Liepos mėnesį dviejose Vilniaus ir Kauno odontologijos klinikose vykęs mokslinis tyrimas parodė, kad tobulėjančios technologijos ironijai pagrindo palieka vis mažiau.
Padedami šveicarų mokslininkų, lietuvių medikai metė iššūkį nusistovėjusiai nuomonei, esą dantų implantacija – ilgai užtrunkantis procesas. Atrinktai pacientų grupei jie dantis implantais su nuolatiniu vainikėliu atkūrė per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei parą. Maža to, tyrimo dalyviams sudėjo vainikėlius, pagamintus iš naujos kartos, trigubai už žmogaus dentiną tvirtesnės medžiagos. Mūsų šalyje vykusi praktinė tyrimo dalis turės atsakyti į klausimą, ar minėtoji medžiaga ir pats gydymo metodas turi šansų tapti naujuoju dantų implantavimo aukso standartu.
Sostinės „Prodentum“ ir Kauno „&Smile“ klinikų gydytojai, išbandę Šveicarijos mokslininkų sukurtą implantavimo modelį, pirmaisiais rezultatais jautėsi patenkinti. „Po kelių atliktų tyrimų matome, kad per 24 valandas tikrai galima padaryti patikimą nuolatinę restauraciją. Pirmieji mūsų gauti rezultatai nuteikia tikrai gerai“, – tvirtino kaunietis burnos chirurgas Marius Kubilius.
Tyrime dalyvavusių pacientų vizitai atrodė taip: per pirmąjį vizitą iš karto įsriegtas implantas, burna nuskenuota naujausiomis 3D technologijomis, o gautas failas nusiųstas tiesiai dantų technikui. Šis išfrezuotą danties vainikėlį dar tą pačią arba vėliausiai kitą dieną grąžina implantuojančiam gydytojui – antrojo apsilankymo pas gydytoją metu pacientas jau turi naują, tikrą ir visiškai funkcionuojantį dantį.
„Jeigu pavyks sutrumpinti tokių operacijų trukmę nuo 3–4 iki 1–2 vizitų, tai reikš, kad mes ne tik taupysime brangų savo ir paciento laiką, bet ir mažiau kišimės į žmogaus organizmą. Jau yra patikimai įrodyta, kad kuo mažiau chirurginių ir protezavimo intervencijų – tuo geresni gydymo rezultatai“, – teigė šveicarų kompanijos „Straumann“ ekspertas med. dr. Pedro Gonzalves, stebėjęs lietuvių medikų darbą. Jam antrino gyd. M. Kubilius, pasak kurio, galimybę ryte atlikti chirurginę implanto įsriegimo operaciją, o vakare jau turėti nuolatinį protezą įvertins užsiėmę, daug keliaujantys pacientai, kuriems lankymasis odontologijos klinikoje laiko požiūriu yra prabanga.
Rinkosi pasižiūrėjęs filmukų
Kaip tvirtina Vilniaus universiteto dėstytojas, odontologas ortopedas doc. med. dr. Vygandas Rutkūnas, pati dantų per vieną valandą koncepcija gyvuoja jau gana seniai, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra paprasta. „Pirmiausia reikėtų apsibrėžti, kokie tie dantys per vieną valandą. Jie gali būti laikini ir nuolatiniai. Laikiną protezą padaryti per valandą ir iš karto uždėti ant neseniai įsukto implanto nėra labai didelis iššūkis – tai jau kurį laiką pakankamai sėkmingai daroma. Tačiau tokie dantys nėra tie tikrieji dantys per vieną valandą, nes paskui laikiną protezą reikia pakeisti nuolatiniu“, – populiariai mokslinio tyrimo esmę aiškina pats jame dalyvavęs gydytojas.
Visiems atrinktiems tyrimo dalyviams iš karto po implantacijos buvo uždėtas būtent nuolatinis danties protezas. Vienas tokių dalyvių, 27-erių vilnietis Dainius, tyrime sutiko dalyvauti nedvejojęs: „Turėjau dantyje pūlinuką ir daug metų, gal kokius penkerius, nekreipiau dėmesio, nes nebuvo jokio skausmo. Galiausiai, kai nuėjau pas dantų gydytoją, man pasakė, kad vienintelis variantas – šalinti dantį. Dar bandė jį sutvarkyti: valė kanalus, dėjo vainikėlį, bet po kiek laiko trūko danties šaknis, o pūlinukas vėl atsinaujino“.
Atsisveikinęs su iš pažiūros sveiku dantimi, jaunas vaikinas ėmė ieškoti išeičių. Populiariame vaizdo įrašų kanale radęs edukacinių filmukų, ėmė lyginti, kuo dantų protezavimas skiriasi nuo dantų implantavimo. Taip sako supratęs, kad dantų tiltelis tarnauja vidutiniškai 10 metų. „Iš karto atmečiau tiltelio galimybę, nes man pakankamai nedaug metų, tik 27-eri, reikės visą gyvenimą gyventi, todėl iškart pasirinkau implantaciją“, – dėsto apsisprendimo, kodėl ryžosi išbandyti naujas medicinos technologijas, motyvus.
