Visai neseniai viešojoje erdvėje pasklido pranešimai apie aktyvintos anglies, kaip grožio priemonės, naudą odai. Tačiau naujausia aktyvintosios anglies panaudojimo tendencija stebina dar labiau.
„The Independent“ rašo, jog oksidacijos būdu iš medžio anglies gaunamos veikliosios medžiagos – aktyvintosios anglies – populiarumas sparčiai auga, socialinių tinklų vartotojams dalinantis įrašais apie išskirtines anglies balinamąsias savybes.
Grožio eksperimentų entuziastai savo internetiniuose dienoraščiuose aktyviai reklamuoja šį keistą dantų balinimo būdą: suaktyvintos anglies milteliai sumaišomi su nedideliu vandens kiekiu – mišinys naudojamas kartu su dantų pasta, valantis dantis. Teigiama, jog balinamasis efektas pastebimas iškart, vos išsivalius dantis. To priežastis – anglyje esančios natūralios lipniosios medžiagos, tirpdančios ir pašalinančios dantų paviršiaus dėmes bei nepageidaujamą atspalvį.
Nors šis dantų balinimo būdas dėl savo paprastumo ir neva efektyvumo viešojoje erdvėje sulaukia vis daugiau dėmesio, gydytojai specialistai skatina nepasikliauti moksliškai nepatvirtintais gydymosi ar gražinimosi būdais ir adekvačiai vertinti netradicines kosmetines ar higienos priemones.
Kaip DELFI sakė Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, dantų balinimo metodika aktyvinta anglimi nėra aprobuota Europos Sąjungoje. Būtent todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti šios medžiagos efektyvumo dantų balinimo procedūrose. Aktyvintoji anglis gali būti kaip viena iš alternatyvių dantų balinimo priemonių.
„Medicina šiuo požiūriu yra itin konservatyvi, - sako odontologijos centro „Denticija“ vadovas Petras Lisauskas. Gydymo ir jo efekto pagrįstumas medicinoje vertinamas A, B, C kategorijomis. Pavyzdžiui, A kategorijos lygmenyje yra visos klinikinės studijos, parodančios aiškų efekto buvimą. Mūsų klinika nėra girdėjusi apie atliktus šios srities mokslinius tyrimus su aktyvinta anglimi.”
Pasak centro vadovo, aktyvintos anglies naudojimas, siekiant balinamojo dantų efekto, gali būti grindžiamas anglies abrazyvinėmis savybėmis: „Lygiai tokiu pat metodu naudojama soda, taip padidinant pastos abrazyvumą. Kitaip tariant, tokiai pastai suteiksite kad ir nedidelę, bet švitrinio popieriaus, savybę“.
P. Lisauskas juokauja, jog tokio pačio efekto galite tikėtis į dantų pastą įmaišę smėlio – bus nutrinamas dantų paviršinis sluoksnis ir jame esančios dėmės.
Vilniaus odontologijos klinikos burnos higienistė Asta Vasalauskaitė nepritaria abrazyvo pagrindu veikiamoms, balinamosioms dantų priemonėms. „Abrazyvo medžiagos veikia kaip polyras – poliruoja dantį, - aiškina burnos higienistė. Šios medžiagos labai lengvai pažeidžia dantų emalį.“
A. Vasalauskaitė teigia esanti nusistačiusi prieš balinamąsias medžiagas ir pasakoja, jog į odontologijos kliniką ne retai užsuka pacientai, stipriai susigadinę dantų emalį būtent dėl balinamųjų pastų, sudėtyje turinčių abrazyvinių dalelių.
Abrazyvinės dalelės sukelia dantų jautrumą, ir taip tiesiogiai kenkia dantims. „Denticijos“ vadovas prisimena, jog anksčiau dantų valymui naudoti dantų milteliai sukeldavo tokį patį – emalio paviršiaus nugrandymo – poveikį: „Kadangi miltelių abrazyvumas – didelis, balinamasis efektas akivaizdus, tačiau dantys tokiu būdu yra stipriai gadinami“. P. Lisauskas sako, jog tokio tipo priemonėmis bei kitais mediciniškai nepatvirtintais metodais nereikėtų rizikuoti savo šypsenos grožiu. „Nei efektyvumo, nei saugumo požiūriu nerekomenduočiau dantų balinimo aktyvinta anglimi“, - prideda specialistas.
