Dėl išaugusio sergamumo padidėjo krūvis ir gydymo įstaigoms, o Respublikinė Šiaulių ligoninė dėl infekcijų plitimų netgi ėmėsi laikinų izoliacinių priemonių.
Apie sergamumo situaciją šalyje portalui „Delfi“ plačiau raštu pakomentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Kas žinoma apie mirusius nuo gripo?
Kaip minėta, gripas šiemet nusinešė net 27 žmonių gyvybes – tiek pat, kiek 2023–2024 m. sezonu. Vienas iš mirusių žmonių neturėjo nė 40 metų.
Iš 27 šiemet nuo gripo mirusių žmonių 22 nebuvo skiepyti sezonine gripo vakcina, 3 buvo skiepyti, dar 2 asmenų skiepijimo būklė nežinoma.
26 mirusieji turėjo lėtinių ligų, 1 būklė nežinoma.
Pagal apskritis po 6 asmenys mirė iš Panevėžio ir Vilniaus, 4 iš Šiaulių, 3 iš Kauno, po 2 asmenis iš Telšių, Tauragės ir Klaipėdos, po 1 iš Marijampolės ir Utenos apskričių.
5-ąją šių metų savaitę (sausio 27 d.– vasario 2 d.) dėl gripo buvo hospitalizuoti 176 asmenys, iš jų 17 atsidūrė reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (toliau – RITS), dėl COVID-19 ligos – 8 asmenys, iš jų 1 RITS.
Dėl infekcijų išplitimo – ribojimai ugdymo ir gydymo įstaigose
Lietuvoje išplitusios infekcijos gripo, COVID-19 ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) į ligos patalą guldo ir vaikus, ir suaugusiuosius. Viena vilnietė portalui „Delfi“ pasakojo, kad atvedusi vaiką į vaikų darželį nustebo, grupėje išvydusi vos keturis mažylius.
G. Gargasienė teigė, kad šių metų 5-ąją savaitę NVSC gavo 6 ugdymo įstaigų prašymus skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą, kuomet prašoma 5 dienas taikyti ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Iš viso 2024–2025 m. gripo sezonu NVSC gavo 9 tokius ugdymo įstaigų prašymus.
Respublikinė Šiaulių ligoninė praėjusią savaitę paskelbė, kad dėl sparčiai plintančių ūminių respiracinių infekcijų imsis laikinų izoliacinių priemonių, nelaukiant epidemijos pradžios. Kaip skelbiama išplatintame pranešime žiniasklaidai, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta „ligoninės padalinį, kuriame nustatomi trys ir daugiau ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejai, laikyti laikinosios izoliacijos padaliniu, įvedant privalomą pacientų, sergančių infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta oro lašeliniu keliu, izoliacijos priemonių taikymą“.
Nuo sausio 27 dienos ne trumpiau kaip penkias paras tokias priemones nuspręsta taikyti minėtosios ligoninės Gastroenterologijos–endokrinologijos skyriuje, nusprendus jį laikyti laikinosios izoliacijos padaliniu.
Infekcijų paplitimas paveikė ir poliklinikų darbą. Kaip portalą „Delfi“ informavo Klaipėds miesto poliklinikos komunikacijos specialistė Sandra Lukošiūtė-Jokšienė, šiuo metu tikrai pastebimas išaugęs sergamumas, o šį sezoną dar stebima ir nemažai komplikacijų, tarp jų – sunkių.
„Poliklinikoje prašome dėvėti kaukes ir džiaugiuosi, kad mūsų pacientai klauso – dėvi, nors, kai pati vaikštau po ligonines, matau, kad ne visur tokia tvarka“, – pastebėjo S. Lukošiūtė-Jokšienė.
37 savivaldybės jau pasiekė epideminį sergamumo lygį
Naujausiais sergamumo duomenimis, epideminį sergamumo lygį, kuomet būna peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, pasiekė 37 savivaldybės. Tačiau iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Nepaisant to, kad epidemija dar niekur nepaskelbta, G. Gargasienė patikino, kad nuolat rekomenduojamos gripo ir (ar) COVID-19 ligos plitimą ribojančios priemonės visuomenei, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms:
reguliarus ir teisingas rankų plovimas ir (ar) dezinfekavimas;
tinkama kvėpavimo takų higiena (kosint ar čiaudint prisidengti burną / nosį popierine servetėle ar nosine, nusiplauti rankas);
medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas sergant gripu, COVID-19 liga ar ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI), slaugant sergantį asmenį;
sergančiųjų gripu COVID-19 liga ar ŪVKTI izoliavimas namuose ar ligoninėje, hospitalizuojant pagal klinikines indikacijas; dažnas gyvenamųjų ir darbo patalpų vėdinimas ir valymas drėgnuoju būdu.
„Gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu be nuolat rekomenduojamų prevencijos priemonių (pateiktos aukščiau), nesant paskelbtos epidemijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.“, – išvardijo NVSC patarėja.
Kas keistųsi, paskelbus epidemiją?
G. Gargasienė sakė, kad šiuo metu sergamumas kyla, tačiau išlieka panašus į praeitų sezonų sergamumą, vertinant bendrą sergamumą ŪVKTI.
„Šį sezoną 5-os savaitės rodiklis viršija praeito sezono didžiausią sergamumo rodiklį (6-ą savaitę 1810 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas stebime gripo sezonui būdingą sergamumo pakilimą. Nuolat stebima situacija ir bendraujama su savivaldybėmis vertinant bendrą situaciją konkrečioje savivaldybėje, esant poreikiui pirmiausia bus siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu“, – komentavo pašnekovė.
O sergamumas COVID-19 liga kaip tik mažėja.
„Šį sezoną didžiausi sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodikliai buvo registruoti 2024 m. rudenį (vidutiniškai apie 3000 atv. per savaitę), nuo tada sergamumas šia infekcija mažėjo ir pastarosiomis savaitėmis registruojamas mažas sergančiųjų COVID-19 liga skaičius (vidutiniškai 400 atv. per savaitę) mažėja“, – pateikė duomenis NVSC specialistė.
Pasidomėjus, kas keistųsi, paskelbus epidemiją, G. Gargasienė patikslino: „Epidemijos laikotarpiu rekomenduojamos papildomos gripo ir (ar) COVID-19 ligos plitimą ribojančios priemonės visuomenei, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų teikėjams, prekybos ir ūkinės veiklos vykdytojams bei darbo vietoms: galimybės tinkamai rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai (plauti rankas šiltu tekančiu vandeniu ir skystu muilu ar dezinfekuoti jas specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis) sudarymas visiems įstaigose ar kitose viešose uždarose vietose besilankantiems asmenims; medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas viešose uždarose vietose (parduotuvėse, renginiuose, viešojo transporto priemonėse ir kt.). Medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, stacionariose socialinės globos institucijose reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka; saugaus, ne mažiau nei 2 metrų atstumo laikymasis nuo kitų asmenų, su kuriais įprastai nebendraujama; darbo organizavimas nuotoliniu būdu arba valdant srautus, kai tai leidžia vykdomos veiklos ypatumai; rekomenduojamas lankytojų ir (ar) paslaugų gavėjų srautų reguliavimas viešose uždarose vietose; maksimalaus vėdinimo, atsižvelgiant į technines pastato galimybes, užtikrinimas, galimas oro kokybės reguliarus stebėjimas, reguliari vėdinimo sistemų priežiūra ir modernizavimas; dažnas patalpų ir dažnai liečiamų paviršių valymas drėgnuoju būdu ir (ar) dezinfekcija (siūloma vadovautis SAM interneto svetainėje paskelbtomis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galima užteršimas SARS-CoV-2 virusu)).
Taikytinos gripo ir (ar) COVID-19 ligos plitimą ribojančios priemonės valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos šalyje ar savivaldybėje metu: laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (toliau – IPRR); laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas); sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos, susijusios su apgyvendinimu, įstaigose“.
Gripo nuvertinti nederėtų
Gydytojai ir vaistininkai siūlo nenuvertinti gripo ir žiūrėti į šią ligą rimtai. Laiku atpažinus ligą ir skyrus gydymą antivirusiniais vaistais, galima išvengti sunkiausių komplikacijų. Todėl rekomenduojama susirgus atlikti greitąjį testą, padėsiantį nustatyti, kokia sergate liga.
Sužinoti, kuo sergate: gripu, COVI-19 ar peršalimu, galima ir pagal tam tikrus simptomus. Plačiau apie tai, kaip atskirti, kuria liga susirgote, galite paskaityti čia: