Patyrusi specialistė sako, jog nors pasaulyje įsivyravo nauja nuomonė, kad krūtų apčiuopa be instrumentinių tyrimų nėra krūtų patikra, apie tai, kas šiems tyrimams gali nukreipti ir kur galima juos atlikti, vis dar trūksta informacijos. Tai patvirtino ir krūties vėžio žinomumui skirto projekto „Šv. Magdalenos naktis“ metu vykdyta anoniminė apklausa – paaiškėjo, kad nemažai moterų nežinojo, kur kreiptis dėl krūtų patikros.
Pasak dr. Agnės Čižauskaitės, krūtų patikra prasideda nuo pokalbio su gydytoju specialistu. Jo metu aptariama moters sveikatos istorija, išklausomi nusiskundimai. Jeigu ši konsultacija nėra pirmoji, įvertinami visi anksčiau atliktų mamografijos ar ultragarsinių tyrimų vaizdai (jei jų nėra elektroninėje sistemoje, atvykstant būtina juos atsinešti). Jeigu moteris dėl krūtų ligų buvo gydyta stacionare, su savimi taip pat reikėtų turėti ligos išrašus.
Klinikinio krūtų ištyrimo metu gydytojas čiuopdamas įvertina pacientės krūtų simetrijos, tūrio pokyčius, odos bei spenelio-aureolės komplekso pakitimus, darinius krūtyse ir tai, ar nėra pakitę sritiniai limfmazgiai. Konsultacijos metu beveik visuomet kartu atliekamas ir ultragarsinis krūtų tyrimas. Visiškai nekenksmingas ir neskausmingas tyrimas yra vienas iš trijų pagrindinių krūtų diagnostikos metodų. Jis, skirtingai nei tyrimas rentgeno spinduliais (mamografija), neturi apšvitos, todėl yra visiškai saugus net besilaukiančioms ar žindančioms moterims. Tyrimas nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo ir dažniausiai trunka iki 20 min.
Atlikus tyrimą, gydytojas su paciente aptaria tyrimo išvadas. Jei tyrimo metu bus nustatyti pakitimai, gali būti reikalingi papildomi tyrimai. Prireikus, gydytojas atliks ar paskirs reikiamą gydymą, nukreips kito specialisto konsultacijai. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis ir, pokalbio metu įvertinus asmeninę riziką susirgti krūties vėžiu, gydytojas taip pat paaiškins, koks turėtų būti tolimesnių krūtų patikrų periodiškumas.
Pasak A. Čižauskaitės, svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas – mamografija. Jo metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūties audinio vaizdas – mamograma. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos periodiškai moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūtų vėžio diagnostikos nei liga pasireiškia kliniškai.
Diagnostinės mamogramos tikslas – diagnozuoti ligą moterims, kurios jaučia klinikinius simptomus. Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma atrankinė programa, kurios metu 50–69 metų moterys kartą per du metus kviečiamos nemokamai atlikti profilaktinę mamogramą. Deja, tuo pasinaudoja vos pusė kviečiamųjų. Dažnai moteris sustabdo nepagrįstos skausmo ar apšvitos baimės.
Tačiau, gydytojos teigimu, mamografinis tyrimas nėra skausmingas, o diskomfortą, sukeliamą krūties suspaudimo metu, galima sumažinti tinkamai parinkus laiką (7–12 mėnesinių ciklo dienos), tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis ir nusiteikus pozityviai. Svarbu žinoti, kad didesnis suspaudimas sąlygoja mažesnę spindulių dozę, geresnės kokybės vaizdus.
Apšvitos baimintis taip pat nereikėtų, nes šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai bei aukštos vaizdų apdorojimo technologijos mamografinio tyrimo metu gaunamos spinduliuotės kiekį sumažino iki minimalios. Tyrimais įrodyta, jog per 34 metus (atliekant mamogramas kasmet 40–55 m. moterims, kartą per du metus 56–74 m. moterims) radiacijos sąlygoto vėžio rizika yra 1 iš 1000 moterų (0,1%), tuo tarpu išsivysčiusių šalių moterų populiacijoje rizika susirgti krūties vėžiu yra 100 kartų didesnė (1 iš 10 moterų). Profilaktinės patikros dėka mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 proc.
Pasak gydytojos, neretai moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą, nes bijo sužinoti piktybinės ligos diagnozę. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, krūties vėžys patvirtinamas mažiau nei 10 proc. profilaktinės mamogramos metu detalesniam ištyrimui iškviestų moterų. „Labai svarbu ir tai, kad net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga gali būti pagydoma“, – dar kartą primena dr. A. Čižauskaitė.
Dar vienas krūtų vėžio diagnostikai naudojamas tyrimas – krūtų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai – labai pažangus, sudėtingas tyrimas, pagrįstas stipraus magnetinio lauko ir žemos energijos elektromagnetinių bangų (radio dažnio) naudojimu. Jo metu į veną leidžiama kontrastinė medžiaga (dinaminis kontrastinis vaizdo sustiprinimas), įgalinanti pamatyti piktybinį audinį, todėl tai labai jautrus krūties vėžio diagnostikos metodas.
Šis tyrimas dažniausiai skiriamas didelę krūties vėžio riziką turinčių moterų atrankinei patikrai, naujai diagnozuoto vėžio prieš operaciniam studijavimui, prieš operaciją skirto sisteminio gydymo vaistais efekto įvertinimui, pirminio krūtų vėžio paieškai (esant krūtų vėžio metastazėms, kuomet nerandamas pirminis darinys kitais tyrimo metodais), vietiniam ligos progreso įtarimui, neaiškių atvejų sprendimui (mamografijos/ultragarsinio tyrimo), krūtų implantų pažeidimo įvertinimui (šiuo atveju nenaudojama intraveninė kontrastinė medžiaga).
Kokį instrumentinį krūtų tyrimą moteriai atlikti kiekvienu atveju sprendžia ir jį atlieka ar jam nukreipia gydytojas, įvertinęs krūties dydį, vyraujantį audinį bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime.
Baigdama pokalbį dr. Agnė Čižauskaitė primena, kad nors tikslių gairių, kuomet reikia pradėti tikrinti krūtis nėra, o Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos ar kiti rizikos veiksniai turi būti tiriamos kas 6 mėnesius.
Moterys, norinčios išsitirti pagal krūties vėžio prevencinę programą, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, reikia iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).
„Jei nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, tačiau pastebėjote neraminančius simptomus ar turite rizikos veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūtų vėžiu, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris atliks būtinus tyrimus ir išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą“, – pataria dr. Agnė Čižauskaitė.
