„Buvau pamiršusi jausmą, ką reiškia pasitikėti savimi ir plačiai šypsotis. Jaučiu, kaip sugrįžo gyvenimo kokybė“, – pranešime žiniasklaidai sako Danutė.
Daugiau nei 10 metų nešiojo plokšteles
„Daugiau nei 10 metų nešiojau dantų plokšteles. Jūs neįsivaizduojate, kokia yra kančia kas rytą jas klijuotis... O dar maistas, skysčiai, plokštelės nuolat slankioja, o juk klijų visur su savimi nesinešiosi. Žodžiu, gyvenau, kaip sakoma, „iš bėdos“.
Vieną dieną kantrybė trūko, nutariau įvesti tvarką burnoje. Pavargau jaustis blogai ir kasdien skirti tam dėmesio. Norėjau patogumo ir pojūčio, kad burna pilna gražių, sveikų dantų, kurie stabilūs ir nejuda“, – pasakoja Danutė.
Taigi moteris pradėjo žygius po klinikas. Jos prioritetas buvo vienas – įsidėti implantus išsimokėtinai.
Su žmogumi bendrauti turi būti malonu
Danutės gydymas buvo ilgas ir kruopštus: „Kadangi sergu kraujo liga, teko taikyti kitas priemones, stebėti, kaip bus priauginamas viršutinio žandikaulio kaulas, kuris buvo visiškai nunykęs. Viskas gijo ilgai. Reikėjo laiko ir kantrybės. Be dantų buvau net pusantrų metų“, – sako Danutė.
Moters gydymas prasidėjo 2019 metų vasaros gale. Parinktas „Visi ant keturių“ gydymo metodas – kuomet visi nauji vieno žandikaulio dantys laikosi ant keturių implantų. Danutei buvo susukti keturi implantai į viršutinį ir keturi – į apatinį žandikaulį. Vėliau pagamino dantis ir pritvirtino juos prie implantų. Ir štai – per 2021-ųjų Velykas moteris jau šypsojosi plačia burna.
O kol gydė, teko iškęsti pakitusią išvaizdą – nukarusius skruostus, įkritusias lūpas. Pusmečio karantinas, anot Danutės, jai buvo tikras išsigelbėjimas – nereikėjo tiek viešumo, burną galėjo slėpti po veido kauke.
„Mano šypsena – vizitinė kortelė. Dabar šypsausi be jokių kompleksų, – pagerėjusia gyvenimo kokybe džiaugiasi Danutė. – Esu viešas žmogus: teismuose atstovauju vaikus, tenka daug bendrauti su proceso dalyviais, advokatais, prokurorais, taip pat esu išrinkta į Vilniaus miesto tarybos Etikos komisiją, taigi išvaizda man labai svarbi. Esu įsitikinusi – koks žmogus gražus bebūtų savo vidumi, tačiau nesutvarkyta išorė nubraukia visą grožį. Su žmogumi bendrauti turi būti malonu.
Be abejo, kai žinai, kad burnoje viskas ne taip, kaip turėtų būti, sumažėja pasitikėjimas savimi, nesinori tiek bendrauti, imi vengti žmonių, pakinta netgi eisena, poza – eini nuleidusi galvą, susikūprinusi. Regis, tai „tik“ dantys, o kaip veikią visą savijautą. Netgi sakai teisme kalbą ir girdi savo pakitusią dikciją, šveplavimą... Tai išties siaubingas patyrimas.“
Gyvenimas prieš gydymą ir po jo
Anot moters, jos gyvenimas „prieš“ gydymą ir „po“ jo skiriasi kaip naktis ir diena: „Esu laiminga, vėl galiu šypsotis ir net nebenoriu prisiminti tų metų, kai nešiojau plokšteles. Dabar einu pakelta galva, nebijau kvatoti. Valgau irgi be įtampos, nesibaimindama, kad svetimkūnis gali iškristi iš burnos. Žodžiu, jaučiuosi esanti laisva ir laiminga, patikėjusi save specialistams, kad jie išlaisvintų mano šypseną.“
Moteris draugams ir pažįstamiems taip pat siūlo nesikankinti su plokštelėmis, o pasirinkti implantus. Sako, kad jos pavyzdys juos užkrėtė.
Pasitikėjimas grįžo su gražia šypsena
Irenos istorija panaši į sesers – anksti ištrupėjo dantys, teko nešioti plokšteles.
„Kai Danutė pradėjo tvarkytis dantis, labai laukiau galutinio rezultato. Pamačiusi sesers baltus dantis, neslėpsiu, ir aš užsigeidžiau tokios šypsenos“, – sako moteris.
Irena taip pat dirba darbą, kuriame tenka daug bendrauti su žmonėmis: ji yra dėstytoja, užsiima nekilnojamuoju turtu.
