Pirmąją klausimų dalį rasite čia: Smarkiai klystate, jei dantis valotės papusryčiavę: burnos higienistė patvirtino ir paneigė 7 faktus.
1. Kramtomoji guma: padeda ar kenkia dantims?
Ir taip, ir ne. Jei kramtoma guma becukrė, turinti ksilitolio bei kramtoma, praėjus apie 10 minučių po valgio, tuomet ji padeda neutralizuoti rūgštis burnoje. Visos saldžios, sudėtyje turinčios cukraus gumos, kaip tik didina rūgštinę terpę burnoje. O tai yra labai blogai!
2. Ar cukrus yra „baltoji mirtis” mūsų dantims?
Taip. Pats cukrus bei įvairūs gaminiai su cukrumi kenkia ir dantims, ir pačiam organizmui. Cukrus yra angliavandeniai, o jais minta patologinės bakterijos, kurios gamina rūgštis ir silpnina dantų emalį.
3. Ar dantų pastos ir kitos balinamosios priemonės tikrai padeda išbalinti dantis?
Ne. Balinančios dantų pastos ar skalavimo skysčiai nekeičia paties emalio spalvos. Tokios pastos pasižymi geromis valomosiomis savybėmis, todėl puikiai tinka daug kavos, arbatos ar vyno geriantiems bei rūkantiems žmonėms. Balinančios pastos geriau nuvalo būtent nuo maisto, gėrimų ir tabako atsiradusį pigmentą, todėl gali atrodyti, kad išsivalius tokia pasta dantys pabala.
4. Ar namų sąlygomis, naudojant natūralias priemones kaip soda ir citrinų rūgštis, galima išbalinti dantis?
Tokias priemones naudoti retkarčiais galima. Jos padės geriau nuvalyti apnašas. Bet nerekomenduojama dažniau nei kartą per savaitę. Soda yra abrazyvi, todėl dažnai naudojant, gali pažeisti emalio pavirčių, o citrinų rūgštis dėl dažno naudojimo gali išprovokuoti dantų jautrumą.
5. Ar tiesa, kad geriant pieną, dantys tampa stipresni?
Ir taip, ir ne. Kalcio poreikis dantims yra svarbus jų formavimosi metu. Vėliau, jau išdygusiems dantims stiprinti bei apsaugoti, veiksmingiausias elementas yra fluoras. Todėl esant polinkiui vystytis ėduoniui, jautriems dantims ar silpnam emaliui, dažnai rekomenduojama naudoti dantų pastas, turinčias sudėtyje fluoro bei hidroksiapatitų.
Hidroksiapatitai sudaro net apie 95 proc. danties emalio.
6. Nėštumo metu dantys genda labiau, nes kūdikis atima iš motinos dantų kalcį. Tiesa ar mitas?
Ir taip, ir ne. Jei besilaukianti būsima mama maitinasi pilnavertiškai, rūpinasi savo sveikata, tuomet besivystantis vaisius gauna pakankamai reikalingų medžiagų, o taip pat jų užtektinai lieka ir mamai. Nėštumo metu burnos sveikatos būklę palaiko hormoniniai pokyčiai, kurie pasireiškia labai individualiai. Dažniausiai nėščiųjų tarpe stebimas dantenų jautrumas, paburkimas, kraujavimas. Šiuo periodu yra labai svarbu palaikyti teisingą bei kruopščią kasdienę dantų priežiūrą. Po gimdymo, hormonams normalizavusis, dažniausiai dantenų uždegimo požymiai išnyksta savaime.
7. Ar tiesa, kad vaikams negalima taisyti pieninių dantų?
Netiesa! Jei sugedo pieninis dantukas, jį taisyti būtina! Deja, bet šio mito laikosi dar nemažai tėvelių. Šis suvokimas išlikęs dar iš mūsų tėvų laikų, kuomet neturėjome tokių technologijų ir trūko žinių bei informacijos. Jei negydytume ėduonies pažeisto pieninio danties, tai ne tik gali paveikti po juo besiformuojantį ir augantį nuolatinį dantį, bet ir patį vaiką: jis jaus skausmą, neleis niekam prie dantuko liestis ir gali bijoti odontologinio gydymo bei pačių odontologų. Juk tokias ,,traumas” dar dabar jaučia didelė dalis suaugusiųjų. O juk savo vaikams linkime tik paties geriausio…
