„Jeigu jums svarbi ne tik dantų, bet ir viso organizmo puiki sveikata bei tvarkinga išvaizda – saugoti ir prižiūrėti savo dantis būtina visą gyvenimą nuo pat ankstyvosios vaikystės, nuo pirmųjų pieninių dantukų“, – konstatuoja pranešime spaudai Kauno odontologijos klinikos „Angitia“ burnos higienistė Gabija Babrauskaitė.
Viliojanti dantų išsaugojimo perspektyva
„Kai (jei) šį tinkamą požiūrį į dantų priežiūros svarbą įdiegs savo vaikams nuo mažų dienų tėvai – sveiki, estetiški nuosavi dantys gali tarnauti visą žmogaus gyvenimą. Savo ruožtu, suaugę vaikai rodys tokį pat pavyzdį savo vaikams, ir kiekviena nauja karta keis kitą su sveikais dantimis. Tuomet odontologų pagalba bus reikalinga tik profilaktinei apžiūrai, burnos higienai ir, gal būt, vos prasidėjusio dantų ėduonies plombavimui vieno apsilankymo metu“, – optimistine perspektyva linkusi tikėti burnos higienistė.
Vos pažeisti dantys su mažyte plomba gali tarnauti visą gyvenimą lyg sveikutėliai. Tiesa, vyresniame amžiuje gali keistis dantų sukandimas, tuomet plomba gali šiek tiek sujudėti. Tačiau tuoj pat ir taip pat vieno apsilankymo metu atitarnavusią keliolika ar keliasdešimt metų plombą pakeitus kita – tarsi atnaujinti dantys vėl pratęs visavertį savo šeimininko gyvenimą.
Tokio realaus, tačiau šiandien, galbūt, dar fantastinio, pozityvaus scenarijaus esmė – simbolinė odontologo paslaugų kaina, išsaugoti nuosavi estetiški dantys, patraukli šypsena ir gera sveikata. O kai žmogus gerai jaučiasi, tai gerai ir atrodo. Nepriklausomai nuo savo amžiaus metų.
Reali dantų sveikata ir viltis
„Deja, šiandien daugelio vyresniųjų (ir ne tik) žmonių dantų būklė tokias perspektyvias svajones sugrąžina į mažiau patrauklią realybę, – pastebėjimais dalijasi higienistė. – Kol kas tik nedaugeliui žmonių pavyksta išsaugoti visą gyvenimą visus savo dantis, juo labiau – sulaukti garbaus amžiaus su visais sveikais dantimis. Dažniau sutinkame pacientus, jau „žinančius“, kad dantys senatvėje tarsi natūraliai ir neišvengiamai bus prarasti. Taip pesimistiškai nusiteikus ir į dantų būklę numojus ranka, pozityvaus rezultato tikėtis neverta. Tačiau gera žinia ta, kad ši „liaudies išmintis“ nėra teisinga“, - optimistiškai nuteikia ir jaunesnius pacientus, ir vyresnius senjorus klinikos atstovė.
Dantys neiškrenta tiesiog savaime, sulaukus garbaus 70-ojo, 80-ojo ar bet kokio kito gimtadienio, skaičiuojamo dešimtimis metų. Dėl amžiaus tik vieną kartą gyvenime natūraliai prarandami vaikų pieniniai dantukai.
Suaugusiųjų žmonių dantų netekimui yra priežastys, ir jų galima išvengti bet kuriame amžiuje, jei žmogui atrodo, kad savo dantis išsaugoti yra tiek pat svarbu, kaip ir bet kurią kitą kūno dalį. Jeigu jūsų dantys dar ne visi prarasti, likusiais svarbu susirūpinti nuo šiandien. Jeigu senjorams toks rūpestis šia savo kūno dalimi reikalauja daugiau pastangų, rūpintis neabejotinai verta. Palikus dantų būklę savieigai, jos pasekmės sukels daugiau rimtesnių rūpesčių.
Tyrimai rodo, kad senjorai išsaugo sveikus nuosavus dantis vis dažniau. Pasak Šiaurės Karolinos universiteto atliktų ir 2014 m. publikuotų tyrimų, nuo praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šio a. 2-ojo dešimtmečio pradžios visų dantų praradimas tarp senjorų Vakarų šalyse sumažėjo įspūdingais 78 proc. Akivaizdu, kad tinkama burnos higiena, reguliari odontologų profilaktinė dantų apžiūra ir neatidėliotinas kilusių dantų sveikatos problemų sprendimas duoda rezultatus.
Todėl turintiems nuosavus dantis niekada nevėlu atsikratyti nihilistinio požiūrio, kad senatvėje, esą, dantis prarasime bet kuriuo atveju. Užuot taip pesimistiškai nusiteikus, geriau kasdien prisiminti savo dantis kaip ir kiekvieną savo nedalomo kūno dalį, būtiną žmogaus gyvenimui, ir visas jas saugoti.
Negydomi dantys sukelia kitas sveikatos problemas
Rimta problema, kad dalis žmonių neteikia reikšmės (arba neįsivaizduoja), kiek dantų sveikata yra svarbi ir neatsiejama nuo viso organizmo sveikatos, kas ypač būdinga vyresniame amžiuje. Dantų problemos gali sukelti dar didesnes problemas – viso organizmo sveikatos sutrikimus.
Nustatyta, kad ilgai negydoma dantų infekcija yra susijusi su senatvės demencija, širdies infarktu, plaučių uždegimu, inkstų ligomis, aukštu kraujospūdžiu, insulino gamybos sutrikimais ir diabetu, net kai kuriomis vėžio rūšimis. Šios sąsajos anatomija ir fiziologija paprasta: visi organai ir jų sistemos sujungti kraujotakos sistema. Patogeniniai mikrobai iš dantyse įsikūrusios infekcijos židinio paplatinami kraujotaka po visą organizmą ir įsikuria silpniausiuose konkretaus žmogaus organuose. Kokius pažeidimus sukelia, priklauso nuo gyvenimo būdo, eilės kitų aplinkybių ir paties žmogaus atsparumo.
Burnos sausėjimas. Burnos sausėjimą gali sukelti labai įvairių vaistų šalutiniai efektai ir kai kurios ligos, pvz., Sjogreno sindromas (išorinių liaukų veiklos sutrikimas). Nepakankama seilių gamyba savo ruožtu tinkamai neapsaugo dantų nuo bakterijų, todėl padidėja įvairių dantų problemų tikimybė, visų pirma – dantų ėduonies.
Žandikaulio nelygumai. Praradus dantis ir jų ilgą laiką nepakeitus implantais, toje vietoje žandikaulis pradeda tirpti, tampa nelygus, todėl aplinkiniai dantys išsikraipo ir neturėdami šoninės atramos, sparčiau krenta. Tad problema sukelia kitą problemą. Dantys dažniau prarandami vyresniame amžiuje, todėl ir ši bėda dažniau pasitaiko senjorams. Norint jos išvengti, prarastus dantis svarbu kuo skubiau atkurti. Tačiau dar geriau – stengtis dantų neprarasti.
Burnos gleivinės uždegimas arba stomatitas taip pat gali pasitaikyti tarp įvairaus amžiaus žmonių, bet vyresniesiems yra daug daugiau papildomų rizikos faktorių, iš kurių paminėtini ir netinkamai įsriegti arba netinkamai prižiūrimi dantų implantai.
Kaip „visi keliai veda į Romą“, taip ir pačių dantų, ir jų sukeltų sveikatos bei socialinių problemų dažna pradžia – palikti savieigai, netinkamai prižiūrimi, laiku negydomi ir neišsaugoti dantys.