aA
Amerikietis psichologijos profesorius James Maddux – ne tik žinomas specialistas savo šalyje, bet ir vizituojantis Klaipėdos universiteto lektorius.
Dr James Maddux
Dr James Maddux
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvių psichikos sveikatos problemomis besidomintis specialistas iš Virdžinijos Džordžo Meisono universiteto prisideda ir prie Vyriausybės pastangų gerinti šalies visuomenės psichinę sveikatą. Profesorius rugsėjo 21 dieną dalyvaus forume „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“, rašoma pranešime spaudai.

Profesorius J. Maddux pasakoja, kaip susidomėjo Lietuvos visuomenės psichikos sveikata ir kokias perspektyvas mato šioje srityje.

- Kaip Jūsų karjeros kelyje atsirado Lietuva?

- Prieš pusantrų metų buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis skaitė paskaitą mano universitete. Po paskaitos pakalbėjau su ambasadoriumi ir pasakiau, jog noriu aplankyti kokį nors universitetą Lietuvoje, kad daugiau sužinočiau apie jūsų šalies psichologinę situaciją. Prieš penkerius metus gavau kvietimą apsilankyti Klaipėdos universitete, o vėliau – dėstyti universiteto naujojoje magistrantūros studijų programoje, taigi dabar jau bus penkeri metai, kai kasmet atvykstu į Lietuvą.

- Kokią žinutę norite paskleisti Vilniuje vyksiančiame forume?

- Manau, kad Lietuva turi visas galimybes tapti pirmaujančia šalimi psichinės sveikatos specialistų rengimo ir veiksmingų ekonomiškai efektyvių psichinės sveikatos paslaugų teikimo srityse. Tyrimai, kurie galėtų ir turėtų padėti tai įgyvendinti, jau yra. Bereikia tik profesinės ir politinės valios.

- Kuo įdomi, unikali mūsų šalies visuomenės psichinė sveikata?

- Įdomu yra tai, kad Lietuva jau pasiekė gana aukštą ekonominio išsivystymo lygį ir todėl šalia medicininių paslaugų vis daugiau dėmesio skiria psichinei sveikatai. Man tai atrodo puiki galimybė imtis naujovių, kurios taip pat yra pagrindinė šios konferencijos tema.

- Kaip manote, kodėl Lietuvai taip sunkiai sekasi kovoti su savižudybėmis ir depresijomis?

- Iš to, ką skaičiau ir iš pokalbių su psichologais Lietuvoje ir kitose mano lankytose Rytų Europos šalyse, drįsčiau teigti, jog žmonių su psichiniais sutrikimais stigmatizavimas išlieka didžiulė problema. Dėl to vengiama ieškoti specialistų pagalbos. Be to, taip vadinamose besiformuojančiose rinkos ekonomikos šalyse sunkiau surasti lėšų psichinės sveikatos paslaugoms finansuoti nei turtingesnėse valstybėse. Pavyzdžiui, Rumunijoje didžiausia dalis psichinės sveikatos paslaugoms skirtų ribotų išteklių tenka žmonėms tik su sunkiais sutrikimais (šizofrenija ir bipolinis sutrikimas). Lietuvoje, kaip ir JAV, silpniausia grandis yra kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Jie be visa kita, dar ir neturi galimybių pasinaudoti paslaugomis. Šį klausimą tikrai ketinu iškelti konferencijoje.

- Ar galite palyginti lietuvius ir amerikiečius? Mūsų tauta labiau ar mažiau linkusi į depresijas, savižudybes?

- Mačiau statistinius duomenis apie tai, kad savižudybių skaičius Lietuvoje yra vienas iš didžiausių pasaulyje – daug didesnis nei JAV. Iš to greičiausiai galime daryti išvadą, kad depresijos lygis Lietuvoje taip pat yra didesnis nei JAV, nors tokios statistikos nesu matęs. Priežastys gali būti labai įvairios, tačiau remdamasis perskaityta medžiaga ir patirtimi sakyčiau, jog tai didele dalimi yra susiję su stresu, kurį sukelia pastaruosius 25 metus jūsų šalyje vykstančios politinės ir ekonominės batalijos ir sistemų kaita, t. y. perėjimas iš komunistinės į demokratinę ir kapitalistinę sistemą.

- Gal pastebite tendencijų, kurios būdingos visai Rytų Europai, postsovietinėms šalims?

- Be Lietuvos, dar esu apsilankęs Lenkijos, Rumunijos, Serbijos ir Bulgarijos psichologijos katedrose, kur domėjausi psichologijos specialistų rengimu ir darbu. Žinoma, šalys yra skirtingos, tačiau, mano galva, jos visos susiduria su tuo pačiu iššūkiu pakeisti sudėtingu komunistiniu laikotarpiu gyvavusį psichologijos mokslą ir profesiją, juos pritaikant šių dienų poreikiams. Man atrodo, jog Rumunijos padėtis šioje srityje yra prasčiausia, nes jiems teko patirti blogiausius dalykus.

