Apie kokias ligas gali pranešti kosulys, kada dėl jo reikėtų kreiptis į gydytoją ir kaip jį teisingai gydyti patiems, portalui Delfi sutiko papasakoti Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė.
Svarbu, kada kosėjame, kaip ilgai
Pasak gydytojos, pagal kosulio pobūdį ir trukmę galima įtarti šio simptomo priežastį.
„Jeigu vargina sausas kosulys, pasireiškiantis atsigulus ar ryte, galime įtarti refliuksą. Jeigu kosulys pasireiškia kartu su kitais peršalimo simptomais, įtariame infekcinį susirgimą“, – sakė gydytoja K. Girdvainytė.
Paklausta, ar galima identifikuoti, kas sukėlė kosulį – bakterijos ar virusai, gydytoja sakė, kad ligos pradžioje tai nuspėti sunku.
„Dažniausiai remiamės auskultacija (vidaus organų tyrimo būdu, kai išklausomi ir įvertinami tų organų veiklos sukeliami garsai, – aut. past.), kraujo tyrimais, reikalui esant atliekame plaučių rentgenologinį tyrimą. Ir lydimi simptomai yra labai svarbūs – pagal tai taip pat galime įtarti kosulio priežastį.
Jeigu peršalimo metu, kai atsiranda neaukšta temperatūra (iki 38oC), sloga, gerklės skausmas, simptomų pradžioje būna pavienis sausas kosulys, kuris vėliau tampa drėgnu, galvojame apie virusinės kilmės kosulį.
Bronchito ar plaučių uždegimo metu pasireiškia priepuolinis kosulys, kuris gali būti lydimas karščiavimo“, – palygino gydytoja K. Girdvainytė.
Padaugėjo atipinių bakterinių infekcijų
Medikė pridūrė, kad šiuo metu stebimas išaugęs sergamumas infekcija, sukelta Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae bakterijų.
„Šias bakterijas rutiniškai tiriame, kai kosulys užsitęsia 3–4 savaites. Šių bakterijų sukeltas kosulys gali būti priepuolinis, net iki pykinimo, dažniausiai nekintantis nuo taikomo simptominio gydymo“, – paaiškino Delfi pašnekovė gydytoja K. Girdvainytė.
Apie tai, kad šiais metais daug atipinių bakterinių infekcijų, tokių kaip Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo ir profesorė, vaikų gydytoja pulmonologė ir alergologė Laimutė Vaidelienė.
„Jų nebuvo taip plačiai paplitusių jau kelerius metus, jei ne ilgiau, o šiemet, sakyčiau, net tam tikra epidemija. Šios infekcijos sukelia užsitęsusį kosulį, bronchitą, plaučių uždegimą. Tai – rimtos infekcijos, kurios plinta lašelių būdu per orą, dažnai vaikų kolektyvuose“, – tvirtino profesorė L. Vaidelienė.
Visą pokalbio su profesore išrašą galite rasti čia:
Taip pat portalas Delfi neseniai pasakojo ir istoriją apie tai, kaip Mycoplasma pneumoniae žinomai namų organizuotojai Jovitai Mikštei sukėlė plaučių uždegimą. Apie tai galite paskaityti čia:
Kada kosulys sukelia refliuksą?
Kaip minėta, kartais kosulys reiškia ne peršalimą, o refliuksą.
„Tokiu atveju kosulys yra sausas, dažniausiai pasireiškia atsigulus ir ryte, kartais net gali lydėti užkimimas ar gerklės skausmas.
Dažnu atveju, kai kosulį sukelia refliuksas, pacientai pažymi, kad dienos metu nekosti, bet būtent atsigulus nakčiai kosulys pradeda įnirtingai varginti“, – paaiškino medikė.
Kaip portalo Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo gydytojas chirurgas gastroenterologas Justas Birutis, netaisyklingas valgymas ir fizinis krūvis po valgymo gali pakenkti ir baigtis gastroezofaginio refliukso liga (GERL), nes atsiranda anatominiai pakitimai ten, kur stemplė jungiasi su skrandžiu.
„Štai kodėl taisyklė prieš miegą tris valandas nevalgyti ir valandą negerti yra auksinė.
Naktį organizmas turi ilsėtis, o ne dirbti. Dėl valgymo vakare suprastėja miego kokybė, atsiranda knarkimas, miego apnėjos, norisi į tualetą.
Be to, žmonės ryte dažniausiai atsibunda besiskųsdami tokiais dalykais, kaip kosėjimas, balso prikimimas, kąsnio pojūtis gerklėje. Tai yra tipiniai gastroezofaginio refliukso simptomai“, – sakė gydytojas Š. Birutis.
Visą pokalbį su Š. Biručiu apie refliuksą, galite rasti čia:
Kada kosulį slopinti, o kada – skatinti?
Jeigu kosulys yra be stipresnių kitų šalutinių reiškinių, tokių, kaip aukšta temperatūra, žmonės linkę gydytis jį savarankiškai. Vis tik savigyda kartais gali pridaryti ir bėdų.
„Pastebiu, kad tik pradėję kosėti pacientai griebiasi dažniausiai reklamuojamų nereceptinių vaistų nuo kosulio. Svarbu nepamiršti, kad kosulį gali sukelti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: sloga, gerklės skausmas. Tokiu atveju nereikėtų vartoti vaistų nuo kosulio.
Atsikosėjimą skatinančius vaistus reikėtų vartoti tik esant drėgnam kosuliui, o slopinančius – sausam dirginančiam“, – patarė „InMedica“ šeimos gydytoja K. Girdvainytė.
Kaip pastebėjo medikė, kartais pacientai net neatkreipia dėmesio, kad vartoja kelis tų pačių veikliųjų medžiagų nereceptinius vaistus. Tai gresia tų medžiagų perdozavimu.
Apie netinkamą elgesį su vaistais nuo kosulio neseniai portalui Delfi rašytame komentare įspėjo ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Jo komentarą rasite čia:
O gydytoja K. Girdvainytė pamokė: „Tinkamai vartojami vaistai gali palengvinti kosulį, kaip simptomą. Prasidėjus pirmiesiems peršalimo simptomams svarbu pakankamas skysčių vartojimas, suaugusiems – 2,5–3 litrus per parą – tai skystina sekretą, lengvina atsikosėjimą.
Jei kosint atkosėjamas tąsus sekretas, sunku atsikosėti, galima papildomai vartoti atsikosėjimą lengvinančius vaistus.
Slopinančius kosulį vaistus reikėtų vartoti atsargiai, geriausia tik po gydytojo apžiūros – auskultacijos. Jie skiriami tik tada, jei auskultcijos metu nenustatome patologijos plaučiuose“.