aA
Ar kada pagalvojote, kad savižudybė yra viena iš dešimties dažniausių mirties priežasčių kiekvienoje šalyje ir viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių amžiaus grupėje nuo 15 iki 35 metų?
© Shutterstock nuotr.

Savižudybės rizika paprastai didesnė jauname (15–30 metų) ir vyresniame (viš 65 m.) amžiuje. O tai, kad nusižudo tik psichikos ligomis sergantys žmonės – yra mitas. Iš tikro didžioji dalis nusižudžiusiųjų žmonių nesirgo jokia psichikos liga, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Audronės Juodaitės Račkauskienės, šie faktai stebina ir daugelį medikų, kuriems tenka didelė atsakomybė siekiant mažinti savižudybių skaičių. Tyrimai rodo, kad beveik pusė nusižudžiusių žmonių iki mirties likus mėnesiui, o kartais ir mažiau, apsilanko pas gydytoją. Paprastai didesnė jų dalis ateina pas šeimos gydytoją, o ne pas psichiatrą. Švedijos pavyzdys įrodo, kad būtent šeimos gydytojai gali prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažėjimo. Šioje Skandinavijos šalyje šeimos gydytojams buvo organizuoti specialūs savižudybių prevencijos mokymai.

Praėjusių metų pabaigoje Centro poliklinika pasirašė Savižudybių prevencijos memorandumą, kurį inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės narys Mykolas Majauskas, ir įsipareigojo padėti siekti, kad Vilnius būtų miestas, kuriame efektyviai veiktų savižudybių prevencijos mechanizmas. Statistika patvirtina, kad savižudybės Lietuvoje yra didelė problema: per metus mūsų šalyje nusižudo apie 1000 žmonių.

„Šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojai, Skambučių centro ir registratūros darbuotojai yra pirmieji, kurie susiduria su pacientais, galvojančiais apie savižudybę, todėl jiems labai svarbu sugebėti tokius žmones atpažinti, mokėti su jais bendrauti ir žinoti, kur ir kaip nukreipti, kad būtų laiku suteikta pagalba. Norėdami savo darbuotojams suteikti reikiamų žinių, organizavome mokymus apie pirmųjų savižudybės rizikos ženklų atpažinimą ir pirmąją psichologinę pagalbą“, – sako A. Juodaitė Račkauskienė ir priduria, kad įgytos žinios padės vykdyti įsipareigojimus, numatytus Savižudybių prevencijos memorandume.

Centro poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Berškienė pripažįsta, kad medikams trūksta profesinės patirties bendrauti su pacientais, galvojančiais apie savižudybę, todėl psichologų vesti mokymai ir diskusijos šia tema buvo itin vertingi. „Šeimos gydytojų diskusijos su kolegomis psichologais buvo itin svarbios, nes nuo šių metų į psichologus žmonės gali kreiptis tiesiogiai, konsultaciją gali pasiūlyti šeimos gydytojas, kuris pacientus mato dažniau nei psichiatras. Pastarojo siuntimas anksčiau buvo būtinas, norint apsilankyti pas psichologą. Reikia pripažinti, kad savižudybių tema ne tik visuomenei, bet ir medikams yra „nepatogi“, – pastebi šeimos gydytoja D. Berškienė.

Ji pripažįsta, kad ne kasdien šeimos gydytojai susiduria su pacientais, galinčiais prieš save pakelti ranką, ar išgyvenančiais skausmą dėl artimojo savižudybės. „Pagal statistiką žudytis yra linkę jaunesni žmonės, o jie pas šeimos gydytojus paprastai ateina daug rečiau nei vyresnio amžiaus pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis. Jauni žmonės dažniausiai apsilanko, kai nori profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Tačiau turime pripažinti, kad tie, kuriems būdinga depresinė nuotaika, retai galvoja, jog reikėtų nueiti pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti.

Dėl šios priežasties tokių pacientų dažnai nesutinkame. Ne kasdien sutinkami ir pacientai, kurių artimieji pakėlė prieš save ranką. Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis ir pas gydytoją atvyksta dėl jų priežiūros, tai ryšys tarp mediko ir paciento būna artimesnis ir gydytojas dažniau paklausia, kaip sekasi kitiems šeimos nariams, – tai jau paprasčiausi bendražmogiški santykiai, užsimezgę tarp šeimos ir mediko. Tuomet lengviau sužinoti apie nelaimę ir bandyti padėti. Iš paciento, kuris ateina vos kartą per metus, o kartais ir rečiau, kai jį tiesiog užklumpa kokia nors ūmi liga, sužinoti asmeninių dalykų, nesusijusių su liga, paprastai nebūna galimybės.

Dėl šios priežasties per mokymus daug dėmesio skyrėme ir aiškinomės, kaip pastebėti paciento, kurį matome itin retai, psichologines bėdas. Svarbu ir tai, kad vieningai pripažinome, jog jei paciento paklausime, ar jis neketina nusižudyti, o gal ir būdą jau pasirinko, tai tikrai nepastūmėsime jo į savižudybę. Jei tokių minčių neturėjo, tai jų ir nekils, o jei apie tai galvoja, tai gal kaip tik paskatinsime išsipasakoti ir sustabdysime“,– sako Centro poliklinikos šeimos gydytoja D. Berškienė.

Konsultuotis pas psichologus, dirbančius Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje, pacientas gali atvykti savarankiškai, tereikia susisiekti su registratūros darbuotoju arba užsiregistruoti internetu. Psichologai konsultuoja ne tik suaugusius, bet ir vaikus iki 18 metų ir jų tėvus (globėjus) dėl patiriamų emocinių, elgesio sunkumų šeimoje, mokykloje, baimių ir t. t. Į psichologus gali kreiptis ir žmonės, kurie yra patyrę artimojo savižudybę, arba patys galvoja apie savižudybę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Toksiški santykiai: kaip atpažinti ir elgtis toliau? (121)

Santykiuose neišvengiame konfliktų, net jei mus jungiantis ryšys pagrįstas meile ar stipria...

Taip gali atsitikti bet kam: nepavykus suvaldyti psichozės, šeimą ištiko tragedija (161)

Molėtuose laimingai gyveno trijų asmenų šeima: mama, tėtis ir judviejų sūnus. Tėvai sėkmingai...

Psichologės papasakojo, kas lietuvius neramina labiausiai (52)

Žmonių, turinčių psichologinių problemų, skaičius auga, Lietuva vis dar pirmauja pagal...

Krizių įveikimo centras: žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į specialistus (2)

Krizių įveikimo centras pastebi, kad žmonės vis dažniau išdrįsta kreiptis pagalbos į...

Psichologė pataria, kaip atpažinti ir ką daryti ištikus psichologinei krizei (16)

Jūs blogai jaučiatės. Prastai miegate . Jūsų viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo...

Top naujienos

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (29)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Po antstolių prabilo matininkai: norėtų didinti įkainius (2)

Po antstolių, mėginusių įrodyti, kad jų atlygis niekuo neišsiskiriantis, eilėje – žemės...

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo (277)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (163)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Sugadintas debiutas: kuriozinį sprendimą priėmęs teisėjas išvarė iš aikštės Ronaldo „Bayern“, „Real“, „Man United“ pergalės (44)

UEFA Čempionų lygos trečiadienio rungtynėse tarp „Valencia“ ir Turino „Juventus“...

Po šilumos rekordo Lietuvoje – staigūs pokyčiai: šalį skalaus lietus, siautės vėjas (6)

Trečiadienį Lietuvoje daugelyje rajonų pasiekti šilumos rekordai, kai termometro stulpelis dieną...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės (41)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Pabaisos nekaltais veidais: žinomas JAV gydytojas su mergina įtariamas slapta apsvaiginęs ir išniekinęs tūkstančius moterų (49)

Chirurgui iš Kalifornijos ir jo merginai įtariami dviem seksualiniais nusikaltimais . Tyrėjai...

Dizaineris Robertas Kalinkinas sulaukė šeimos pagausėjimo: mano žmona yra turbo moteris (11)

Žinomas dizaineris Robertas Kalinkinas vėlų trečiadienio vakarą pasidalijo džiugia žinia. Jo...

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (286)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...