Bene kiekvienas suaugęs vyras pripažįsta, kad lankosi porno puslapiuose. Dažnas jų neslepia, kad intymų turinį demonstruojančiose svetainėse pradėjo lankytis dar vaikystėje.

Žurnalai ir vaizdo juostos plito iš rankų į rankas

„Pirmą kartą su pornografinio pobūdžio informacija susidūriau gal būdamas pirmoje klasėje. Vienas vyresnis draugas man ir dar keliems kartu buvusiems draugams parodė žurnalus, kuriuos rado pas tėtį. Pamenu, tąkart slėpėmės garaže, net užlipome į antrą jo aukštą, kur buvo ankšta ir tamsi palėpė. Pirma mintis, kuri man tuo metu kilo – kad esu nenormalus. Tuomet dar buvo tie laikai, kai visi vyrai ir visos moterys nuotraukose būdavo plaukuoti. Žinoma, tuo metu plaukai man niekur, išskyrus ant galvos, neaugo. Taip pat pamenu atvejį, kai man buvo gal 9 metai. Tąkart kitas draugas parodė rastą vaizdajuostę su dviejų valandų įrašu iš poros miegamojo. Kokybė buvo baisi, tačiau visą ją peržiūrėjome beveik nekvėpuodami ir tik kartais pasakydami: „Va čia tai – geras“. Žinoma, kai namuose įvedė internetą, net specialiai neieškodamas radau tinklalapius, kuriuose buvo visko“, – savo susidūrimus su pornografinio turinio informacija pamena 23-ejų metų panevėžietis Paulius.

Jis pripažino, kad iki tol, kol apsigyveno kartu su mergina, pornografinio pobūdžio tinklalapiuose lankydavosi po kelis kartus per savaitę.

„Nemanau, kad tai yra blogai. Pavadinčiau tai edukacine programa. Sužinai, kaip atrodo moteris, kaip atrodo mylėjimosi procesas, ką reikia daryti, kas yra malonu. Nemanau, kad tai sugadino mano požiūrį į seksą, gyvenu aktyvų lytinį gyvenimą“, – pasakojo jaunas vyras.

Nors atrodytų, kad tai – tik vaikiškas smalsumas, specialistai įspėja, kad lankymasis pornografiniuose tinklalapiuose gali sugriauti tolesnį lytinį gyvenimą ir net paskatinti daryti seksualinio pobūdžio nusikaltimus.

Trūksta informacijos iš tėvų ir mokytojų

Psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė patikino, kad bet kokiu atveju mažamečiams žiūrėti pornografiją nėra normalu.

„Tai nėra vaikams skirta informacija. Vaikai pornografiją supranta labai iškreiptai, nes jų požiūris į seksualinį žmonių gyvenimą nėra susiformavęs, jie nėra to matę, todėl prieš save matomus vaizdus jie suvokia tiesiogiai. Be jokios abejonės tai žaloja jų psichiką, verčia įsivaizduoti seksualinį gyvenimą labai iškreiptai“, – patikino specialistė.

Pasak jos, susidomėjimas tokio pobūdžio informacija kyla ne tik dėl smalsumo, bet ir dėl noro suprasti tai, kas nėra aišku.

„Neretai tėvai nepatenkina vaikų norų suprasti žmonių santykius, artimus jų ryšius, nepadeda pažinti seksualumo. Manau, kad pernelyg mažai lytiškai vaikus ugdome ir mokykloje. Turime kuo daugiau kalbėti lytinio švietimo temomis, nes dabar jos yra apipintos daugybe tabu, todėl išgirdę tik nuogirdas vaikai ieško savų šios srities pažinimo kelių“, – akcentavo S. Manialgienė.

Patarė ne bartis, o kalbėtis

Jos teigimu, nereikėtų susirūpinti, jei vaikai pornografinio pobūdžio interneto svetainėse yra apsilankę tik kartą ar du, o gal apie tai pasakoja ir tėvams.

„Tokiu atveju tėvai turėtų sureaguoti labai ramiai, adekvačiai situacijai. Blogai, jei vaikas tame užklimpsta, nes jau vėliau, prasidėjus paauglystei, jis gali stokoti šiltų santykių su priešingos lyties asmeniu ar nepasiekti lytinio pasitenkinimo jau pradėjęs seksualinį gyvenimą“, – įspėjo specialistė.

Todėl ji ypač pabrėžė tinkamą tėvų elgesį, pastebėjus, kad vaikas pradėjo domėtis pornografija. Anot D. Manialgienės, svarbiausia yra kalbėtis su vaiku, suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Ji taip pat patarė tėvams pasirūpinti technologinėmis priemonėmis, apsaugomis, kad vaikai negalėtų patekti į pornografinio pobūdžio informaciją platinančius tinklalapius.

Lytinis švietimas – nuo trejų metų

Viktoras Šapurovas
Tačiau seksologo Viktoro Šapurovo teigimu, apriboti vaikų priėjimą prie pornografijos šiuo metu yra beveik neįmanoma, todėl tėvai turėtų tinkamai šviesti savo vaikus ir tai pradėti daryti kuo anksčiau. Geriausia – nuo trejų metų.

„Reikia vaikus išauklėti taip, kad jiems pornografija nebūtų svarbi. Svarbu vaikui suteikti informaciją apie fiziologinius skirtumus tarp berniukų ir mergaičių, paaiškinti, kas yra meilė, kaip žmonės turi vienas kitą mylėti, kaip reikia saugotis sekso metu. Aišku, viso to trijų metų vaikui papasakoti nebūtina, tačiau tėvai turi nebijoti atsakyti į jų klausimus. Taip mokymosi procesas vyksta efektyviausiai. Jokiu būdu negalima meluoti vaikui ar kažko nuo jo slėpti, išsisukinėti. Jie visą reikiamą informaciją vaikas gauna laiku, jis užauga gerokai ramesnis ir pornografija jo taip nevilioja, tai padeda nugesinti perdėtą susidomėjimą priešinga lytimi paauglystės metu. Priešingai vaikas reaguoja, jei apie seksą su juo nėra kalbamasi, jį pradeda kamuoti smalsumas, todėl apie tai jis kalbasi su draugais, ieško informacijos internete“, – patikino seksologas.

Anot individualiosios psichologijos analitiko, kai kurie tėvai mano, kad lytiškai vaikus šviesti reikėtų pradėti paauglystėje. Tačiau tokiu metu pradėti pasakoti apie viską, kas su tuo yra susiję, – pernelyg vėlu. Pornografija vaikai paprastai pradeda domėtis sulaukę vos 8-10 metų.

Pornografija augina nusikaltėlius

„Pornografiją vaikai neretai suvokia kaip draudžiamą vaisių, gėdingą dalyką. Taip pat jiems tai neretai atrodo kaip žaidimas, kad tai yra veiksmai, kur galima visaip daryti, nors jie realybėje galbūt taip ir nėra“, – kaip pornografiją supranta vaikai, aiškino specialistas.

Tačiau V. Šapurovas pastebėjo, kad pornografijos žiūrėjimas gali paskatinti vaiką ateityje daryti seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir sugriauti jo lytinį gyvenimą.

„Domėjimasis pornografija veda tik į tai, kad žmogus pradeda galvoti apie save – kaip pačiam susijaudinti, pasitenkinti. Pornografija neskatina bendravimo su žmonėmis ir kartais net gali paskatinti prievartos aktams, nes žmogaus kūnas tampa tam tikru objektu, su kuriuo galima kažką išdarinėti, neretai neatsižvelgiant į jam sukeliamas emocijas“, – patikino jis.

Kada reikia sunerimti?

V. Šapurovas taip pat patikino, kad pornografiniai filmai negali būti ugdymo priemonė vaikams.

„Lytiškumo ugdymas turi priklausyti nuo vaiko amžiaus. Juk net ir paprasti paaugliams ar suaugusiems skirti filmai vaikams netinka. Dar griežtesni turėtų būti pornografijos apribojimai. Pornografiniai filmai yra skirti suaugusiems žmonėms. Tiems, kurie turi seksualinių sutrikimų, nori išmokti naujų sueities pozicijų ar elgesio lovoje būdų. Tai yra vienintelis atvejis, kai pornografija gali būti naudinga, tačiau ji tikrai nėra skirta vaikams ar paaugliams“, – patikino jis.

V. Šapurovas taip pat priminė, kad prie pornografijos galima ir priprasti. Dažniausiai tokia bėda ištinka tuos, kurie jaučiasi vieniši ir nesugeba užmegzti santykių su priešingos lyties asmenimis.

„Paprastai tai yra susiję su masturbacija. Kuo labiau sutrikęs vaikas jaučiasi, tuo jis tai daro dažniau. Kai kurie vaikai masturbuojasi ir kelis kartus per dieną. Masturbacija nėra draudžiama – tai yra normalu paaugliams ir jauniems žmonėms, kurie nėra pradėję lytinio gyvenimo. Tačiau jei vaikas tai daro po tris kartus per dieną ilgą laiką, pavojinga. Masturbuotis tris kartus per dieną nereikia niekam. O jeigu reikia, vadinasi, taip vaikas malšina savo nerimą, nes seksualinis pasitenkinimas turi raminamąjį poveikį, atpalaiduoja. Paprastai poreikis masturbuotis yra individualus ir organizmas pats parodo, kokia yra norma“, – patikino jis.

Užtikus besimasturbuojantį vaiką

Paklausus, ką daryti tėvams, kurie užtinka besimasturbuojantį vaiką, jis patikino, kad, visų pirma, jie turėtų išeiti nepastebėti.

„Tada būtų geriausia tėvams pasitarti vienas su kitu, kokie turėtų būti tolimesni veiksmai, nuspręsti, ką pasakyti vaikui, ir ar reikia kažką pasakyti. Pirmiausia reikia įjungti smegenis. Vaikas neturi būti baudžiamas, nes tiesioginės priemonės dažniausiai sukelia priešingą, atvirkštinį efektą. Tėvai turėtų pagalvoti, kaip atitraukti vaiką nuo pornografijos, ką galima padaryti, pataisyti, nebijoti pasitarti su specialistu, surasti vaikui kokios veiklos“, – patikino seksologas.

V. Šapurovo teigimu, tėvai turėtų pasitikėti savo vaiku, tačiau jei pradeda keistis jo elgesys, jis pasidarė uždaras, nuolat būna vienas, į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir tinkamai reaguoti.

„Kai norime auklėti vaiką, reikia iš pradžių pagalvoti, ar tai bus efektyvu. Svarbu, kad tėvų pastangos nukreipti vaiko mintis ar jį užimti nebūtų kaip atvira kova, kad tai būtų pasiūlymai, kurie vaikui būtų įdomios ir jam svarbios“, – patarė seksologas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (154)