Dar vienas bendras Rytų Europos universitetų psichologų iššūkis yra tyrimų programų kūrimas žymiai mažesniais resursais nei Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje ir kt. Man taip pat atrodo, jog mano lankytose šalyse psichologijos mokymas ir praktika vis dar labai stipriai remiasi tradicine psichoanalitine teorija, jei lyginsime su daugeliu Vakarų Europos ir anglakalbių šalių. Kitas iššūkis buvo pasiekti, jog būtų parengti įstatymai, reglamentuojantys privačią psichinės sveikatos paslaugų praktiką, siekiant geriau apsaugoti visuomenę nuo prastai pasirengusių specialistų ar šarlatanų. Rumunija padarė didžiausią pažangą šioje srityje, kitoms šalims sekėsi ne taip gerai.

- Iš kokių pasaulinių pavyzdžių galėtume pasimokyti ir pasisemti gerosios praktikos kovoje su psichikos sveikatos problemomis?

- Kaip vieną iš psichinės sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir psichinės sveikatos paslaugų teikimo srities naujovių paminėčiau įrodymais grįsto gydymo taikymą, kai remiamasi moksliniais tyrimais, ir trumpalaikę kognityvinę elgesio terapiją (intervencijas), lyginant su tradiciniu ilgalaikiu psichoanalitiniu gydymu; grupės terapiją, lyginant su individualiu gydymu; nuotoliniu būdu atliekamą terapiją ar intervencijas (pvz., per „Skype“); psichinės sveikatos priežiūros integravimą į pirminę sveikatos priežiūrą; ir internetu teikiamas savipagalbos priemones. Internetinės pagalbos priemonių tyrimui skirta nemažai lėšų, ir tai išsamiai aptars mano kolegė iš Virdžinijos universiteto dr. Bethany Teachman. Be to, daugėja tyrimų apie mobiliųjų programų naudojimą atliekant psichologinį ir elgsenos vertinimą, tačiau šis tyrimas vos spėjo įsibėgėti.

Atlikti tyrimai rodo, kad depresiją galima veiksmingai ir nebrangiai gydyti internetu. Tiesa, tai tinka ne visais atvejais, tačiau gali pasiekti daugybę žmonių, kurie neturi galimybių naudotis individualaus psichoterapeuto paslaugomis. Tai taip pat labai ekonomiška. Tiesą sakant, kai kurios internetinės priemonės yra nemokamos. Daugelis yra anglų kalba, bet gali būti lengvai išverstos į lietuvių kalbą. Manau, jog šių programų kūrėjai mielai bendradarbiautų su Lietuvos mokslo darbuotojais.

- Kaip patartumėte aktyviau į problemos sprendimą įsitraukti vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas? Kokių galimybių dar neišnaudojome?

- Remdamasis JAV patirtimi psichologijos srityje, galiu pasakyti, kad profesinių asociacijų (psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų) vaidmuo yra itin svarbus. Šios asociacijos privalo bendradarbiauti, o ne konkuruoti viena su kita. Jums taip pat būtų gerai turėti keletą žmonių valdžioje, kuriems šalies psichinės sveikatos būklė būtų prioritetas.

- Kas svarbiausia kiekvieno žmogaus psichinei sveikatai?

- Sudėtingas klausimas! Tačiau tyrimas rodo, kad du svarbiausi teigiamos dvasinės būsenos ir geros psichinės sveikatos veiksniai yra sveiki asmeniniai santykiai ir gyvenimo prasmės ir tikslo suvokimas.

- Kaip rūpinatės savo psichine sveikata, atgaunate pusiausvyrą, pailsite ir pasikraunate energijos?

- Stengiuosi vadovautis anksčiau minėtais patarimais kurdamas savo santykius su kitais žmonėmis ir užsiimdamas veikla, suteikiančia man prasmę ir tikslą. Pavyzdys – pastarųjų metų darbas Lietuvoje ir kitose šalyse. Man labai malonu jaustis naudingam. Be to, aš per daugelį metų išmokau apriboti savo dalyvavimą įvairiuose projektuose, nes tai gali sukelti stresą ir tapti veikiau našta, o ne džiaugsmu. Ir dar vienas dalykas – aš daug sportuoju!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė: vienas pokalbis gali išgelbėti gyvybę

Nemokamą emocinę paramą teikiančios viešosios įstaigos „Jaunimo linija“ vadovė Greta...

Psichiatrai dėl karantino siunčia įspėjimą visam pasauliui: veikti reikia dabar (146)

Siekiant reaguoti į koronaviruso pandemiją, psichikos sveikatos ir smegenų tyrimams privalo...

Tyrėjai atrado intriguojantį dalyką: kaip veikia smegenys, kai jaučiame seksualinį potraukį? (27)

Ročesterio universiteto ir Tarpdisciplininio Herclijos centro tyrėjai atrado intriguojantį dalyką:...

Mirtis, dovanojanti gyvybę: kodėl vis dar nenorime kalbėti apie tai, ko neišvengsime? (2)

Artėjant Mirusiųjų atminimo ( Vėlinių ) dienai, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia...

Psichologė pataria pasitikrinti: ar nedarote „meškos paslaugos“ artimųjų priklausomybėms? (3)

Psichologė Laima Bulotaitė teigia, jog žodis „ priklausomybė “ dabar yra vartojamas daug...

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (47)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (62)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (2)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (239)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (109)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (21)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (100)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (19)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę (3)

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (55)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina