Pasak V. Rutkūno, siekiant pasiūlyti pacientams kokybiškesnes ir saugesnes paslaugas, būtina gauti daugiau objektyvių duomenų apie šiuo metu taikomus gydymo metodus ir juos optimizuoti. Todėl su kolegomis ilgą laiką aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, vykdydami tiek laboratorinius, tiek klinikinius tyrimus, siekdami įvaldyti skaitmenines technologijas ir sugalvoti būdus, kaip jas efektyviai taikyti.
Skaitmeninis pacientas – gydymo simuliavimui ir sėkmingam iššūkių suvaldymui
„Šiandien savo kasdieniniame darbe mes naudojame intraoralinius skenerius, kompiuterinius tomografus, dentalinius rentgeno aparatus, veido skenerius, atliekame skaitmeninę fotografiją – taigi, turime labai daug skaitmeninių šaltinių ir vaizdų.
Nepaprastai sudėtingas ir svarbus etapas, galima sakyti, netgi savotiškas menas – visus juos apjungti. To apjungimo esmė – sukurti skaitmeninį paciento modelį arba „skaitmeninį pacientą“, ant kurio mes galėtume simuliuoti gydymą ir, atsižvelgdami į funkcinius ir estetinius parametrus, numatyti visus laukiančius gydymo iššūkius.
Dažniausiai tokie ar panašūs vaizdai naudojami implantų padėtims planuoti, tačiau mūsų tikslas – panaudoti pačius naujausius skaitmeninius sprendimus bei surasti jų kombinacijas, kurios padėtų ne tik sklandžiai atlikti dantų implantaciją, tačiau taip pat padaryti dėkingesnį protezavimą, sumažinti jo kaštus ir gydymo diskomfortą, sutrumpinti gydymo laiką, užtikrinti tikslesnį sąkandį, maksimalią protezų estetiką, lengvesnę jų priežiūrą, ilgesnį implantų ir protezų tarnavimą“, – pasakoja profesorius.
Efektyviam bedančių žandikaulių gydymui – tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo protokolas
Kitas svarbus tikslas, siekiant maksimalios naudos pacientui – preciziškas tikslumas. Tiksli skaitmeninė implantacija ir protezavimas (angl. accurate digital implantology and prosthodontics (ADIP)) – apima viso gydymo proceso, pradedant skaitmeninės implantacijos planavimu bei atlikimu ir baigiant skaitmeniniu protezavimu, tikslumo koordinavimą. Tikslioji medicina (angl. precision medicine) – tai nauja tendencija medicinoje, kuria siekiama visą gydymą padaryti kuo tikslesnį.
Pavyzdžiui, pagaminti priešvėžinį vaistą, kuris veiktų tiksliai tik vėžinę ląstelę, neturėtų šalutinių reiškinių, atlikti operacijas reikiamas sritis tiksliai pasiekiant per mažą pjūvį. Šis tikslas keliamas ir dantų implantacijai bei protezavimui. Tam svarbu sukontroliuoti visus procesus taip, kad viskas vyktų preciziškai tiksliai – ir implantas būtų įsriegtas, ir protezavimas atliktas nepriekaištingai tiksliai. O tai, pasak V. Rutkūno, rimtas iššūkis, kuriam toli gražu neužtenka vien tik turėti šiuolaikinę įrangą.
„Atlikę daugybę mokslinių tyrimų, bendradarbiaudami su pripažintomis pasaulinėmis kompanijomis, sukūrėme bei nuolat tobuliname tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo protokolą, leidžiantį itin efektyviai gydyti bedančius žandikaulius. Tam pasitelkiame specialius įrankius, pagerinančius skenavimo, vaizdų apjungimo ir tuo pačiu viso gydymo tikslumą,“ – pasakojaV. Rutkūnas.
Labai svarbu, kad į tikslios implantacijos ir protezavimo užtikrinimo procesą būtų įtraukti ir laboratorijos specialistai, nes gaminant protezus, atsiranda daug laboratorinių etapų. Tik detaliai juos išnagrinėjus ir įvertinus visus klinikinius bei laboratorinius aspektus, tikslios implantacijos ir protezavimo protokolą galima dar labiau ištobulinti. V. Rutkūno teigimu, šio protokolo vertė ir tikslumo potencialas geriausiai atsiskleidžia susidūrus su sudėtingomis, kompleksinėmis situacijomis, kai pacientas yra netekęs daugelio dantų.
