aA
Amerikietis psichologijos profesorius James Maddux – ne tik žinomas specialistas savo šalyje, bet ir vizituojantis Klaipėdos universiteto lektorius.
Dr James Maddux
Dr James Maddux
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvių psichikos sveikatos problemomis besidomintis specialistas iš Virdžinijos Džordžo Meisono universiteto prisideda ir prie Vyriausybės pastangų gerinti šalies visuomenės psichinę sveikatą. Profesorius rugsėjo 21 dieną dalyvaus forume „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“, rašoma pranešime spaudai.

Profesorius J. Maddux pasakoja, kaip susidomėjo Lietuvos visuomenės psichikos sveikata ir kokias perspektyvas mato šioje srityje.

- Kaip Jūsų karjeros kelyje atsirado Lietuva?

- Prieš pusantrų metų buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis skaitė paskaitą mano universitete. Po paskaitos pakalbėjau su ambasadoriumi ir pasakiau, jog noriu aplankyti kokį nors universitetą Lietuvoje, kad daugiau sužinočiau apie jūsų šalies psichologinę situaciją. Prieš penkerius metus gavau kvietimą apsilankyti Klaipėdos universitete, o vėliau – dėstyti universiteto naujojoje magistrantūros studijų programoje, taigi dabar jau bus penkeri metai, kai kasmet atvykstu į Lietuvą.

- Kokią žinutę norite paskleisti Vilniuje vyksiančiame forume?

- Manau, kad Lietuva turi visas galimybes tapti pirmaujančia šalimi psichinės sveikatos specialistų rengimo ir veiksmingų ekonomiškai efektyvių psichinės sveikatos paslaugų teikimo srityse. Tyrimai, kurie galėtų ir turėtų padėti tai įgyvendinti, jau yra. Bereikia tik profesinės ir politinės valios.

- Kuo įdomi, unikali mūsų šalies visuomenės psichinė sveikata?

- Įdomu yra tai, kad Lietuva jau pasiekė gana aukštą ekonominio išsivystymo lygį ir todėl šalia medicininių paslaugų vis daugiau dėmesio skiria psichinei sveikatai. Man tai atrodo puiki galimybė imtis naujovių, kurios taip pat yra pagrindinė šios konferencijos tema.

- Kaip manote, kodėl Lietuvai taip sunkiai sekasi kovoti su savižudybėmis ir depresijomis?

- Iš to, ką skaičiau ir iš pokalbių su psichologais Lietuvoje ir kitose mano lankytose Rytų Europos šalyse, drįsčiau teigti, jog žmonių su psichiniais sutrikimais stigmatizavimas išlieka didžiulė problema. Dėl to vengiama ieškoti specialistų pagalbos. Be to, taip vadinamose besiformuojančiose rinkos ekonomikos šalyse sunkiau surasti lėšų psichinės sveikatos paslaugoms finansuoti nei turtingesnėse valstybėse. Pavyzdžiui, Rumunijoje didžiausia dalis psichinės sveikatos paslaugoms skirtų ribotų išteklių tenka žmonėms tik su sunkiais sutrikimais (šizofrenija ir bipolinis sutrikimas). Lietuvoje, kaip ir JAV, silpniausia grandis yra kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Jie be visa kita, dar ir neturi galimybių pasinaudoti paslaugomis. Šį klausimą tikrai ketinu iškelti konferencijoje.

- Ar galite palyginti lietuvius ir amerikiečius? Mūsų tauta labiau ar mažiau linkusi į depresijas, savižudybes?

- Mačiau statistinius duomenis apie tai, kad savižudybių skaičius Lietuvoje yra vienas iš didžiausių pasaulyje – daug didesnis nei JAV. Iš to greičiausiai galime daryti išvadą, kad depresijos lygis Lietuvoje taip pat yra didesnis nei JAV, nors tokios statistikos nesu matęs. Priežastys gali būti labai įvairios, tačiau remdamasis perskaityta medžiaga ir patirtimi sakyčiau, jog tai didele dalimi yra susiję su stresu, kurį sukelia pastaruosius 25 metus jūsų šalyje vykstančios politinės ir ekonominės batalijos ir sistemų kaita, t. y. perėjimas iš komunistinės į demokratinę ir kapitalistinę sistemą.

