Daliai moterų tai galas varginančiam skausmui ar tamsioms mintims. Kitoms tai paprasčiausia laisvė nuo nemalonaus suvokimo, jog skubiai reikia tampono ar įkloto, o šis, kaip tyčia, kitoje rankinėje, rašoma theguardian.com.
Naujos kartos feministinių pažiūrų aktyvistams ir rašytojams raginant džiaugtis ir didžiuotis savo menstruacijomis, idėja, jog nestinga moterų ir merginų, sąmoningai apsisprendžiančių kiekvieną mėnesį nekraujuoti, skamba kiek radikaliai.
Į pagalbą pastarosioms skuba kontracepcija. Kontracepcija ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo. Pastaruoju metu smunkantys tamponų bei įklotų pardavimai byloja akivaizdų faktą – vis daugiau moterų menstruacijų atsikratymui ar varginančių jų simptomų palengvinimui renkasi kontraceptinius sprendimus. Maždaug penktadalis moterų, naudojančių kontraceptinį implantą, liaujasi kraujavusios, o dar daugiau be pertraukos geria kontraceptines tabletes, siekdamos to paties rezultato. Ir tai toli gražu ne vienintelės šiuolaikinei be menstruacijų gyventi nusprendusiai moteriai prieinamos išeitys.
Dabartinių procesų rezultatai stebina ir kuria naują realybę. „Pradėjau gerti kontraceptikus, nes norėjau sustabdyti menstruacijas. Daug metų mėnesinės man buvo tarsi prakeiksmas, gausus kraujavimas atimdavo paskutines jėgas, vargino anemija. Galiausiai pradėjo spengti ausyse. Tai, kad pagaliau nebeturiu menstruacijų, man tikrų tikriausia palaima“, – savo patirtimi dalijasi 25 metų Ekseterio gyventoja Jaimi Kendall.
Ir ji ne vienintelė tokia. Iš Kembridžo kilusi 25 metų Catriona Clarke labai apsidžiaugė, suvokusi, kad kontraceptinės tabletės gali išnaikinti menstruacijas: „Tiesą sakant, mano menstruacijos nebuvo jau tokios sunkios, tiesiog kėlė didžiulį diskomfortą. O turint omenyje, kiek kainuoja toms dienoms reikalingi higienos sprendimai, dar ir brangiai atsieinantį diskomfortą“.
Nevyniokime žodžių į vatą: tai, kad normali organizmo funkcija nebelaikoma stigma, o savaime suprantamu dalyku, kurio nereikia nei gėdytis, nei slėpti, iš tiesų yra labai sveikintinas dalykas. Siūlymai tamponams nebetaikyti mokesčių, nemokamai dalinti higienos priemones, šviesti berniukus ir mergaites bei imti taikyti nedarbingumo dėl sunkių mėnesinių tvarką – puikios iniciatyvos, skatinančios moteris jaustis geriau.
Tik menstruacijų kaip esminio moters organizmo ritmo elemento – kurį reikia kęsti sukandus dantis ar net švęsti (kaip kad teigia Maisie Hill savo knygoje „Period Power“, išnaudoti savo natūralią ekstazės būseną) – suvokimas tėra viena medalio pusė. Kitoje pusėje – didžiulis skausmas, tinimas, odos problemos, nuotaikų svyravimai. Daug moterų jaučiasi savo ciklo įkaitėmis – ciklo, kuris neretai neprognozuojamas, nepatogus ir nemalonus. Menstruacijos – procesas, kurio metu moters organizmas pašalina atsidalijusį vidinį gimdos gleivinės sluoksnį ir neapvaisintą kiaušinėlį, procesą paskatina estrogeno ir progesterono kiekio svyravimai.
Be menstruacijų tikrai nesikaupia jokios kraujo atsargos, o organizmui tikrai nebūtina kiekvieną mėnesį valytis, tikina ekspertai. Maža to, būtent menstruacijos gali drastiškai paaštrinti kai kurias tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos problemas, pavyzdžiui, endometriozę ir depresiją. Be to, tokia patirtis kelia didžiulį stresą nuo lyties disforijos kenčiantiems asmenims.
Remiantis neseniai „Public Health England“ atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 7500 moterų, išvadomis, pusė 16-64 metų amžiaus moterų praeitais metais turėjo su menstruacijomis susijusių problemų, o 16-24 metų amžiaus grupėje šis skaičius siekia 75 proc.
Londono Homertono universitetinės ligoninės ginekologė Jane Thomas sako, kad menstruacijos kiekvieną mėnesį – modernių laikų fenomenas. Anot ekspertės, istoriškai moterys didžiąją savo gyvenimo dalį praleisdavo besilaukdamos arba maitindamos krūtimi (maitinimas krūtimi gali atitolinti menstruacijų grįžimą po gimdymo).