Geriausiems implantacijos rezultatams – dinaminės navigacijos metodas
Dantų implantacija – itin didelio preciziškumo reikalaujanti procedūra. Tikslus dantų implanto pozicionavimas sumažina komplikacijų riziką, kaulo priauginimo poreikį, komplikacijų tikimybę ir užtikrina geresnius implantacijos rezultatus. Tiksliai pagal planą atlikus implantaciją, ir dantų protezavimas tampa paprastesnis, formuojasi mažesnės protezavimo paklaidos, mažėja komplikacijų tikimybė bei gerėja protezavimo prognozė.
Didesniam tikslumui pasiekti gan dažnai pasitelkiama gidinė implantacija, naudojant 3D spausdintus gidus. Tačiau, V. Rutkūno teigimu, 3D gidų spausdinimas užima nemažai laiko, per tokį gidą sunku aušinti implantacijos vietą, todėl didėja kaulo perkaitinimo rizika, pacientas patiria didesnį diskomfortą, galimas sunkesnis gijimas. Procedūros metu pastebėjus paklaidas, tokio gido koreguoti negalima, todėl gali prireikti tęsti implantaciją be jo. Be to, atliekant implantaciją su 3D spausdintais gidais, reikia, kad pacientas plačiai išsižiotų, nes naudojami ilgesni chirurginiai instrumentai ir dėl riboto išsižiojimo kartais nepavyksta pritaikyti šio gidinės chirurgijos metodo.
V. Rutkūno teigimu, už statinę navigaciją daugeliu atžvilgių pranašesnis pakankamai naujas odontologijoje dinaminės navigacijos metodas, jau kurį laiką naudotas neurochirurgijoje ir kitose medicinos srityse. Pasitelkus dinaminę navigaciją, virtualus dantų implantacijos planas parengiamas labai greitai, todėl procedūrą galima atlikti to paties vizito metu. Šiam metodui nereikia 3D spausdinto gido, todėl sutrumpėja gydymo laikas ir mažėja jo kaštai. Dinaminės navigacijos metu geriau aušinamas kaulas, todėl jis mažiau traumuojamas, užtikrinamas geresnis gijimas. Atliekant implantaciją dinaminės navigacijos metodu pacientui reikia mažiau išsižioti, o tai ne tik užtikrina mažesnį diskomfortą bet ir padaro šį metodą tinkamu kiekvienam pacientui, nes ribotas išsižiojimas netampa kliūtimi jo naudojimui. Svarbu ir tai, kad pastebėjus netikslumus, dinaminės navigacijos planas iš karto gali būti pakoreguotas ir procedūra toliau tęsiama saugiai, užtikrinant geriausius implantacijos rezultatus.
Preciziškam protezų tikslumui – specialūs proteziniai komponentai ir itin kokybiškos medžiagos
V. Rutkūnas sako, kad norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu nepriekaištingai atlikti kiekvieną procedūrą.
„Aukščiausios kokybės cirkonio oksido medžiagų naudojimas bemetalės keramikos gamybai jau tapo įprastu, tačiau svarbu iš jų pagaminti preciziškai tikslų protezą. Pagal tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo protokolą gavus ir specialiais algoritmais apdorojus skaitmeninius vaizdus, galima tai atlikti nepriekaištingai. Naudojant intraoralinius skenerius, dažniausiai gaminamos nedidelės apimties restauracijos, o pasitelkus šį protokolą, galima ypatingai tiksliai pagaminti pilną bemetalės keramikos dantų lanką bedančiam žandikauliui – čia ir atsiskeidžia jo potencialas“, – pasakoja V. Rutkūnas.
Specifinio dizaino chirurginiai gidai leidžia patogiai uždėti protezą iš karto po implantacijos, nors taikant tradicinius gydymo metodus tą padaryti yra keblu. Pagal tikslios skaitmeninės implantacija ir protezavimas protokolą protezavimo darbams pasitelkiami didesnį tikslumą užtikrinantys proteziniai komponentai ir biosuderinamos medžiagos, todėl dantis protezuoti iš karto po implantų įsukimo galima minimaliai traumuojant ir dirginant aplinkinius audinius.
„Protezo sėkmė labai stipriai priklauso nuo to kaip pacientas sugebės jį išsivalyti, prižiūrėti, todėl svarbu jau gydymo pradžioje susiplanuoti protezą taip, kad jis būtų estetiškas, išvalomas, higieniškas, o tada jau ir visi pradiniai implantacijos etapai susidėlioja sklandžiai. Implantai gali būti aukščiausios kokybės, medžiagos irgi, bet rezultatas netenkins, nes kaupsis apnašas pacientas negalės kokybiškai išsivalyti protezo. Taigi, taikant inovacijas visada labai svarbu nepamiršti paprastumo“, – pabrėžia patyręs specialistas.
Ateities vizija – mišrios realybės technologijos pritaikymas ir spausdintas 3D kaulas
Prof. Vygandas Rutkūnas pasakoja, kad smalsumas, entuziazmas ir noras užtikrinti kuo geresnius rezultatus pacientams, skatina jį ir kartu dirbančių gydytojų komandą gilintis į ateities technologijas.
„Mišrios realybės (ang. mixed reality) technologijos jau kurį laiką sėkmingai taikomos medicinoje. Dabar žiūrėdami į pacientą mes matome tik išorinį sluoksnį – dantis, dantenas, bet jeigu pasitelkę mišrią realybę, galėtume pradėti matyti gilesnius audinius ir svarbias anatomines struktūras – kaulą, kraujagysles, tai būtų nepaprastai naudinga. Atlikdami intervencines procedūras, galėtume saugiau dirbti. Taigi, vienas projektų, kurį vystome su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir užsienio partneriais – mišrios realybės pritaikymas odontologijos praktikoje. Šio projekto idėja yra tokia, kad surinkus visą skaitmeninio paciento informaciją ir užsidėjus holografinius akinius, dirbant būtų galima matyti kompiuterinės diagnostikos ir gydymo planavimo 3D vaizdus“, – pasakoja V. Rutkūnas.
Dar vieno futuristinio projekto tikslas – 3D biospausdintuvu pagaminti kaulinio audinio pakaitalą. Netekus dantų ir norint atstatyti sąkandį, dažnai tam nepakanka kaulinio audinio ir reikia atlikti kaulo priauginimą. Kaului atstatyti pasitelkiami įvairūs kaulo pakaitalai, tačiau šiuo metu naudojamos medžiagos nėra idealios ir turi įvairių trūkumų. Šiuo tikslu siekiama sukurti trimatį karkasą, kuris būtų mechaniškai atsparus, atkurtų prarastą kaulo tūrį ir kartu skatintų kaulinio audinio įaugimą į patį karkasą. Tai reiškia, kad laikui bėgant kaulinės ląstelės turėtų įaugti į karkasą ir taip atstatyti kaulinio audinio defektą, o karkasas – bent dalinai ištirpti. Taigi, siekiant šio tikslo, dirbama kartu su kolegomis iš VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto, spausdinami karkasai ir bandoma juos pritaikyti tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais. Tam, kad ateityje 3D spausdintus kaulus būtų galima naudoti ir žmonėms, dar reikia išsiaiškinti, kaip atspausdintas karkasas veikia organizmą, kokią įtaką kaulo formavimuisi daro įvairios 3D spausdinimui naudojamos medžiagos, atlikti daugybę kitų tyrimų. Tačiau, pasak V. Rutkūno, galimybė, naudojant šį metodą, atstatyti prarastą kaulinį audinį odontologijoje bei veido ir žandikaulių chirurgijoje leistų pacientui patirti mažiau diskomforto ir reikšmingai prisidėtų prie medicinos ateities.
Problemų sprendimui – kruopščiai patikrinti moksliniai metodai
V. Rutkūnas pasakoja, kad pagrindinis odontologijos specialistų mokslinis partneris, vykdant mokslinius projektus – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institutas. Nuolat bendradarbiaujama ir su užsienio universitetais – Liuveno universitetu Belgijoje, Ciuricho universitetu Šveicarijoje, Malmo universitetu Švedijoje. Taip gaunamos unikalios žinios, pritaikomos gydant sudėtingas odontologines būkles ir padedančios pasiekti geriausių rezultatų.
„Viskas prasideda nuo smalsumo ir pomėgių. Daugelis kartu su manimi dirbančių specialistų domisi mokslu ir yra universiteto darbuotojai. Į mūsų veiklą yra įsitraukę nemažai studentų ir doktorantų. Mūsų darbas mums yra ir hobis. Jeigu savo kasdieniniame darbe matome kažkokią klinikinę problemą arba situaciją, kurios sprendimą reikia pagerinti, bandome naudoti mokslinį metodą laboratorinėmis sąlygomis. Praktiką pasiekia tik kruopščiai patikrinti, neabejotinai efektyvūs ir maksimaliai pacientui naudingi sprendimai“, – baigdamas pokalbį apibendrina Vygandas Rutkūnas.