„Dėl sunkios ligos seseriai gydymas truko ilgiau, o man akademijos specialistai visą burną sutvarkė per pusmetį. Pašalino visus turėtus dantis, įsuko implantus ir uždėjo protezus. Manau, kad su jais ir nugyvensiu man skirtą gyvenimą, nes nieko keisti nebenoriu – tinka idealiai, esu patenkinta ir pojūčiu burnoje, ir grįžusiu pasitikėjimu savimi, – tvirtina Irena. – Kolegos dabar vis pajuokauja: „Nagi, Irena, parodyk savo holivudinę šypseną! “ Ir rodau, nes dabar mano dantys – be priekaištų. Dalintis gražia šypsena norisi su draugais, pažįstamais, kolegomis, studentais, klientais.“
Rūpestingai prižiūri implantus
Moteris susitaikė ir su tuo, kad implantams kas vakarą reikia skirti apie pusvalandį laiko: „Nemažai žmonių klaidingai mąsto, kad įsidėsi implantus ir nebus jokio vargo – nei skaudės, nei tiek valyti reikės, nei ėduonis jų neės. Iš tiesų implantus, kaip ir kiekvieną daiktą, reikia atidžiai ir reguliariai prižiūrėti: valyti apnašas, tarpdančius irigatoriumi, skalauti ir pan., nes kitaip į dantenas įsimes ligos, ims nykti žandikaulio kaulas.
Be to, prižiūrimi implantai ilgiau tarnaus – einame pas savo gydytojus kas pusmetį profilaktinei apžiūrai, kad patikrintų, kokia situacija burnoje. Nes kas iš to, jei skyrei burnos sutvarkymui išties nemenką dalį pinigų, specialistai tavo lūkesčius patenkino, tačiau vėliau tu jų darbo nevertini ir tinkamai dantų neprižiūri? Jei nori gražios ir sveikai atrodančios šypsenos, turi dėl jos pasistengti.“
Vyr. implantuojančio gydytojo odontologo Aido Ligučio komentaras:
„Irenai pašalinome likusius dantis ir, kaip jos seseriai Danutei, pritaikėme tą patį gydymo metodą. Pacientei visas gydymas truko vos pusmetį, nes nereikėjo priauginti kaulo, viskas gijo greičiau. Kai jau buvo viskas sutvarkyta, atsimenu, pacientės emocijos liejosi per kraštus – ir dėkojo, ir apsikabino, ir niekaip negalėjo atsitokėti, kad dabar tokia šypsena bus visada.
Žmonės, ypač nešiojantys dantų plokšteles, dažnai neįvertina, kad gali jaustis geriau, gyventi kokybiškiau. Plokštelės slankioja, gerai burnoje nesilaiko, žmogus turi nuolat galvoti, ar valgant jos nelūš, neiškris. Tas svetimkūnis yra veikiau išeitis „iš bėdos“. Tačiau kai žmonės visgi ryžtasi implantacijai ir protezavimui, negali patikėti, kad vėl jaučiasi taip, kaip jau buvo pamiršę galintys jaustis.
Tik vienas svarbus momentas, ką paminėjo ir Irena, – po gydymo naujus dantis būtina prižiūrėti dar netgi kruopščiau nei natūralius. Tada protezai tarnaus ilgiau, nebus akmenų ir apnašų, dėl kurių kyla dantenų ir kaulų uždegimas, tirpsta kaulas. Taigi tarpdančių šepetėliai, siūlai, burnos irigatorius – visa tai turi ne tik gulėti vonios kambario lentynoje, bet ir būti kasdien naudojami. Perspėju pacientus net ir šiek tiek pagąsdindamas, kad jei neprižiūrės dantų, po dvejų metų atsineš juos saujoje, – juokauja odontologas. – Burnos higiena turėtų būti pavyzdinė. Kas vakarą 20–30 minučių skirkite protezų šveitimui.
Moterys šiuo atžvilgiu yra pareigingesnės, o vyrams tenka argumentuoti ir įrodinėti, kad rūpintis protezais būtina. O jie dažnai galvoja, kad vos tik susidės dirbtinius dantis, nebereikės nieko daryti. Tai klaidingas įsitikinimas.
Geriausias atlygis mums – žmogaus žibančios akys ir jo noras šypsotis be baimės. Iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, kad ilgą laiką be dantų vaikščioję žmonės net nebemoka šypsotis, jų raumenys buvo pamiršę dirbti. Tad sutvarkius burną tokiems asmenims tenka prisiminti, ką reiškia nuoširdus juokas, kvatojimas, taip maloniai nustebti veidrodyje matant save besišypsantį.
Regis, maži pokyčiai, bet šypsena „be ribų“ yra labai svarbi žmogaus savijautai, emocinei ir fizinei sveikatai. Be to, jei nesišypsome, veido bruožai per ilgą laiką pakinta, pamažu prarandame savo tapatybę. O juk galime atrodyti gražiau ir jaustis geriau.“
