Apie tai, kokio gripo tikėtis šiemet, kuo ypatingas gripo virusas ir kaip geriausiai apsisaugoti nuo gripo epidemijos – pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja, gydytoja epidemiologe Daiva Razmuviene.

- Gydytoja, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) pranešime skelbiama, kad šiųmetės gripo vakcinos efektyvumas vos viršija 30 proc. Ar mums, lietuviams, tokie paskaičiavimai yra aktualūs ir kaip jie išvis vykdomi?

- Kiekvieną pavasarį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vakcinų gamintojams teikia vakcinų sudėtį, pagal kurią jie turėtų gaminti skiepą su tam tikrais gripo viruso antigenais, kurie, numanoma, cirkuliuos tą sezoną aplinkoje. Kadangi mes gyvename Europoje, PSO mums yra didžiausias autoritetas (jų filialas, esantis Europoje), taip pat - Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Europoje naudojamą vakciną gamina trys gamintojai. Vakcina gali būti trivalentė arba keturvalentė. Jos sudėtyje yra būtent tiek antigenai, kuriuos rekomenduoja PSO. Šių vakcinų efektyvumas – antikūnių titras, kurį paskiepytas žmogus gali pagaminti – labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, persirgtų ligų, vartojamų medikamentų. Kuo vyresnis asmuo, tuo apsaugos procentas yra žemesnis, tačiau jis vis tiek siekia 45-50 proc. Jaunam sveikam žmogui šis rodiklis gali siekti ir 70-80 proc.

Suvienodinti vakcinos efektyvumą nėra labai tikslu nesutikčiau su jūsų minėtais 30 proc. Antra vertus, amerikiečiai turi savo autoritetingą instituciją - Ligų kontrolės ir prevencijos centrą – jie turi savas rekomendacijas ir jų vakcinos gamyba gali skirtis nuo to, kas vykdoma Europoje.

- Ar būta istorijoje atvejų, kai vakcinos gamintojai labai „prašovė pro šalį“ gamindami tam sezonui skirtą gripo skiepą?

- PSO ekspertai ne šiaip sau sėdėdami nusprendė, kad šiemet vešės vienoks ar kitoks viruso eiliškumas. Yra daroma retrospektyvi analizė, skaičiavimai pagal tai, kaip virusas geba tarpusavyje keistis – tiek A, tiek B tipai – yra nusprendžiama ir pataikoma, kad būtent tie gripo virusai cirkuliuos. Taip, gali būti netikslumų ir, pavyzdžiui, keisis B tipo virusas, nes jis tarpusavyje gali keistis gana greitai – per mėnesį ar net per keletą savaičių. A tipo virusas keičiasi kas keletą metų, kas dešimtmetį, todėl nuspėjimas yra labai apskaičiuotas, konkretus ir tikslus.

Gripo virusas

Dar daugiau – vakcinoje yra įdedami trys arba keturi antigenai prieš tris arba keturis gripo virusus, kurie, numatoma, cirkuliuos aplinkoje. Jei, pavyzdžiui, dėl vieno ar kito nepataikoma – vis tiek lieka vienas antigenas, kuris sukuria apsaugą. Jei gamtoje cirkuliuojantis virusas pasikeičia labai mažai, kaip mes, medikai, sakome – įvyksta taškinė mutacija. Arba cirkuliuoja kitas B linijos virusas, negu vakcinoje, vyksta kryžminis imunitetas – vis tiek žmogus įgauna apsaugą tiek nuo to B, kurio nėra vakcinoje, tiek nuo A, kuriame įvyko labai nedideli pokyčiai.

Tad dėl vakcinos efektyvumo nuokrypių labiau kalta ne pati vakcina, o žmogaus organizmas. Pagaliau, kartais „suveikia“ net paciento psichologinis nusiteikimas – jei jis visiškai netiki vakcina ir jos veiksmingumu, tai gali turėti įtakos skiepo poveikiui jo organizmui.

- Paaiškinkite, prašau, kuo skiriasi trivalentė ir ketuvalentė gripo vakcina. Vadinasi, vienaip ar kitaip geriau skiepytis ta versija, kuri apsaugo nuo platesnio viruso spektro?

