„Jei ankstyvoje jaunystėje galime mažiau miegoti ir būti produktyvūs, tai ilgainiui produktyvumas ima mažėti. Kalbant apie vaikus, neišsimiegojęs vaikas sunkiai koncentruos dėmesį pamokose“, – sakė L. Bagdonavičienė.
Pasak psichologės, kiekvienam žmogui reikėtų pačiam atkreipti dėmesį, po kokios trukmės nakties miego jis jaučiasi geriausiai, mat kai kuriems gali neužtekti rekomenduojamų 8 valandų. Tiesa, įdomu tai, kad kartais patys sau įsiteigiame, kad miegojome per mažai, nors dar nė nepajutome miego trūkumo simptomų. Tokiu atveju vos atsikėlus ir pradėjus galvoti, kokia sunki bus diena, ji dažniausiai tokia ir tampa vien dėl nusiteikimo.
Visgi pakankamas miegas visam kūnui yra neįtikėtinai svarbus.
„Tyrimų duomenimis, per mažas miego laikas turi įtaką imuninei sistemai, dvigubai auga vėžio rizika, didėja rizika susirgti Alzheimerio liga, taip pat išsibalansuoja cukraus kiekis kraujyje, didėja širdies ligų, nerimo, depresijos rizika. Be to, auga alkio jausmas ir mažėja pasitenkinimas maistu“, – sakė psichologė.
Kartais ir pats žmogus nenori prisiimti atsakomybės už savo sveikatą. Rodos, lyg ir žinome, kad miegoti reikia eiti anksčiau, tačiau kartais patogiau skųstis kitiems, kad to nepavyksta padaryti, nei iš tiesų dėti pastangas, kad situacija pasikeistų.
„Mes skundžiamės, pasakojame, kaip kenčiame, kaip blogai, o tada aplinka pradeda patarinėti. Tada žmogus supyksta ir ateina pas psichologą, kad jis jam padėtų. Bet iš tiesų, koks gali būti pokytis, jei žmogus nenori prisiimti atsakomybės. Galime parodyti daug kelių, kaip sutvarkyti problemą, bet jei žmogus nenori prisiimti atsakomybės, pokyčio nebus“, – kalbėjo L. Bagdonavičienė.
Laimingo gyvenimo formulė, pasak L. Bagdonavičienės, yra 8-8-8. Tai reiškia, kad 8 valandos turi atitekti miegui, 8 darbui ir 8 poilsiui ir pramogoms.
„Jei orientuojamės į šią formulę, net jei tam tikru metu daugiau dirbame ar pramogaujame, bet skiriame laiko poilsiui, būsime darbingi“, – sakė psichologė.
Laidoje buvo pastebėta, kad dažnai nenueiti anksčiau miegoti sugundo tam tikras tobulo vakaro vaizdinys – kai apie nieką negalvodami galime žiūrėti filmus, užkandžiauti ir sau pasakyti, kad nuo papildomų keliasdešimt minučių nieko nenutiks. Visgi, pasak psichologių, tai tarsi derybos su velniu – nors ir žinome, kad vėl neišsimiegosime, tačiau viduje bandome rasti priežasčių, kodėl dabar ilgesnio vakaro mums reikia labiau.
„Galima pabandyti įsivaizduoti ne tai, kas blogiausio įvyks, kaip dažnai darome, bet tai, kas geriausio įvyks, jei padarysiu pokytį. Pavyzdžiui, kas iš to, jei nueisiu laiku miegoti: būsiu darbingesnis, linksmesnis, turėsiu daugiau efektyvesnio laiko. Pildyti tą gražiausią vaizdinį ir su juo užmigti“, – kalbėjo L. Bagdonavičienė.
Padėti įvykdyti užsibrėžtą tikslą anksčiau nueiti miegoti gali ir šio tikslo pasakymas artimiems žmonėms. Tokiu atveju jaučiamės labiau įpareigoti laikytis pažado nei tada, jei apie tai pasakome tik sau.
„Lova paskutiniu metu žmonėms tapo poilsio zona. Ir mūsų smegenims tapo sudėtinga suprasti, kada reikia miegoti. Jei lovoje valgome, dirbame, žiūrime televizorių, tai kaip smegenims po to suprasti, kad lova yra lygu miegui, kaip sąlyginis refleksas“, – sakė pašnekovė.
Poilsį reikėtų atskirti nuo miego ir skaityti, žiūrėti filmus ar atlikti kitą komfortišką veiklą reikėtų ne lovoje. Be to, labai svarbi yra miego higiena. Kambaryje turi būti tamsu, vėsu, prieš miegą bent valandą reikėtų nenaršyti telefone, nežiūrėti į kompiuterį ar televizorių. Jei užmigti neišeina 15 minučių, užsidėti chalatą, šiltas kojines ir nueiti į kitą kambarį.
„Tada užsidegate ryškią šviesą ir pradedate skaityti. Smegenims nepatinka ryški šviesa naktį. Prasidėjus žiovuliui ir mieguistumui, eiti vėl į lovą. Jei vėl nepavyksta užmigti, atlikite vėl tą patį. Jei taip pavaikščiosite dvi naktis, pamatysite, kad trečią miegosite jau labai gerai“, – kalbėjo L. Bagdonavičienė.