Pasak doc. V. Rutkūno, Dainiui įsriegtas implantas iš titano ir cirkonio lydinio žandikaulyje turėtų greičiau prigyti ne tik dėl unikalios formos, bet ir dėl chemiškai aktyvaus, biologiškai gerai su žmogaus organizmu suderinamo implanto paviršiaus. Jis greičiau pritraukia ląsteles, kurios regeneruoja kaulą ir dvigubai suaktyvina prigijimo procesus. Dėl to po implanto įsriegimo operacijos pacientai tvirtina nejaučiantys jokių įprastą gyvenimo ritmą trikdančių nepatogumų.
„Išėjęs iš klinikos net pagalvojau, kad per pačią procedūrą galėjau miegoti, nes realiai jaučiau tik pirmą adatos bakstelėjimą ir lūpų patampymus vėliau. Gal buvo šioks toks veido patinimas, kol atleido vaistai. Kokį pusdienį operuotą vietą pamaudė, bet praėjo net be nuskausminamųjų“, – tos pačios dienos vakare atėjęs naujo danties vainikėlio, pasakojo Dainius.
Stresas – ir dantų priešas
„Pacientus įkalbėti tyrime dalyvauti nesunku – sunkiau juos atrinkti pagal mūsų griežtus kriterijus“, – tvirtina gyd. Jotautas Kaktys, „Straumann“ tyrimo centro Kaune vadovas. Dainius į minimą tyrimą pateko dėl kelių svarbių priežasčių: dantis jam buvo pašalintas neseniai, vaikinas neserga sunkiomis gretutinėmis ligomis, negriežia dantimis, jo sąkandis – taisyklingas, o burnos higiena – nepriekaištinga.
Kaip teigia gyd. M. Kubilius, atrenkant dalyvius buvo labai svarbi ir paties žmogaus motyvacija: kad po tyrimo jį būtų galima pasiekti, pasikviesti, apžiūrėti. „Turi galioti mūsų su žmogumi susitarimas, kad jis bent jau tyrimo metu stengsis mažiau kramtyti 3 mėnesius ta puse, kur įdėtas implantas ir ant kurio iš karto padarytas dantis, nes jis gauna iš karto pilną krūvį“, – kaip vieną esminių reikalavimų paminėjo burnos chirurgas.
Pasak gydytojų, tiems, kuriems dantys pašalinti prieš ilgą laiką, kaulas jau būna gerokai aptirpęs, todėl reikalingos kaulo priauginimo procedūros. Be to, tokią operaciją, kai nuolatinis dantis protezuojamas iš karto ant šviežiai įsriegto implanto, galima pasiūlyti tik tiems, kurių žandikaulio tvirtumas yra 1 arba 2 lygio iš 4 galimų. Tiems, kurių kaulas minkštesnis, ir toliau reikalinga mėnesio pertrauka, kol implantas patikimai prigis, mat sąkandžio jėga – labai stipri ir gali jį išklibinti.
Trečioji dažna dantų gydytojų pacientų problema, kurios neatlaiko ir tvirčiausi implantai – stiprus dantų sukandimas ir bruksizmas (griežimas dantimis). Šių vadinamųjų parafunkcijų atsiranda dėl didelio streso, įtampos, skubėjimo ir panašiai. Tokius pacientus gydytojai sako galintys įtarti pagal tam tikrus klinikinius požymius ir dažniausiai pataria susilaikyti nuo greito implantavimo metodo: esą verčiau palaukti, kol implantas pilnai įaugs į kaulą ir nebebijos jokių krūvių. Juo labiau kad nuo stipraus sąkandžio ar griežimo dantimis tokiems pacientams suskilinėja ir dantų vainikėliai.
„Jeigu šis Lietuvoje atliekamas tyrimas pavyks, tai reikš didžiulį technologinį žingsnį odontologijos srityje ir bus įrodymas, kad gydymas dantų implantais yra labai patikimas, o 3D technologijos leidžia iki minimumo sumažinti apsilankymų pas odontologą skaičių ir žmogiškojo veiksnio įtaką galutiniam gydymo rezultatui. Ir gydytojams, ir pacientams gyvenimas tikrai supaprastėsׅ, – įsitikinęs Vilniaus universiteto dėstytojas, gydytojas odontologas ortopedas dr. Vygandas Rutkūnas.
Liepos mėnesį Lietuvoje vykdytame moksliniame tyrime „Implantų su nuolatiniais vainikėliais apkrovimas ir įvedimas į pilną sąkandį iš karto po operacijos“ (angl. „Immediate loading of implants with final crowns in occlusion“) dalyvavo 10 pacientų. Tyrimą atliko Vilniaus klinikos „Prodentum“ ir Kauno klinikos „&Smile“ gydytojai.