„Tokių, kurios turėjo vos porą vaikų, ir iki menopauzės turėjo menstruacijas, tebuvo vienetai“, – teigia gydytoja.
Taigi, jeigu moterys nebeturi menstruacijų, ar yra bent menkiausia priežastis, kodėl visgi turėtų turėti? Dauguma greičiausiai nustebs, tačiau atsakymas labai paprastas ir aiškus – ne, nėra.
Nors J. Thomas ir pabrėžia, kad reguliarios menstruacijos – geros sveikatos rodiklis, mokslų daktarė Anne Connolly sako, kad jos neneša jokios naudos: „99 proc. moterų visai nereikia kiekvieną mėnesį kelias dienas kraujuoti“.
Londono universiteto koledžo seksualinės ir reprodukcinės sveikatos profesorė Margaret Pyke laikosi tokios pačios nuomonės: „Tam tikra prasme menstruacijas galima vadinti viena iš Dievo dizaino klaidų.... Menstruacijos neduoda jokios naudos. Tiesą sakant, jeigu jų neturėtumėte, išnyktų mažakraujystės dėl geležies trūkumo rizika ir tiek“.
Viena iš galimybių gyventi be mėnesinių – rinktis hormoninius kontraceptikus, kuriuose naudojamos sintetinės estrogeno ir progesterono versijos, reguliuojančios menstruacinį ciklą. Tokiu būdu užkertamas kelias nėštumui (tai reiškia, kad sprendimas atsisakyti kraujavimo nesuderinamas su noru pastoti), kartais siekiama kitų tikslų, pavyzdžiui, sumažinti kraujavimą ar menstruacijas išnaikinti. Daug naujų kontracepcijos formų, įskaitant kontraceptinį implantą ir injekcijas, hormoninę spiralę ir vien progesterono tabletes, skirtos nuolatiniam naudojimui, o tai reiškia, kad dauguma moterų mėnesiams ar net metams atsisako menstruacijų.
Privalumų išties apstu – pradedant sutaupytais pinigais higienos reikmėms ir baigiant nauda sveikatai. Pavyzdžiui, kontracepcija padeda suvaldyti nemažai moterų varginančią problemą – policistinių kiaušidžių sindromą (sergant šia liga, gimdos gleivinėje kaupiasi problemų keliančių ląstelių). Reguliarių menstruacijų atveju tokios ląstelės nesikaupia, tad galbūt galima teigti, jog mėnesinės šiuo atveju naudingos sveikatai, tačiau šiuolaikinė hormoninė kontracepcija šią problemą išsprendžia.
Idėja, jog kraujuoti kartą per mėnesį yra būtina, daug dešimtmečių skatino moteris, geriančias hormonines tabletes, vieną savaitę per mėnesį jų atsisakyti. Tokiu atveju pasireiškia vadinamasis išsivalymo kraujavimas arba netikros mėnesinės. Yra teigiančių, kad tai kontraceptinių tablečių kūrėjų sumanymas, padėjęs jas paversti patrauklesnėmis Katalikų bažnyčiai. Kiti tvirtina, kad ta savaitės pertrauka skirta savotiškai nuraminti moteris, jog jos nesilaukia, ir leisti kiek pailsėti nuo nemenkų hormonų dozių.
Ekspertų teigimu, šiandien moterys tas septynių dienų pertraukas nuo kontraceptikų daro iš inercijos, nes tokių sudėtinių kontraceptinių preparatų sudėtis laikui bėgant pakito į gerąją pusę. Kai sausį Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros fakulteto ekspertai atnaujino savo rekomendacijas, kur juodu ant balto buvo nurodyta, kad daryti tokias pertraukas nėra prasmės, dauguma moterų pasijuto taip tarsi jas kas būtų ilgai apgaudinėjęs ir privertęs kartą per mėnesį kraujuoti.
J. Thomas sako, kad gydytojai jau seniai žino, kad kombinuotos kontraceptinės tabletės gali būti vartojamos be pertraukų, tačiau daug straipsnio autorių kalbintų moterų prisipažino to nežinojusios.
27 metų Cinziai DuBois iš Edinburgo poveikis buvo didžiulis. Jausdama spaudimą daryti kontraceptinių tablečių vartojimo pertrauką, prieš ir po menstruacijų ji dažnai būdavo kamuojama suicidinių minčių.
„Keturis kartus bandžiau nusižudyti, patikėkite, tai rimta. Kiekvieną mėnesį man ir mano partneriui tekusi patirtis buvo siaubinga“, – teigia britė ir priduria, kad nuo tada, kai liovėsi dariusi kontraceptikų vartojimo pertraukas, „nebuvo nė vieno suicidinio epizodo, depresijos proveržiai tapo retesni ir lengvesni“.
