– Netrukus planuojama priimti įstatymą, kuris leis gimdyvei pasirinkti: gimdyti natūraliu būdu ar daryti cezario pjūvio operaciją. Ką Jūs apie tai galvojate kaip mokslininkė, tyrinėjanti cezario pjūvio randus?
– Iš tiesų įstatymas jau yra priimtas, tik jis įsigalios po naujų metų. Pacientė, norinti cezario pjūvio operacijos, kai nėra absoliučios priežasties jai atlikti, nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės turės sudaryti sutartį su gydymo įstaiga. Paslauga nebus teikiama be išankstinio kelių gydytojų konsiliumo sprendimo ir santykinės priežasties operacijai atlikti. Taip pat konsiliume dalyvaus medicinos psichologai ir socialiniai darbuotojai. Paslauga bus teikiama pagal nėščiosios pageidavimą, todėl nebus apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, pacientės turės mokėti pačios.
Mes, gydytojai, į šią naują situaciją žiūrime atsargiai: palaikome pacientes ir suprantame, kad yra tam tikrų psichologinių niuansų, pavyzdžiui, moterys gali baimintis natūralaus gimdymo dėl ankstesnių gimdymų patirčių. Vis dėlto norime priminti, kad cezario pjūvio operacija yra moters ir vaisiaus gyvybę gelbstinti procedūra, kuri reikalinga tuomet, kai yra aiškios medicininės priežastys.
– Kaip manote, kodėl moterys pageidauja cezario pjūvio operacijos?
– Tikriausiai daugiausia lemia psichologiniai aspektai, nerimas dėl naujagimio sveikatos, gimdymo skausmo baimė ir buvusi negatyvi gimdymo patirtis. Iš tiesų pasitaikančios gimdymo traumos yra retas dalykas, gimdymo skausmą šiandien puikiai suvaldo epidūrinis nuskausminimas, o gimdymo patirtis priklauso ir nuo pačios gimdyvės psichologinio pasiruošimo šiam svarbiam momentui. Yra ir kitokių priežasčių pasirinkti gimdyti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją – tai galimybė iš anksto pasirinkti gimimo datą, gydymo įstaigą.
– Ar cezario pjūvio operacija yra saugi?
– Cezario pjūvis šiuolaikinėje medicinoje laikomas viena saugiausių operacijų, nes supaprastėjo jos technika, taikoma trombozių ir infekcijų profilaktika, be to, gydytojai anesteziologai taiko šiuolaikinius skausmo malšinimo metodus ir taip sumažina komplikacijų, susijusių su skausmo malšinimu. Vis dėlto noriu priminti, kad ankstyvųjų ir vėlyvųjų komplikacijų tikimybė, nors ir nedidelė, bet egzistuoja.
– Kokios galimos cezario pjūvio komplikacijos?
0 Visų pirma, cezario pjūvio operacija visada paliks randą gimdoje. Mokslininkai vis dažniau tyrinėja gimdos randus po buvusios cezario pjūvio operacijos. Tai natūralu, nes tokių gimdymų daugėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje cezario pjūvio operacijų sudarė 21 proc. visų gimdymų. Šis skaičius per 5 metus išaugo, nors gimdymų mažėja.
Cezario pjūvio komplikacijos skirstomos į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Ankstyvosios komplikacijos susijusios su pačia operacija, tai – įpjovimai naujagimio odoje, kaulų lūžiai, naujagimio gydymas intensyviosios terapijos skyriuje dėl kvėpavimo funkcijos sutrikimo, ilgesnis gydymas ligoninėje ir didesnė kraujavimo rizika nei natūralaus sėkmingo gimdymo metu. Taip pat 1–2 proc. atvejų pasitaiko žarnų ar šlapimo pūslės pažeidimų, ypač kai atliekama pakartotinė operacija.
Randas gimdoje gali sukelti ginekologines komplikacijas – mėnesinių ciklo sutrikimus, t. y. gausesnes, skausmingesnes menstruacijas, tepliojimus tarp menstruacijų, ypač jei randas gimdoje formuoja įdubimą („nišą“). Moteris gali varginti skausmingi lytiniai santykiai ar lėtinis pilvo skausmas. Randas gimdoje gali lemti ir sunkesnį pastojimą, nes pažeidžiama gimdos gleivinė, dėl to sutrinka apvaisintos kiaušialąstės implantacija į gimdą. Tai vėlyvosios komplikacijos.
– Teko girdėti ir apie cezario pjūvio rando plyšimą, ar tai dažnas atvejis?
– Viena grėsmingiausių komplikacijų akušerijoje ir yra gimdos rando plyšimas kito gimdymo metu. Po vienos cezario pjūvio operacijos moterys gali gimdyti natūraliai. Statistiškai tikimybė, kad po vienos cezario pjūvio operacijos plyštų randas, yra 0,3–1 proc., bet po dviejų pjūvių, esant išnešiotam nėštumui, gimdyti natūraliai jau nerekomenduojama, nes rando plyšimo rizika padvigubėja ar net trigubėja. Taip pat randas gimdoje yra pagrindinis rizikos veiksnys patologiškai prisitvirtinti placentai (per žemai arba įaugti į gimdos raumenį). Dar viena sudėtinga komplikacija yra nėštumo įsitvirtinimas gimdos rande. Dėl to gali prasidėti gausus kraujavimas ir moteriai kyla rizika netekti gimdos. Žinoma, pacientės dažniausiai galvoja, kad šios komplikacijos yra retos ir joms nepasitaikys.
– Randas, kuris lieka po cezario pjūvio operacijos, tikriausiai taip pat reikalauja specialios priežiūros?
– Taip, pjūvis yra gana didelis ir audiniams sugyti reikia laiko. Yra nustatyta, kad randas po cezario pjūvio operacijos visiškai sugyja po 6 mėnesių. Jei po natūralaus sėkmingo gimdymo moteris jau po 2 valandų gali atsistoti, nešioti ir maitinti naujagimį, tai po cezario pjūvio operacijos pacientė 5–6 valandas praleis intensyvios terapijos poskyryje. Po spinalinės nejautros moteris gali pradėti judėti kartais tik po 8 valandų. Tuo laiku ji negali rūpintis naujagimiu, o tai reiškia, kad neskatinama ir natūrali pieno gamyba.
Gyjant randui, odos aptirpimas arba nejautra rando vietoje gali išlikti iki pusės metų. Jeigu moteris turi antsvorio ir yra nutukusi, randas gis sunkiau. Gijimas labai priklauso ir nuo organizmo savybių. Vienoms pacientėms randai gyja sunkiau, kitoms – lengviau. Infekcinių komplikacijų dažnis po cezario pjūvio operacijos siekia 3 proc. Tai gimdos uždegimas ar žaizdos supūliavimas.
– Esu girdėjusi akušerę minint, kad pacientė laukia penktos cezario pjūvio operacijos. Ar tai įmanoma?
– Įmanoma, tik Lietuvoje tai nėra dažna situacija. Pietų šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje, Brazilijoje, gydytojai su tokiomis situacijomis susiduria dažniau, nes ten moterys susilaukia daug vaikų, o cezario pjūvio operacijos yra dažnai atliekamos. Pakartotinės cezario pjūvio operacijos gali būti sudėtingesnės dėl sąaugų dubens ertmėje, be to per cezario pjūvio operaciją kraujo prarandama daugiau, nei per natūralų nekomplikuotą gimdymą. Kiekviena pakartotinė cezario pjūvio operacija didina tiek ankstyvųjų, tiek vėlyvųjų komplikacijų dažnį.
