„Labai blogai be jų ir kalbėti, ir negražu, ir valgyti reikia, vis tiek visko norisi, net to paties obuolio“, – LNK žinioms pasakojo Ona Dabašinskienė.
Kaunietė sako, kad dantų protezavimo teko laukti ilgai, taip pat kęsti daugybę matavimų.
„Pirmą kartą laukiau 4 metus, antrą kartą 3 metus. Per vieną apsilankymą apačioje matavo 4 kartus, o apačioje 7“, – prisiminė Ona.
Tuo metu Onos vyras Kazimieras kenčia iki šiol – maistą gali valgyti tik tarkuotą. Vyras sako, kad medikai neranda būdo, kaip jam pritaikyti protezus. Pasak jo, gydytojai pasakė, kad Kazimiero dantenos per jautrios protezams.
Odontologai sako, kad su dantų problemomis žmonės susiduria vis dažniau.
„Dantų problemos čia paplitusios labai stipriai. Europoje periodontitas, kuris lemia dantų netekimą, yra išplitęs iki 40 proc. Vadinasi, 40 proc. populiacijos turi periodontitą, kuris gali baigtis dantų netekimu“, – sakė LSMU gydytojas odontologas Albertas Kriaučiūnas.
Kad tokių pacientų, kuriems tenka pereiti kryžiaus kelius dėl dantų sutvarkymo, būtų mažiau, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas protezus pradėjo spausdinti. Naudojant 3D spausdintuvus, viskas vyksta paprasčiau.
„Pacientas ateina, jis komfortiškai sėdi kėdėje, nuskenuojamas jo žandikaulis, persiunčiami failai, atspausdinama, pagaminama ir lieka tik pritaikymas“, – sakė A. Kriaučiūnas.
LNK žinių kalbinta pacientė Viktorija Ašmankevičiūtė prieš patekdama pas gydytoją skundėsi dantų skausmu.
„Kreipiausi dėl nubyrėjusio dantų kampelio, jaučiau skausmą. Gydytojas nuskenavo mano dantų lanką“, – pasakojo pacientė.
Ir be jokių papildomų įrankių burnos vaizdas atsidūrė kompiuteryje. Čia pat spausdintuvas atspausdina dantų maketą.
„Jei spausdiname kokią nors sudėtingą konstrukciją, kuriai reikia labai didelio tikslumo, spausdinimas gali užtrukti labai ilgai. Žandikaulį atspausdinti gali užtrukti ne vieną ir ne dvi valandas“, – sakė gydytojas odontologas.
Anksčiau odontologai visą šį darbą atlikdavo rankomis, protezų modelius liedavo iš gipso.
Su nauja spausdinimo technologija protezai gali būti spausdinami ir iš keramikos, jie iškart būna pritaikyti nešioti pacientui. Spausdinti dantys atrodo tarsi tikri. Kauno technologijos universiteto profesorius Vidas Raudonis sako, kad technologijos medicinoje apskritai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi ne tik odontologijoje.
„Toks didelis bumas yra dėl to, kad šiais metodais automatizuojame sau įprastus procesus. Ir tai iš dalies pagerina, padaro procesą efektyvesnį. Tam tikras pokytis technologijų prasme, taip pat ir socialiniame gyvenime, įvyks neišvengiamai“, – sakė prof. Vidas Raudonis.
Pasak profesoriaus, didžiausią darbą dirbtinis intelektas atlieka radiologijoje. Profesorius sako, kad kolegos Vokietijoje kuria robotus chirurgus, kurie galės atlikti veiksmus, palengvinančius medikų darbą.
Visą LNK žinių reportažą galite žiūrėti čia:
