Ar kada pagalvojote, kad savižudybė yra viena iš dešimties dažniausių mirties priežasčių kiekvienoje šalyje ir viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių amžiaus grupėje nuo 15 iki 35 metų?
© Shutterstock nuotr.

Savižudybės rizika paprastai didesnė jauname (15–30 metų) ir vyresniame (viš 65 m.) amžiuje. O tai, kad nusižudo tik psichikos ligomis sergantys žmonės – yra mitas. Iš tikro didžioji dalis nusižudžiusiųjų žmonių nesirgo jokia psichikos liga, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Audronės Juodaitės Račkauskienės, šie faktai stebina ir daugelį medikų, kuriems tenka didelė atsakomybė siekiant mažinti savižudybių skaičių. Tyrimai rodo, kad beveik pusė nusižudžiusių žmonių iki mirties likus mėnesiui, o kartais ir mažiau, apsilanko pas gydytoją. Paprastai didesnė jų dalis ateina pas šeimos gydytoją, o ne pas psichiatrą. Švedijos pavyzdys įrodo, kad būtent šeimos gydytojai gali prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažėjimo. Šioje Skandinavijos šalyje šeimos gydytojams buvo organizuoti specialūs savižudybių prevencijos mokymai.

Praėjusių metų pabaigoje Centro poliklinika pasirašė Savižudybių prevencijos memorandumą, kurį inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės narys Mykolas Majauskas, ir įsipareigojo padėti siekti, kad Vilnius būtų miestas, kuriame efektyviai veiktų savižudybių prevencijos mechanizmas. Statistika patvirtina, kad savižudybės Lietuvoje yra didelė problema: per metus mūsų šalyje nusižudo apie 1000 žmonių.

„Šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojai, Skambučių centro ir registratūros darbuotojai yra pirmieji, kurie susiduria su pacientais, galvojančiais apie savižudybę, todėl jiems labai svarbu sugebėti tokius žmones atpažinti, mokėti su jais bendrauti ir žinoti, kur ir kaip nukreipti, kad būtų laiku suteikta pagalba. Norėdami savo darbuotojams suteikti reikiamų žinių, organizavome mokymus apie pirmųjų savižudybės rizikos ženklų atpažinimą ir pirmąją psichologinę pagalbą“, – sako A. Juodaitė Račkauskienė ir priduria, kad įgytos žinios padės vykdyti įsipareigojimus, numatytus Savižudybių prevencijos memorandume.

Centro poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Berškienė pripažįsta, kad medikams trūksta profesinės patirties bendrauti su pacientais, galvojančiais apie savižudybę, todėl psichologų vesti mokymai ir diskusijos šia tema buvo itin vertingi. „Šeimos gydytojų diskusijos su kolegomis psichologais buvo itin svarbios, nes nuo šių metų į psichologus žmonės gali kreiptis tiesiogiai, konsultaciją gali pasiūlyti šeimos gydytojas, kuris pacientus mato dažniau nei psichiatras. Pastarojo siuntimas anksčiau buvo būtinas, norint apsilankyti pas psichologą. Reikia pripažinti, kad savižudybių tema ne tik visuomenei, bet ir medikams yra „nepatogi“, – pastebi šeimos gydytoja D. Berškienė.

Ji pripažįsta, kad ne kasdien šeimos gydytojai susiduria su pacientais, galinčiais prieš save pakelti ranką, ar išgyvenančiais skausmą dėl artimojo savižudybės. „Pagal statistiką žudytis yra linkę jaunesni žmonės, o jie pas šeimos gydytojus paprastai ateina daug rečiau nei vyresnio amžiaus pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis. Jauni žmonės dažniausiai apsilanko, kai nori profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Tačiau turime pripažinti, kad tie, kuriems būdinga depresinė nuotaika, retai galvoja, jog reikėtų nueiti pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti.

Dėl šios priežasties tokių pacientų dažnai nesutinkame. Ne kasdien sutinkami ir pacientai, kurių artimieji pakėlė prieš save ranką. Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis ir pas gydytoją atvyksta dėl jų priežiūros, tai ryšys tarp mediko ir paciento būna artimesnis ir gydytojas dažniau paklausia, kaip sekasi kitiems šeimos nariams, – tai jau paprasčiausi bendražmogiški santykiai, užsimezgę tarp šeimos ir mediko. Tuomet lengviau sužinoti apie nelaimę ir bandyti padėti. Iš paciento, kuris ateina vos kartą per metus, o kartais ir rečiau, kai jį tiesiog užklumpa kokia nors ūmi liga, sužinoti asmeninių dalykų, nesusijusių su liga, paprastai nebūna galimybės.

Dėl šios priežasties per mokymus daug dėmesio skyrėme ir aiškinomės, kaip pastebėti paciento, kurį matome itin retai, psichologines bėdas. Svarbu ir tai, kad vieningai pripažinome, jog jei paciento paklausime, ar jis neketina nusižudyti, o gal ir būdą jau pasirinko, tai tikrai nepastūmėsime jo į savižudybę. Jei tokių minčių neturėjo, tai jų ir nekils, o jei apie tai galvoja, tai gal kaip tik paskatinsime išsipasakoti ir sustabdysime“,– sako Centro poliklinikos šeimos gydytoja D. Berškienė.

Konsultuotis pas psichologus, dirbančius Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje, pacientas gali atvykti savarankiškai, tereikia susisiekti su registratūros darbuotoju arba užsiregistruoti internetu. Psichologai konsultuoja ne tik suaugusius, bet ir vaikus iki 18 metų ir jų tėvus (globėjus) dėl patiriamų emocinių, elgesio sunkumų šeimoje, mokykloje, baimių ir t. t. Į psichologus gali kreiptis ir žmonės, kurie yra patyrę artimojo savižudybę, arba patys galvoja apie savižudybę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sunku susikaupti ir pabaigti darbą: galbūt kenčiate nuo sutrikimo, kurį reikia gydyti (18)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažniausiai nustatomas vaikams. Tačiau apie 60 proc. jų dėl šio...

Slušnys papasakojo, kaip sveika mityba gali tapti žalinga (31)

Vis daugiau žmonių viešoje erdvėje dalijasi savo sveikos gyvensenos atspindžiais kasdienybėje...

Nepakakdavo ir penkių kartų per dieną: moteris pasakė, kaip jautėsi įklimpusi į sekso liūną (148)

Ekspertų nuomonės dėl priklausomybės nuo sekso išsiskiria, tačiau kai kuriems žmonėms tai...

Psichoterapeutė pateikia 5 patarimus, kaip susitvarkyti gyvenimą (18)

Žodis „atsinaujinimas“ mums dažniausiai asocijuojasi su atgimimu: kažkas sena numiršta, o...

Psichologė: nėra būdo pasiruošti onkologinės ligos diagnozei (1)

Onkologinę patirtį turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti psichologė Lina Šopienė...

Top naujienos

Orai: paskutinis gegužės savaitgalis bus pasakiškas (10)

Gegužė jau į pabaigą, o vasariška šiluma vis neatslūgsta. Artimiausiomis dienomis situacija...

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (39)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų vargina...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (272)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (199)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti – kukliai, o treti traukia į...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (42)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (138)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Žinomų žmonių automobiliai turi vardus ir atspindi jų gyvenimo įpročius (29)

Ketvirtadienio vakarą žinomus žmones buvo galima sutikti ir automobilių švaros centro „Ainava"...

Legendinio ansamblio „Lietuva“ repeticija: ant scenos to niekada nepamatysite

Stebint repetuojančius valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choristus ir...

Išskirtinė galimybė pasidairyti viename prabangiausių Vilniaus viešbučių: pamatykite, kur ilsisi elitas (35)

Sostinės centre duris svečiams atvėrė atsinaujinęs „ Radisson Blu Astorija “. Specialaus...

Žalgiriečių nusiteikimu nepatenkintas Jasikevičius: esi krepšininkas ir už tai gauni pinigus (15)

Kauno „Žalgiris“ Betsafe- LKL čempionato ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių...