Pasirodo, tiek daug įvairių kontracepcijos rūšių sukurta ne be reikalo – skirtingu metu reikėtų rinktis skirtingas priemones. Vienos labiau tinka vos tik pradėjus lytinį gyvenimą, o kitos – kai jau sukurta šeima ar artėja menopauzė.
„Tokį gydytojo konsultanto vaidmenį atlieka akušeris ginekologas. Jo tikslas ne paskirti vieną ar kitą priemonę, bet paaiškinti, padėti suprasti žmonėms, kaip jie patys galėtų pasirinkti jų gyvenimo laikotarpiui tinkamiausią kontraceptinę priemonę. Labai džiaugiamės, kai žmonės ateina ir nori pasitarti“, – kalbėjo prof. R. Nadišauskienė.
Taip pat verta prisiminti, kad kontraceptinės priemonės yra skiriamos ir ligai ar kitai būklei gydyti. Pavyzdžiui, kontraceptikai, kaip dalis gydymo, gali būti skiriami jauname amžiuje atsiradusiems aknės bėrimams, kai jų nepavyksta įveikti kitomis priemonėmis.
„Dar labai dažnai pasitaikanti liga – endometriozė, kai moteris vargina labai gausūs kraujavimai ar didelis skausmas. Tokiu atveju irgi patariame vartoti sudėtines kontraceptines tabletes ar intrauterininę spiralę su progesterono tipo hormonu“, – sakė pašnekovė.
Prezervatyvai apsaugo nuo ligų, bet veiksmingumas mažas
Kontraceptinės priemonės yra skirstomos į kelias grupes. Viena iš jų – labai veiksmingos – kai neplanuoto pastojimo dažnis yra iki 1 atvejo tūkstančiui moterų per pirmus 12 mėnesių naudojimo. Tai reiškia, jog tik 1 iš tūkstančio moterų gali nesuveikti ši priemonė.
Tokios priemonės yra hormoninė ar vario gimdos spiralė, injekuojamieji progestinai bei poodinis implantas. Pastarosios dvi priemonės (injekuojamieji progestinai bei poodinis implantas) Lietuvoje nenaudojami. Implantai populiarūs Skandinavijos šalyse, injekuojamieji prgestinai – Indijoje, kai kuriose Afrikos šalyse..
Kita grupė vadinama veiksmingais kontraceptikais, kai neplanuoto pastojimo dažnis yra nuo 2 iki 9 atvejų 100 moterų per pirmuosius 12 naudojimo mėnesių. Prie tokių priemonių priskiriamos geriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės, taip pat kontraceptinis pleistras ir makšties žiedas.
„Dar plačiai naudojama priemonė, ir labai gerai, kad ji naudojama, tai yra prezervatyvai. Lietuvoje naudojami vyriški prezervatyvai. Tai yra gerai dėl to, kad prezervatyvas apsaugo ir nuo lytiškai plintančių infekcijų, kas yra labai svarbu, ir nuo pastojimo. Vis dėlto prezervatyvai nepriklauso mano išvardintoms veiksmingoms grupėms, nes žmonės juos gali naudoti neteisingai, jie gali plyšti ir panašiai, – sakė gydytoja akušerė ginekologė.
– Tad vėlgi, konsultanto-gydytojo vaidmuo yra nepaprastai svarbus, kad žmogus suprastų, ko jam reikia. Kartais rekomenduojame naudoti sudėtines kontraceptines priemones ir kartu prezervatyvą, kad apsaugotų ir nuo lytiškai plintančių ligų.“
Kartais naudojama ir skubi kontracepcija, kai vienu metu išgeriama didesnė dozė sudėtinių kontraceptinių tablečių.
„Žinoma, jei reikia, ji ir turi būti naudojama per 72 valandas nuo nesaugaus lytinio akto. Tačiau tai neturėtų būti vartojama nuolat. Jei tokią priemonę reikia naudoti ir antrą kartą per neilgą laiką, jau reikėtų galvoti apie kažkokias kitas priemones. Dėl to ir vadinama ekstrinė kontracepcija“, – kalbėjo prof. R. Nadišauskienė.
Na, ir aišku, pati efektyviausia priemonė – lytinių santykių neturėjimas ar sterilizacija. Vis dėlto sterilizacija Lietuvoje taip paprastai, žmogui tiesiog norint, nėra atliekama. Tokia operacija atliekama tik tada, kai moteris jau išgyvenusi daug cezario pjūvio operacijų ir serga sudėtinga liga.
Kontraceptinės tabletės: sukelia vėžį, insultą ir padidina svorį?
Kontraceptinės tabletės bene labiausiai apipintos mitais ir gąsdinančiais teigianiais. Vienas iš jų – kad pradėjus vartoti šias tabletes priaugs svoris.
„Toks prieaugis gali būti, tačiau tikrai ne visoms. Dažniausiai taip įvyksta dėl to, kad organizme užsilaiko daugiau skysčių, tada svoris šiek tiek auga. Kitas dalykas, gali būti apetito padidėjimas. Vis dėlto tai nutinka ne visoms moterims“, – kalbėjo prof. R. Nadišauskienė.
Be to, kontraceptinės tabletės ne veltui vadinamos sudėtinėmis. Viena dalis, kaip aiškina profesorė, yra estrogeninė, o kita – progesteroninė. Šie hormonai ir natūraliai yra moters organizme. Nors tabletėse jie sintetiniai, tačiau, pasak pašnekovės, jų biologinės formulės yra labai panašios į tas, kurias gamina pats moters kūnas.
„Dabar yra sukurtos tabletės, kurių progesteroninė dalis yra tokia, kad skysčių kūne nekaupia, o kaip tik padeda jiems labiau išsiskirti. Tad ir ši kliūtis dėl galimo svorio prieaugio yra panaikinta, jei moters organizmas linkęs kaupti skysčius. Bet tokios problemos nutinka tikrai ne kiekvienai“, – pasakojo profesorė.
Dar viena baimė – padidėjusi vėžio rizika. Tačiau, pašnekovės teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad krūties vėžio rizikos padidėjimas yra labai nežymus ir ne visoms moterims.
„Tačiau tokia rizika yra ir renkantis kontracepciją reikėtų tą moteriai paaiškinti. Kita vertus, sudėtinės kontraceptinės tabletės toms moterims, kurios turi kiaušidžių vėžio riziką, kurių mamos, tetos serga ar sirgo kiaušidžių vėžiu, šiuo metu yra vienintelė naudojama profilaktikos priemonė. Penkerius metus reikia gerti kontraceptines tabletes ir, nustojus jas gerti, tas apsauginis efektas lieka ilgam“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė.
Taip pat bijoma ir padidėjusios insulto ar kitų kraujo trombų ligų rizikos.
„Nedidelei grupei moterų, kurios turi trombofiliją – genetiškai nulemtą didesnę riziką susidaryti trombams, tikrai negalima skirti kontraceptikų. Bet norint tą sužinoti nė nereikia daryti sudėtingų tyrimų, užtenka paklausti, ar pačiai moteriai nėra buvę trombofilijos požymių, ar nėra giminėje jaunų žmonių mirčių nuo trombų. Gydytojas konsultantas turi to paklausti. Beje, normalaus, įprasto nėštumo ir gimdymo metu yra nepalyginamai didesnė rizika visoms tromboembolijoms nei vartojant kontraceptikus“, – sakė prof. R. Nadišauskienė.
Dar vienas mitas – kad kontraceptikai gali sukelti nevaisingumą.
Pasak gydytojos, nevaisingumo nesukelia pats nėštumo nutraukimas ar kontraceptikų vartojimas. Dažniausiai tai susiję su lytiškai plintančiomis infekcijomis.
„Gali būti taip, kad moteris naudoja sudėtines kontraceptines tabletes ir nepagalvoja, kad lytinių santykių metu ji nėra apsaugota nuo lytiškai plintančios infekcijos. Labai dažnai tarp jaunų žmonių pasitaikanti ir klastinga yra chlamidijinė infekcija. Ji ir be didelių simptomų gali sukelti pakitimus kiaušintakiuose – sunaikina epitelį ir gali pakeisti vietinę kiaušintakio terpę bei sukelti imuninį atsaką, o tada moteris nebegali pastoti“, – paaiškino gydytoja.
Todėl moteriai naudojus kontraceptikus, o po to nebegalint pastoti, tokios situacijos priežasčių reikia ieškoti profesionaliai, o ne kaltinti apsaugos priemones.
„Galbūt ir prieš tai moters potencialas pastoti buvo mažas. Kaip ir minėjau, sudėtinės kontraceptinės tabletės sudarytos iš tokių medžiagų, kurias gamina ir moters organizmas. Tad patys kontraceptikai negali sukelti nevaisingumo“, – kalbėjo gydytoja.
Paaugliams tinkamiausios hormoninės spiralės
Pašnekovė pasakoja, kad neseniai akušerių ginekologų draugija pateikė paraišką dėl kompensuojamų kontraceptinių spiralių 15-19 metų merginoms, kurios negali jos įsigyti, bet jau turi lytinius santykius.
„Kad jos būtų saugios ir negriautų savo gyvenimo dėl to, kad neturėjo apsaugos. Spiralė veiksminga apie 3 metus. Ji veikia tik į gimdą, o spiralę ištraukus, vaisingumas tuoj pat atsistato. Be to, tai saugus metodas. Šiuo metu spiralė laikoma pirma pasirinkimo priemonė paaugliams, jau pradėjusiems lytinį gyvenimą. Tai ne tik mūsų nuomonė, tai ir tarptautinių specialistų patarimai, – pasakojo prof. R. Nadišauskienė.
– Spiralės geriausios šiam laikotarpiui, nes tabletes galima pamiršti išgerti, o su spirale mergina tikrai bus apsaugota. Paaugliai vis tiek rizikos pakankamai neįvertina, o ir mūsų lytinis švietimas yra tikrai ne koks.“
Ar vartojant hormoninę terapiją padidėja vėžio rizika?
Prasidėjus menopauzės laikotarpiui, moterims vėl iškyla kitokios problemos. Nemalonius ir varginančius pojūčius galima stengtis kontroliuoti vartojant hormoninę terapiją. Tačiau ir dėl jos moterys bijo – dažnai girdimas teiginys, kad ji padidina vėžio riziką.
„Kaip ir sakiau – nuo kai kurių vėžio rūšių padidėjusios rizikos hormoninė terapija ir apsaugo – nuo gimdos kaklelio, kiaušidžių vėžio. O dėl krūtų – bėgant metams krūties vėžio rizika apskritai yra didėjanti, todėl prieš skiriant reikia įvertinti, ar šeimoje nebuvo tokių ligos atvejų, kai kuriais atvejais atliekami ir genetiniai tyrimai. Be to, prieš-menopauziniame laikotarpyje, kai jau pradeda trikti mėnesinių ciklas, siūlome intrauterinę spiralę su progesterononiniu hormonu, tuomet nepakenčiamų simptomų mažinimui rekomenduojamos estrogeninės tabletės. Tai leidžia moterims sklandžiau pereiti šį laikotarpį. Tačiau be akušerio ginekologo niekas tokios terapijos nepaskirs, todėl labai raginu moteris konsultuotis, galbūt net su keliais gydytojais“, – į klausimus atsakė gydytoja.