- Be abejo, rekomenduojama skiepytis keturvalente vakcina, tačiau valstybė jos nekompensuoja. Visgi yra džiugu, kad ji yra Lietuvos rinkoje ir žmogus, jei nori ir gali, turi galimybę ją pasirinkti. Jei yra daugiau antigenų, visada rezultatas bus geresnis, tačiau tai nereiškia, kad trivalentė vakcina yra bloga ir ji neapsaugos nuo to B tipo viruso, kurio nėra vakcinoje, tačiau kuris yra aplinkoje. Kodėl? Dėl mano minėtos kryžminės apsaugos.

Tad ta trivalentė vakcina, kuri buvo nupirkta šiems metams valstybės lėšomis, yra efektyvi. Ne gamintojas sugalvojo jos sudėtį – ją nusprendė PSO.

Gripas

- Naujausiais ULAC duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pastarąją savaitę didėja. Kaip sinoptikų klausiame apie žiemą, kokia ji bus, ar galima jūsų teirautis jau apie šiemet numatomą gripo sezoną?

- Niekada negalima 100 proc. nuspėti, koks gripo virusas šiemet cirkuliuos ir koks bus sergamumas, ar bus epidemija ir kokia. Kaip minėjau, gripo virusai tarpusavyje geba pasikeisti, „draugiškai“ užleisti vienas kitam vietą. Kaip sinoptikams atspėti, kas šiemet mūsų laukia – labai sunku, išvadas ir analizę bus galima daryti tik pasibaigus gripo sezonui.

Šiuo metu tik galime stebėti situaciją Europoje ir sergamumą Lietuvoje.

Jei žinotume, kada bus ta „didžioji banga“, pavyzdžiui, rytoj – visiems pasakytume neiti iš namų ir taip jos išvengti. Deja, gripo taip prognozuoti neina. Galiu pasakyti tik tiek, kad, remiantis praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis buvo mažesnis nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

- Kada būna gripo pikas?

- Įprastai, daugiausiai sergančiųjų būna sausį-vasarį, kartais ir gruodį. Sergančiųjų ir epidemijų skaičius kasmet būna labai skirtingas. Pavyzdžiui, pernai 22 savivaldybės buvo paskelbusios gripo epidemiją, yra buvę metų, kai gripo epidemija apėmė 58 iš 60 savivaldybių. Bet būta ir tokių žiemų, kai nė viena savivaldybė neskelbė pavojaus.

Virusai vis dar gudresni už mus ir mokslas kol kas neleidžia nuspėti, ko tikėtis šiemet.

- Ar dabar jau per vėlu būtų suskubti pasiskiepyti nuo gripo?

- Tikrai skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Juolab, kad dar yra apie 2 tūkst. valstybės lėšomis įsigytos vakcinos gydymo įstaigose. Asmuo, kuris priklauso rizikos grupei, dar tikrai galėtų pasiskiepyti minėta nemokama vakcina ir tikrai visiems patarčiau nepraleisti progos apsisaugoti nuo mirtinų gripo komplikacijų. Jei žmogus turi galimybių, gali skiepytis ir keturvalente gripo vakcina, nes reikia džiaugtis, kad į Lietuvą jos yra atvežta, tačiau, pabrėžiu, didžioji dalis Europos valstybių savo piliečius skiepija trivalente vakcina. Lietuvos situacija tikrai nėra kitokia nei kitų šalių.

- Yra išskiriamos aiškios gripo rizikos grupės - 65 m. ir vyresni asmenys, asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis; tie, kurie dirba medicinos įstaigose, nėščiosioms. Visgi kartais gripas pakerta ir, atrodytų, sveikus, stiprius žmones. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę britų spauda mirgėjo apie gripo pražudytą 18-metę škotę. Kodėl taip įvyksta?

- Svarbūs ir kiti rizikos faktoriai, t. y. lėtinės, gretutinės ligos. Gripo virusas sugeba per trumpą laiką labai pažeisti žmogų, surasdamas silpniausią jo vietą. Galbūt ir jaunas žmogus to nežinodamas turi kokią nors lėtinę ligą. Bet kokia lėtinė liga yra palanki terpė virusui, kad šis galėtų atlikti savo blogiausią misiją. Negaliu komentuoti šios britės ligos anamnezės, tačiau kai Lietuvoje būna mirties atvejų dėl gripo ir padarome analizę, pastebime, kad pacientai turėjo kokią nors lydinčią lėtinę ligą, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, širdies ar kraujagyslių susirgimą etc. Bet kokio organo pokyčiai jau yra palanki terpė, kad tas virusas per pakenktą sistemą galėtų sukelti blogiausią išeitį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (152)