- Gal pastebite tendencijų, kurios būdingos visai Rytų Europai, postsovietinėms šalims?

- Be Lietuvos, dar esu apsilankęs Lenkijos, Rumunijos, Serbijos ir Bulgarijos psichologijos katedrose, kur domėjausi psichologijos specialistų rengimu ir darbu. Žinoma, šalys yra skirtingos, tačiau, mano galva, jos visos susiduria su tuo pačiu iššūkiu pakeisti sudėtingu komunistiniu laikotarpiu gyvavusį psichologijos mokslą ir profesiją, juos pritaikant šių dienų poreikiams. Man atrodo, jog Rumunijos padėtis šioje srityje yra prasčiausia, nes jiems teko patirti blogiausius dalykus.

Dar vienas bendras Rytų Europos universitetų psichologų iššūkis yra tyrimų programų kūrimas žymiai mažesniais resursais nei Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje ir kt. Man taip pat atrodo, jog mano lankytose šalyse psichologijos mokymas ir praktika vis dar labai stipriai remiasi tradicine psichoanalitine teorija, jei lyginsime su daugeliu Vakarų Europos ir anglakalbių šalių. Kitas iššūkis buvo pasiekti, jog būtų parengti įstatymai, reglamentuojantys privačią psichinės sveikatos paslaugų praktiką, siekiant geriau apsaugoti visuomenę nuo prastai pasirengusių specialistų ar šarlatanų. Rumunija padarė didžiausią pažangą šioje srityje, kitoms šalims sekėsi ne taip gerai.

- Iš kokių pasaulinių pavyzdžių galėtume pasimokyti ir pasisemti gerosios praktikos kovoje su psichikos sveikatos problemomis?

- Kaip vieną iš psichinės sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir psichinės sveikatos paslaugų teikimo srities naujovių paminėčiau įrodymais grįsto gydymo taikymą, kai remiamasi moksliniais tyrimais, ir trumpalaikę kognityvinę elgesio terapiją (intervencijas), lyginant su tradiciniu ilgalaikiu psichoanalitiniu gydymu; grupės terapiją, lyginant su individualiu gydymu; nuotoliniu būdu atliekamą terapiją ar intervencijas (pvz., per „Skype“); psichinės sveikatos priežiūros integravimą į pirminę sveikatos priežiūrą; ir internetu teikiamas savipagalbos priemones. Internetinės pagalbos priemonių tyrimui skirta nemažai lėšų, ir tai išsamiai aptars mano kolegė iš Virdžinijos universiteto dr. Bethany Teachman. Be to, daugėja tyrimų apie mobiliųjų programų naudojimą atliekant psichologinį ir elgsenos vertinimą, tačiau šis tyrimas vos spėjo įsibėgėti.

Atlikti tyrimai rodo, kad depresiją galima veiksmingai ir nebrangiai gydyti internetu. Tiesa, tai tinka ne visais atvejais, tačiau gali pasiekti daugybę žmonių, kurie neturi galimybių naudotis individualaus psichoterapeuto paslaugomis. Tai taip pat labai ekonomiška. Tiesą sakant, kai kurios internetinės priemonės yra nemokamos. Daugelis yra anglų kalba, bet gali būti lengvai išverstos į lietuvių kalbą. Manau, jog šių programų kūrėjai mielai bendradarbiautų su Lietuvos mokslo darbuotojais.

- Kaip patartumėte aktyviau į problemos sprendimą įsitraukti vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas? Kokių galimybių dar neišnaudojome?

- Remdamasis JAV patirtimi psichologijos srityje, galiu pasakyti, kad profesinių asociacijų (psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų) vaidmuo yra itin svarbus. Šios asociacijos privalo bendradarbiauti, o ne konkuruoti viena su kita. Jums taip pat būtų gerai turėti keletą žmonių valdžioje, kuriems šalies psichinės sveikatos būklė būtų prioritetas.

- Kas svarbiausia kiekvieno žmogaus psichinei sveikatai?

- Sudėtingas klausimas! Tačiau tyrimas rodo, kad du svarbiausi teigiamos dvasinės būsenos ir geros psichinės sveikatos veiksniai yra sveiki asmeniniai santykiai ir gyvenimo prasmės ir tikslo suvokimas.

- Kaip rūpinatės savo psichine sveikata, atgaunate pusiausvyrą, pailsite ir pasikraunate energijos?

- Stengiuosi vadovautis anksčiau minėtais patarimais kurdamas savo santykius su kitais žmonėmis ir užsiimdamas veikla, suteikiančia man prasmę ir tikslą. Pavyzdys – pastarųjų metų darbas Lietuvoje ir kitose šalyse. Man labai malonu jaustis naudingam. Be to, aš per daugelį metų išmokau apriboti savo dalyvavimą įvairiuose projektuose, nes tai gali sukelti stresą ir tapti veikiau našta, o ne džiaugsmu. Ir dar vienas dalykas – aš daug sportuoju!

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kaip karantinas veikia alkoholio vartojimo įpročius? (1)

COVID-19 pandemija ir ją sekantis karantinas suardė įprastą žmonių gyvenimo tvarką ir...

Karantino metu jaučiatės vieniši? Apkabinkite avį (2)

Vokietijoje didėjant koronaviruso atvejų skaičiui, gyventojai apsikabinimus su žmonėmis iškeitė...

Ar tiesa, kad metus rūkyti valgoma daugiau? (3)

Karantino metu užsidarę namuose žmonės mažiau juda ir neretai nerimą slopina valgymu ,...

Valgymo sutrikimai – kas tai, kam jie labiau gresia ir kaip juos atpažinti? (5)

Visi turime skirtingą santykį su maistu. Vieniems tai maistingumo, pasimėgavimo ar paguodos...

Santaros klinikų medikai apie jautriausius momentus: kaip praneša artimiesiems apie mirtį (157)

Mirtis yra neatsiejama nuo dalies gydytojų darbo, ypatingai dirbančiųjų reanimacijos ir...

Top naujienos

Profesorė Žvirblienė įspėjo, kas grėstų, jeigu į Lietuvą atklystų jau Europoje plintanti COVID-19 atmaina (94)

Po Europą pradėjusi plisti indiškoji delta koronaviruso atmaina , dar žinoma kaip B.1.617.2,...

Seimo vicepirmininkas – susirinkusiems į mitingą: linkiu visiems įkvėpti ramybės ir važiuoti namo reikalavimų įgyvendinti nežada (465)

Antradienį prie Seimo prasidėjo tris dienas truksiantis „Didžiojo Šeimos gynimo maršo“...

Savo hobius regione pavertė gaunamomis pajamomis: pasirinko kitokią veiklą nei kiti kaime gyvenantys žmonės (26)

Liepos Julijos džiaugsmas – žirgai, o Jono – parasparniai, štai apie tokius hobius ir darbus,...

Dėl Pravieniškių pareigūnų kaltės verslininkai susikrovė įspūdingą pelną (39)

Pravieniškių pataisos namai neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos...

Euro 2020 pilname stadione: Vengrija – Portugalija gyvai (29)

Europos futbolo čempionate startuoja didžiausią intrigą keliančios ir „mirtininkų“ vadinamos...

Karantino laikotarpiu atsiradusį laisvą laiką mokytojas Saulius užpildo šamaniškų būgnų gaminimo terapija

„Balandis – žiauriausias mėnuo, skleidžiąs alyvas virš dykynės“ – ši T. S. Elioto...

Transliacija / Faktai ir nuomonės. Pokalbis su STT direktoriumi Žydrūnu Bartkumi (2)

Kaip vertinti STT reidą į Seimą? Ar agentai neperlenkė lazdos panaudoję jėgą prieš Seimo narį...

Duomenų mokslininkas: norint sutikti Kalėdas pas mamą, turi būti tikslas suskiepyti 90% populiacijos

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad vakcinacija turėtų vykti sparčiau....

Šimonytė parašė laišką Didžiojo šeimos gynimo maršo organizatoriams (764)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį spaudos atstovams teigė, kad parašė laišką...