Toms daugiau nei 3 mln. moterų, kurios Jungtinėje Karalystėje vartoja kombinuotas kontraceptines tabletes, naujos Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros fakulteto parengtos gairės atvėrė pasirinkimo laisvę. Tik ne visoms sprendimas atsikratyti menstruacijų atrodo teisingas.
Knygos „Sweetening the Pill: Or How We Got Hooked on Hormonal Birth Control“ autorė Holly Grigg-Spall sako puikiai suprantanti, kodėl moterys gali apsispręsti nekraujuoti, tačiau kol kas stinga mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad nepertraukiamas kombinuotų kontraceptikų vartojimas nekelia jokios grėsmės sveikatai.
Sakydami moterims, jog jos gali kada panorėjusios atsikratyti menstruacijų, galime kraujavimą nevalingai paversti tabu. „Tai ne kas kita, o dar aršesnis bandymas moteris paskatinti nekalbėti apie menstruacijas, jas slėpti, nekalbėti šia tema, jokiais būdais neišsiduoti į tualetą nešantis tamponą ar įklotą ir visomis išgalėmis stengtis, kad tik jūsų antroji pusė to nesužinotų“, – sako ji.
Yra ir daugiau tvirtinančių, kad kraujavimas – ženklas, kad moteris nepastojo. Tik J. Thomas sako, kad vienintelis būdas įsitikinti, jog nesilauki, yra pasidaryti nėštumo testą. „Galima kraujuoti ir lauktis. Taigi, menstruacijos ar kontraceptikų vartojimo pertraukos paskatintas kraujavimas nėra jokia garantija“, – teigia ji. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad menstruacijų suvaldymas ateityje moters vaisingumui jokios įtakos neturės. „Nutraukus hormonų vartojimą, jie labai greitai pasišalina iš organizmo, ir menstruacijos sugrįžta“, – tvirtina A. Connolly.
Tiesa ta, kad kai kurie preparatai leidžia paprasčiau išnaikinti menstruacijas nei kiti. Dauguma moterų, vartojančių kontraceptikus, kuriuose pasitelktos sintetinės tiek estrogeno, tiek progesterono versijos, gali lengvai pasiekti norimo tikslo, tačiau rezultatai sunkiau prognozuojami nei tais atvejais, kai naudojamas tik sintetinis progesteronas.
Kai kurios moterys visgi kraujuoja – tas kraujavimas gali būti reguliarus, nereguliarus ar užsitęsęs (laimei, bent jau negausus). Viskas priklauso nuo pasirinkto kontracepcijos metodo. Maždaug 20 proc. kontraceptinį implantą pasirinkusių liaujasi kraujavusios, lyginant su 68 proc. po dvejų metų besiliovusiomis kraujuoti.
Kai kurios moterys taip pat renkasi nevartoti hormoninių kontraceptikų, nes baiminasi šalutinių poveikių, pavyzdžiui, augančio svorio ir nuotaikų svyravimo. Tokie metodai taip pat kiek padidina kai kurių vėžio formų riziką, įskaitant krūties vėžį (nors kai kurių formų vėžio grėsmę ir sumažina).
J.Thomas sutinka, kad reikia atlikti daugiau tyrimų dėl galimų šalutinių hormoninės kontracepcijos poveikių. Nepaisant to, tiek ji, tiek kiti ekspertai sako, kad kontraceptikai turi žymiai daugiau privalumų nei vien nėštumo prevencija: pradedant kova su akne ir baigiant priešmenstruacinių simptomų sušvelninimu.
J. Stephenson sako, kad konsultacijų metų moterys domisi menstruacijų suvaldymo galimybėmis, tačiau viešai ši diskusija vis dar nevyksta. „Tai labai reikalinga diskusija“, – tvirtina ji. Šiais metais J. Stephenson kartu su kolegomis pristatė projektą ContraceptionChoices.org – tai svetainė, padedanti moterims priklausomai nuo jų poreikių pasirinkti geriausią ir joms labiausiai tinkantį kontracepcijos metodą, įskaitant ir tai, ar nori gyventi be menstruacijų.
Vienos to ir nori, kitos – ne. Ir visos tam turi svarių priežasčių. Svarbiausia, kad moterys turėtų galimybę rinktis ir gautų pakankamai informacijos. Glazge gyvenanti 24 metų Sophie atsisakė menstruacijų pasirinkusi kontraceptinį implantą ir sako, kad pokytis jos psichinėje sveikatoje akivaizdus – ji negalėjo net įsivaizduoti, kad gali būti tokia laiminga. „Vien dėl to, kad tai natūralu, nemanau, kad reikia su taikstytis. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingi dalykai. Ir tai nuostabu“, – šypsosi mergina.
