19-32 m. tyrime dalyvavę užkietėję socialinių tinklų lankytojai 2,7 karto dažniau serga depresija nei rečiau tai darantys asmenys.
1787 tyrime dalyvavę JAV gyventojai vidutiniškai kasdien socialiniuose tinkluose praleidžia 61 minutę, o savo paskyrose apsilanko 30 kartų per savaitę, rašo „The Independent“.
„Gali būti, kad asmenys, kuriems jau buvo pasireiškę depresijos simptomai, socialiniais tinklais naudojosi daugiau, nes jiems trūksta energijos ar stimulo palaikyti tiesioginius socialinius ryšius“, - sakė tyrimui vadovavęs Pitt žiniasklaidos, technologijų ir sveikatos centro direktorius Brianas Primackas.
Vis dėlto jis pripažino, kad yra priežasčių, dėl kurių socialiniai tinklai gali kelti niūrias mintis. Viena iš tokių priežasčių – tai fenomenas, kartais vadinamas feisbuko depresija.
„Žmonės, kurie stipriai įsitraukia į socialinius tinklus, gali jaustis neatitinkantys idealizuotų kitų žmonių gyvenimų atvaizdų, kuriuos jie linkę pateikti savo profiliuose. Kaip ir su daugeliu dalykų socialiniuose moksluose, gali būti, kad abi šios kryptys yra tikslios, – aiškina B. Primackas. – Tai būtų susiję, nes tai reikštų, kad egzistuoja potencialus užburtas ratas: į depresiją panirę žmonės gali ieškoti socialinėje žiniasklaidoje paramos, tačiau jų perdėtas įsitraukimas gali tik dar labiau pagilinti jų depresiją“.
Tyrimas, kurį atliko Pitsburgo universiteto Medicinos mokykla, apėmė vienuolika šiuo metu populiariausių socialinės žiniasklaidos platformų: „Facebook“, „YouTube“, „Twitter“, „Google Plus“, „Instagram“, „Snapchat“, „Reddit“, „Tumblr“, „Pinterest“, „Vine“ ir „LinkedIn“.
Šiuo metu daugiau nei milijardas asmenų kasdien aktyviai naudojasi „Facebook“, o „Twitter“ kiekvieną mėnesį pritraukia 320 milijonų aktyvių vartotojų.
Šie duomenys kelia didelį nerimą, kadangi Pasaulio sveikatos organizacija 2015 metų spalį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad depresija dabar yra pagrindinė nedarbingumo visame pasaulyje priežastis.
Vis dėlto B. Primackas sakė galintis įsivaizduoti scenarijus, kaip socialinė žiniasklaida galėtų pati tapti įrankiu kovoje su šia problema. „Mes tikimės, kad šis tyrimas gali parūpinti vieną detalę dėlionėje, kaip mes galime geriausiai panaudoti galingus ginklus, tokius kaip socialiniai tinklai mūsų naudai, o ne žalai – samprotavo jis. – Mes tikrai nepatariame žmonėms nustoti naudotis socialine žiniasklaida. Socialinė žiniasklaida akivaizdžiai yra itin svarbi šiuolaikinės visuomenės dalis ir turi daug svarbių funkcijų“.
„Tikimės, kad žinojimas, jog galimos emocinės rizikos, susijusios su jų naudojimu, gali padėti asmenims geriau pasirinkti socialinės žiniasklaidos naudojimo mastą ir būdą. Svarbu pripažinti, kad tai, ką nustatėme, yra bendros tendencijos visiems gyventojams, todėl šie duomenys nerodo, kad kiekvienas į socialinę žiniasklaidą daugiau įsitraukiantis žmogus yra prislėgtas. Iš tikrųjų, gali būti tam tikros grupės žmonių, kurie socialinės žiniasklaidos šaltiniuose ir santykiuose gali rasti paguodą ir depresijos sumažinimą“, – reziumavo B. Primackas.
