badu, intymumo baime ir įvairiomis traumomis, apatija ir kliedesiai, nors sunkiai ir svyruojančiai, bet traukiasi. Žmogus nėra atskirų, nesąveikaujančių funkcijų kratinys, bet gamtos dalis, o gamtoje viskas susiję. Netgi vaistai nuo padidėjusio širdies ritmo gali padėti trumpam atsipalaiduoti, bet tik laikinai. Kad galutinai išsivaduotum iš savo kančių, reikia sugebėti jausti kontaktą su kitais ir savimi, ko kasdienės grupės čia ir moko“, – svarstė Simas.
Visgi M. Marcinkevičius apie skyriaus naudą ir tolimesnį likimą pateikė kiek kitokią versiją nei pacientai.
„Iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus nei „atimti“ lovų, nei uždaryti šio skyriaus dienos stacionaro planų ateityje nėra.
Šių metų spalio 26 d. buvo gautas Personalo ir duomenų valdymo skyriaus vedėjos tarnybinis pranešimas, kad šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais Ribinių būsenų skyriaus stacionare, kuriame yra 15 lovų, per mėnesį vidutiniškai yra gydyta tik po 4–5 pacientus, t. y. vienu metu skyriuje vidutiniškai buvo tik po 2–3 pacientus. Pvz., spalio 24 d. skyriuje nebuvo nė vieno stacionarinio paciento, kai kiti ligoninės skyriai yra užpildyti 80–100 proc.
Suprantama, kad tokia situacija nėra normali ir kyla klausimai ne tik dėl racionalaus žmogiškųjų bei ekonominių resursų naudojimo (priminsime, kad stacionaro skyriuose turi būti užtikrinta pagalba visą parą, yra budintis slaugytojų postas ir pan.), tačiau svarbiausias klausimas yra paslaugų kokybė šiame skyriuje ir kodėl pacientai nesirenka šio skyriaus.
Todėl šis klausimas buvo iškeltas ir apsvarstytas įstaigos Gydymo taryboje šių metų spalio 27 d. Gydymo tarybos metu buvo išdiskutuoti įvairūs skyriaus darbo aspektai, tačiau dauguma gydytojų išsakė daug pastabų dėl gydymo kokybės Ribinių būsenų skyriaus stacionare ir aiškiai nurodė, kad Priėmimo skyriuje daugelis pacientų atsisako būti stacionarizuojami į šį skyrių, o ir patys gydytojai nesijaučia saugiai nukreipdami į jį pacientus.
Todėl Gydymo taryba priėmė nutarimą laikinai stabdyti pacientų guldymą į Ribinių būsenų dienos stacionaro skyrių, paliekant šio skyriaus Dienos stacionaro paslaugas. Paciento saugumas ir teikiamų paslaugų kokybė mums yra svarbiausia, todėl, atsižvelgiant į Gydymo tarybos sprendimą, nuo lapkričio 1 d. guldymas į Ribinių būsenų skyriaus stacionarą laikinai sustabdyta, paliekant Dienos stacionaro paslaugas“, – aiškino ligoninės vadovas.
Anot jo, šiuo metu įstaigos administracija kartu su Gydymo taryba ir kolektyvu, ieško sprendimų, kaip pagerinti Ribinių būsenų skyriaus stacionarinės dalies darbo kokybę ir patrauklumą pacientams.
„Tikimės greitu laiku šiuos sprendimus rasti ir vėl atnaujinti Ribinių būsenų stacionaro veiklą, bet jau geresnės kokybės ir patrauklesnę pacientams.
Tuo pačiu užtikriname, kad visi besikreipiantys pacientai gauna pagalbą kituose analogiškuose ligoninės skyriuose, eilių stacionariniam gydymui mūsų ligoninėje nėra“, – nuramino gydytojas.
Vilniaus miesto savivaldybės, kuri yra ligoninės steigėja, Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas, paprašytas pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, portalui „Delfi“ atsakė: „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius mus patikino, kad visos reikalingos planinės stacionarios paslaugos yra teikiamos, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir diagnozę. Pacientai, kurių sveikatos būklė nereikalauja stacionarinio gydymo, gydomi Dienos stacionare, taip pat ir Ribinių būsenų skyriaus dienos stacionare.
Centro direktorius informavo savivaldybę, kad visi besikreipiantys pacientai analogišką pagalbą gali gauti ir kituose skyriuose, eilių stacionariniam gydymui nėra. Savivaldybės žiniomis, Ribinių būsenų skyriaus pacientams reikalingų paslaugų teikimas yra užtikrinamas, o lovų mažinti nenumatoma.“
Primename, kad Ribinių būsenų skyrius buvo uždarytas ir per karantiną, kai Vilniaus savivaldybė vieną ligoninės korpusą nusprendė panaudoti sugrįžusiųjų žmonių izoliacijai. Apie tai portalas „Delfi“ rašė čia.
Tada skyriaus vadovas, Lietuvoje psichoterapijos pradininku laikomas psichiatras-psichoterapeutas A. Alekseičikas Kirinovas portalui pasakojo, kad į Ribinių būsenų skyrių pakliūvančių pacientų gydymas vaistais sudaro mažąją dalį, o pagrindinis taikomas metodas – psichoterapija.
„Psichiatrijoje paprastai kiekvienas žmogus maždaug 50 ir 50 proc. santykiu gauna ir medikamentinį gydymą, ir psichologinę pagalbą. Mūsų skyriuje vaistinė pagalba būdavo 20–30 proc., o psichologinė pagalba – 70 proc. Pas mus įvairūs ligoniai – pradedant sergančius neuroze ir baigiant sutrikimu, kai žmogui atrodo, kad jį stebi, nori jį per prievartą gydyti. Buvo ir priklausomų pacientų, ir su įkyrių būsenų būklėmis, kuriems vaistais sunku padėti (...). Dirbome su pačiais įvairiausiais sutrikimais, bet dažniausiai čia gulėdavo pacientai, kurie jau turi patyrimą, jog vaistai jiems nelabai padeda, jiems reikalingas psichologinis poveikis ir palaikymas“, – apie skyriaus darbą pasakoja A. Alekseičikas Kirinovas.
